Atsako Lina Grinytė-Jauniškienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Dokumentų valdymo ir konsultavimo skyriaus specialistė

Norėdami įvertinti savo šulinio ar gręžinio vandenį, turime ištirti jį laboratorijoje. Žinotina, kad šachtinių šulinių vandens kokybė nuolat kinta ir priklauso nuo aplinkos.

Šulinio vandens tarša dažnai plika akimi nematoma ir niekaip nejaučiama, tikrąją vandens kokybę gali atskleisti tik laboratoriniai tyrimai. Specialistai rekomenduoja gyventojams bent kartą ar du kartus per metus išsitirti šulinių vandenį. Šulinio vandens kokybei įvertinti rekomenduojama atlikti mikrobiologinius bei cheminius tyrimus.

Norėdami ištirti savo vandenį ar gauti daugiau papildomos informacijos, kreipkitės į bet kurią šias paslaugas teikiančią laboratoriją, pavyzdžiui, į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos skyrius Lietuvoje:

• VILNIUJE: Žolyno g. 36 Vilnius Tel. (8 5) 234 4003 (aplinkos tyrimai) El. paštas: riimamasis.zolyno@nvspl.lt
• KAUNE: Aušros g. 44, Kaunas Tel. (8 37) 331 699 El. paštas: priimamasis.kaunas@nvspl.lt
• KLAIPĖDOJE: Bijūnų g. 6 Klaipėda Tel. (8 46) 383 113 El. paštas: priimamasis.klaipeda@nvspl.lt
• ŠIAULIUOSE: Dubijos g. 40 Šiauliai Tel. (8 41) 399 879 El. paštas: priimamasis.siauliai@nvspl.lt
• PANEVĖŽYJE: Respublikos g. 13, Panevėžys Tel.(8 45) 596 362 El. paštas: priimamasis.panevezys@nvspl.lt

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad šulinio vandenį saugu naudoti tik ištyrus ir įsitikinus, kad jis nėra užterštas. Šeimoms, auginančioms kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir nėščiosioms šie tyrimai atliekami valstybės lėšomis.

Su vandeniu ir maistu į žmogaus organizmą patekę nitratai virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies badą. Tokia būklė ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, kadangi kyla mirties dėl uždusimo pavojus, ir nėščiosioms. Mokslininkai nustatė, kad nėščiosioms, vartojančioms nitratais užterštą vandenį, dėl pastovaus deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai. Dėl kenksmingo nitratų poveikio lėtėja fizinis bei psichinis vystymasis, silpnėja imuninė sistema, vaikai dažniau serga. Nuolat vartojant nitratais užterštą vandenį, kyla grėsmė ir sveikiems suaugusiems žmonėms.

Nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos iš vandens nepašalinamos nei virinant, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais. Priešingai - virinant, sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar padidėja.

Ar vanduo neužterštas, galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Nėščiosios ir šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir maistui vartojančios šachtinių šulinių vandenį, turi pranešti apie tai savo šeimos gydytojui, kuris pateiks pranešimą Nacionaliniam  visuomenės sveikatos centrui, organizuosiančiam vandens ištyrimą šioms šeimoms.

Visi kiti šulinių vandens vartotojai vandenį gali išsitirti patys kreipdamiesi tiesiai į vandens tyrimus atliekančią laboratoriją.

Kasmet atliekant šulinių vandens tyrimus, matyti, kad dalis jų yra užteršta nitritais ir nitratais. 2016 m. iš viso ištirtas 1542 šulinių vanduo visoje Lietuvoje. Nustatyta, kad trečdalio jų - 31 proc. vanduo yra užterštas nitritais ar nitratais.
Daugiausiai šiomis cheminėmis medžiagomis užterštų šulinių 2016 m. buvo nustatyta Šiaulių (42 proc.), Vilniaus (38 proc.)  ir Alytaus (34 proc.) apskrityse, šiek tiek mažiau - Kauno (26 proc.), Marijampolės (26 proc.), Telšių (20 proc.) ir Utenos (20 proc.) apskrityse. Mažiausiai vandens mėginių, neatitikusių reikalavimų, buvo nustatyta Tauragės (18 proc.) ir Klaipėdos (12 proc.) apskrityse.