.png)
Patogią darbo vietą sukuria ne vien tinkamo aukščio stalas, ergonomiška kėdė ir našus kompiuteris. Ne mažiau svarbi aplinka, kurioje žmogus praleidžia didelę dienos dalį. Biuro sienų, grindų, baldų ir kitų paviršių spalvos lemia patalpos šviesumą, erdvės pojūtį, ekranuose atsirandančius atspindžius ir bendrą interjero nuotaiką.
Spalvų poveikio nereikėtų vertinti pagal supaprastintas taisykles, esą viena spalva visada skatina produktyvumą, o kita neišvengiamai vargina. Rezultatas priklauso nuo atspalvio sodrumo, apšviesto paviršiaus dydžio, dienos šviesos, dirbtinio apšvietimo ir skirtingų medžiagų derinio. Tas pats mėlynas ar žalias tonas mažame kabinete gali atrodyti visai kitaip nei erdvioje bendroje darbo zonoje.
Biuro spalvų parinkimas
Didžiausiems biuro paviršiams paprastai tinka neutralūs, mažiau kontrastingi atspalviai: šilta balta, šviesiai pilka, smėlio, pilkšvai žalia ar prislopinta melsva spalva. Toks fonas mažiau vargina akis, neužgožia baldų ir leidžia lengviau keisti interjerą neperdažant visų sienų.
Visiškai baltas biuras nebūtinai atrodo šviesus ir jaukus. Esant šaltam apšvietimui, balti paviršiai gali tapti pernelyg sterilūs, o monitoriuose ir blizgiose plokštumose atsirasti varginančių atspindžių. Interjerą sušildo natūralaus medžio, tekstilės, augalų ir švelnių žemės spalvų elementai.
Ryškesnės spalvos labiau tinka nedideliems plotams: vienai sienos daliai, akustinei plokštei, poilsio zonos baldams, nišai ar navigaciniams elementams. Sodri geltona, oranžinė, raudona arba mėlyna gali suteikti interjerui charakterio, tačiau užėmusi didelį plotą pradeda konkuruoti su ekranuose matomu turiniu ir kitais darbo aplinkos elementais.
Tamsių spalvų taip pat nereikia atsisakyti. Grafito, tamsiai žalios ar mėlynos spalvos paviršiai gali padėti išryškinti susitikimų, poilsio ar reprezentacinę zoną. Svarbu įvertinti, ar patalpoje pakanka dienos ir dirbtinės šviesos. Mažame, menkai apšviestame kabinete dideli tamsūs paviršiai sugeria daugiau šviesos, todėl gali prireikti stipresnio apšvietimo.
Biuro spalvų derinimas su apšvietimu
Sienų spalvos negalima vertinti vien pagal mažą pavyzdį parduotuvėje. Atspalvis turi būti išbandytas konkrečioje patalpoje, stebint jį ryte, dieną ir vakare. Šiaurinėje pusėje esančiame kabinete spalvos dažnai atrodo šaltesnės, o pro pietinius ar vakarinius langus sklindanti šilta saulės šviesa sustiprina gelsvus ir rusvus tonus.
Ne mažiau svarbi dirbtinės šviesos spalvinė temperatūra ir spalvų atkūrimo kokybė. Šiltesnis apšvietimas paryškina smėlio, medžio ir rusvus atspalvius, o neutralesnė šviesa tiksliau atskleidžia pilką, mėlyną ir žalią spalvas. Dėl to sienų dažai, baldų plokštės ir tekstilė turėtų būti vertinami esant tokiam apšvietimui, koks bus naudojamas darbo metu.
Prie kompiuterių esančios sienos neturėtų būti labai ryškios arba stipriai kontrastuoti su ekranu. Jeigu už monitoriaus matomas paviršius yra labai tamsus, o ekranas – ryškus, akims tenka nuolat prisitaikyti prie skirtingo šviesumo. Pernelyg balta ir tiesiogiai apšviesta siena taip pat gali varginti. Geriausiai tinka vidutinio šviesumo matinis paviršius, nekuriantis atspindžių.
Blizgūs dažai ir poliruotos apdailos plokštės darbo vietose naudotinos atsargiai. Jose atsispindi langai ir šviestuvai, todėl šviesos šaltiniai gali patekti į darbuotojo regėjimo lauką. Matiniai paviršiai šviesą išsklaido tolygiau ir dažniausiai yra praktiškesnis pasirinkimas.
Skirtingų biuro zonų spalvinimas
Bendrose darbo erdvėse svarbiausia vizualinė ramybė. Čia tinka neutralus pagrindas ir kelios tarpusavyje suderintos spalvos. Per didelis kontrastingų atspalvių, raštų ir faktūrų kiekis sukuria vizualinį triukšmą, ypač jei patalpoje vienu metu dirba daug žmonių.
Susitikimų kambaryje galima naudoti sodresnį sienos akcentą, tačiau jis neturėtų keisti žmonių veido spalvos vaizdo konferencijų metu. Už kalbančiojo nugaros geriau vengti smulkių raštų, blizgių paviršių ir labai ryškių spalvų. Ramus matinis fonas vaizdo kameroje atrodo tvarkingiau.
Kūrybinėse ir projektavimo erdvėse sienų spalvos neturėtų iškraipyti vertinamų medžiagų, piešinių ar ekranų vaizdo. Jeigu darbas susijęs su grafiniu dizainu, fotografija, spauda arba apdailos pavyzdžiais, pagrindiniam fonui saugiau rinktis neutralius pilkus ar baltus atspalvius ir gerai spalvas atkuriantį apšvietimą.
Poilsio, virtuvės ir neformalaus bendravimo zonose galima naudoti šiltesnes bei sodresnes spalvas. Jos padeda vizualiai atskirti vietą nuo pagrindinių darbo stalų. Zonavimui nebūtina perdažyti visos sienos – kartais pakanka kitos spalvos baldų, kiliminės dangos, užuolaidų ar akustinių plokščių.
Kaip išsirinkti spalvas biurui
Pirmiausia reikia įvertinti patalpos dydį, langų kryptį, dienos šviesos kiekį ir būsimų darbo vietų padėtį. Tuomet parenkama pagrindinė neutrali spalva, viena ją papildanti spalva ir nedideliais kiekiais naudojamas akcentas. Taip lengviau išlaikyti vientisą interjerą ir išvengti atsitiktinių derinių.
Pasirinktų dažų pavyzdžius verta užtepti bent ant kelių didesnių bandomųjų plokščių. Jas galima perkelti prie lango, už monitoriaus, į tamsesnį kampą ir po pagrindiniais šviestuvais. Maža spalvų paletės kortelė neparodo, kaip atrodys kelių kvadratinių metrų paviršius.
Spalvas taip pat reikia derinti su grindimis, durimis, stalais, kėdžių apmušalais ir akustinėmis medžiagomis. Jeigu biure jau yra ryškūs įmonės identiteto elementai, jų nebūtina kartoti ant kiekvienos sienos. Firminė spalva gali būti naudojama navigacijoje, susitikimų kambaryje ar keliose interjero detalėse.
Gerai suplanuotas biuras nėra nei pilkas ir beveidis, nei perkrautas ryškiomis spalvomis. Tinkamas rezultatas pasiekiamas tada, kai spalvos, apšvietimas, paviršių faktūros ir darbo vietų išdėstymas projektuojami kartu. Tokia aplinka išlieka patogi kasdien, netrukdo susikaupti ir nepraranda aktualumo pasikeitus baldams ar darbo organizavimui.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
