Ar žinote, kad jei gaisro metu žmonės nespėja išbėgti iš degančio pastato, ugniagesiai gelbėtojai dažniausiai juos randa prie durų. Kodėl nesugebama jų atsidaryti?

 

Kodėl žmonės nespėja išbėgti iš degančio pastato?

Bet kuris gaisras sukelia daug dūmų, o dūmuose yra itin daug toksinių dujinių medžiagų. Liepsnos degimas nėra toks pavojingas kaip medžiagos smilkimas, kurio metu išsiskiria žymiai daugiau kenksmingų degimo produktų.

Labai dažnai žmonės nespėja išbėgti iš užsidegusio pastato, nes toksinės medžiagos esančios dūmuose, daugiausia anglies dioksidas, apnuodija smegenis ir paralyžiuoja raumenis. Nustatyta, kad apie 82  proc. mirčių gaisruose lemia išsiskyrusiuose degimo produktuose esančios toksinės medžiagos.

2011 metais VGTU mokslininkai kartu su Gaisrinių tyrimo centro specialistais paskelbė darbą „Priešgaisrinių dangų, skirtų plieninių ir medinių konstrukcijų apsaugai nuo ugnies nuodingų dūmų susidarymo, tyrimai".

Tyrimai buvo atlikti su natūralia pušies mediena bei su pušies mediena, kuri buvo impregnuota antipireniniais tirpalais BAK-1 ir Flamasepas-2 pagal gamintojų deklaruojamą išeigą.

Tyrimo metu buvo nustatyta  neimpregnuotos pušies medienos degumo klasė - D s2 d0. Didžiausias dūmų kiekis išsiskyrė pačioje bandymo pradžioje, apytiksliai po 1 min., kai bandinys buvo pradėtas veikti pagrindinio degiklio liepsnos.

Atlikus tyrimus su Flamasepas-2 impregnuota pušies mediena, nustatyta B s2 d0 degumo klasė. Didžiausias dūmų kiekis bandymo metu išsiskyrė apytiksliai po 10 min., kai bandinys buvo pradėtas veikti pagrindinio degiklio liepsnos.

Atlikus tyrimus su BAK-1 preparatu impregnuota pušies mediena, nustatyta B s1 d0 degumo klasė. Šiuo atveju didžiausias dūmų kiekis bandymo metu išsiskyrė apytiksliai po 14 min., kai bandinys buvo pradėtas veikti pagrindinio degiklio liepsnos.

Nagrinėjant bandymų metu nustatytus CO2 išsiskyrimo kiekius, nustatyta, kad  antipireniniais tirpalais Bak-1 ir Flamasepas-2 impregnuotos pušies medienos išskiriamo CO2 kiekiai yra labai panašūs, o neimpregnuotos medienos anglies dioksido išsiskyrimo kiekis, tik pradėjus bandinį veikti degiklio liepsna, ima sparčiai kilti ir apytiksliai po 15 min. nuo uždegimo pradžios pasiekia žmogui pavojingą beveik 1,5  proc. koncentracijos ribą.

SVARBU Nuodingų dūmų išsiskyrimo tyrimas aiškiai rodo, kad medžiagų ir konstrukcijų apdorojimas antipirenais suteikia papildomas 10-14 minučių, per kurias gaisro metu žmonės spėja pasišalinti.

 

Statybinės medienos apsauga nuo ugnies

Mediena iki šių dienų išliko nepakeičiama tarp statybinių medžiagų. Jos itin daug buvo naudojama anksčiau, nemažai ir dabar. Ypač, kai siekiama pastatų tvarumo, natūralumo ar ekologiškumo. Kai kuriais atvejais mediena yra pagrindinis statybinių konstrukcijų elementas. Europos šalyse medinėms konstrukcijoms teikiama pirmenybė dėl jos estetinių savybių, gebos izoliuoti šilumą, pakankamos laikomosios galios ir ekologiškumo.

Bet, kaip ir anksčiau, taip ir šiais laikais nutinka, kad ugnis labai greitai sunaikina medines pastatų dalis. Tačiau, skirtingai nuo ankstesnių laikų, šiandien yra medžiagų, neleidžiančių medienai greitai įsidegti ir stabdančių ugnies plitimą per medines konstrukcijas.

Medžiagos standančios ugnies poveikį - tai cheminės priemonės, vadinamos antipirenais. Antipirenas - tai speciali medžiaga ir jos naudojimo būdas, siekiant slopinti, smarkiai sumažinti ar uždelsti degimą.

Antipirenai gaminami įvairių druskų tirpalų pagrindu.

Cheminė medienos apsauga  yra procesas, kurio metu cheminiai junginiai įsiskverbia į medieną ir keičia jos savybes ugnies bei karščio atžvilgiu. Kokybiškas medinių konstrukcijų ir kitų medinių gaminių impregnavimas antipirenais kilus gaisrui leidžia išsaugoti žmonių gyvybes ir materialines vertybes.

 

Gaisrinė sauga - esminis reikalavimas statiniams

Statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(2):1999 nurodyti esminiai reikalavimai statiniams dėl gaisrinės saugos: 

Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad kilus gaisrui:

• statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas;
• būtų ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje;
• būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius;
• žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio ar būtų galima juos gelbėti kitomis  priemonėmis;
• pradėtų veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo sistemos;
• ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti.

 

Konkrečios gaisrinės saugos taisyklės išdėstytos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patvirtintuose „Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose".

Statybos produktai (išskyrus grindų dangas) pagal degumą skirstomi į šias klases: A1, A2; B, C, D, E, F, pagal dūmų susidarymą - į s1, s2, s3 klases, pagal degančių dalelių susidarymą - į d0, d1, d2 klases.

Statinio konstrukcijos apibūdinamos pagal atsparumą ugniai ir degumą, o atsparumas ugniai - pagal statinio elementų gebėjimą gaisro metu tam tikrą laiko tarpą išlaikyti apkrovas - R, vientisumą (sandarumą) - E ir izoliacines savybes - I.

Pagal STR 2.01.04:2004 statybos produktų degumo klasifikavimą, statybos produktai iš medienos priklauso D s2, d0 klasei. Iššifravus žymėjimą, tai reiškia, jog medinės konstrukcijos esti degios, tačiau sunkiai užsiliepsnojančios, degdamos išskiria dūmų, bet nesusidaro degančių dalelių.

Panaudojus apsaugines medžiagas pasiekiama B-s1 - sunkiai degi, mažai dūmų degimo metu išskirianti degumo klasė, todėl padidėja užsiliepsnojimo temperatūra.

STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" dalyje reglamentuojama, jog I, II atsparumo ugniai pastatų E, F degumo klasės (degios ir vidutiniškai bei lengvai užsiliepsnojančios) laikančiosios konstrukcijos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiais produktais, užtikrinant ne mažesnę kaip B degumo klasę. Vadinasi, griežto apribojimo naudoti medines konstrukcijas gyvenamiesiems namams, atsižvelgiant į jų degumą, nėra.

Bendraisias tyrimais yra nustatyta, kad mediena užsiliepsnoja, jei temperatūra pasiekia 260º C. Jei temperatūra 300º C, medienos anglėjimo greitis yra 0,5-0,6 mm/min. Žinant šį dydį, galima dirbtinai padidinti statinius reikalavimus atitinkantį laikantįjį skerspjūvį, todėl gaisrinė sauga padidėja.

Medinių konstrukcijų laikantysis skers­pjūvis degimo metu mažėja, kartu mažėja ir laikomoji galia. Palyginus antipirenais impregnuotas medines konstrukcijas su neapdorotomis metalinėmis  konstrukcijomis, matyti, kad medinių konstrukcijų laikančioji galia per gaisrą mažėja lėčiausiai. Ji anglėja, o laikančiosios medžiagos mechaninės savybės nekinta. Tačiau nė vienos medžiagos natūralių savybių laikyti apkrovas gaisro metu nepakanka. Todėl kiekvieną konstrukcinę medžiagą nuo gaisro būtina apsaugoti papil­domomis medžiagomis.

Pagal gaisrinės saugos esminį reikalavimą grynų medinių konstrukcijų geba išlaikyti apkrovas, vientisumą ir izoliacines savybes per gaisrą yra per mažos ir neatitinka I ir II statinio atsparumo ugniai laipsnio. Medinės konstrukcijos, kaip ir visos kitos medžiagos šiems laipsniams pasiekti, impregnuojamos arba dengiamos papildomomis medžiagomis.

 

Cheminė medienos apsauga nuo ugnies

Cheminė medienos apsauga - procesas, kurio metu cheminai junginiai - antipirenai, turintys apsauginių nuo ugnies savybių, įsigeria į medieną (giluminio impregnavimo metodai) arba mediena jais padengiama (paviršinio impregnavimo metodai).

Antipirenų veikimas pagrįstas laiko iki degimo pailginimu ir šilumos išsiskyrimo spartos sumažinimu. Antipirenų kokybė iš esmės priklauso ne tiek nuo impregnavimo būdo, kiek nuo antipireno sudėties ir jo įsigėrimo į medieną kokybės.

Pagrindinis kriterijus renkantis kokybišką antipireną turėtų būti atitikties sertifikatas, tiksliau jo priedas, kuriame nurodyta, kokią degumo klasę pasiekia antipirenu padengta mediena.

Aukščiausia europinė degumo klasė medienai yra B s1, d0.

BAK-1 skirtas gyvenamųjų, ūkinių ir visuomeninių pastatų stogų, medinių konstrukcijų, kurios yra pastatų viduje arba kitaip apsaugotos nuo atmosferos kritulių (gegnės, murlotai, grebėstai, tašeliai, statramsčiai, atraminės medinės konstrukcijos, pertvaros, durys, laiptai, apdailos mediena ir pan.) apsaugai. Negali būti naudojamas maisto, gėrimų ir pašarų tarai, mediniams laivų korpusams, vandens statiniams ir akvakultūrinei įrangai apdoroti.

Preparatą galima naudoti mirkymo, užtepimo, purškimo būdu. Bet kuriuo būdu naudojamo preparato išeiga turi būti ne mažesnė kaip 450 ml/m² medienos paviršiaus ploto. Preparatas naudojamas neskiestas! Draudžiama maišyti su kitų gamintuojų preparatais, nes gali tarpusavyje sureaguoti. Padengtą medieną reikia apsaugoti nuo kritulių. Reaguoja su spalvotais metalais, juodų metalų nekoroduoja.

Jeigu preparatas tepamas, reikia tepti 2-4 kartus, tarp tepimų darant ne mažesnę kaip 4 val. pertrauką. Mediena turi būti švari, nuvalyta nuo pjuvenų, purvo, dulkių, pašalinti žievės likučiai, atplaišos, senų dažų liekanos.

Mirkymui skirtos talpos turi būti atsparios mechaniniams poveikiams, pageidaujama, kad vidus  būtų padengtas polimerinėmis dangomis. Nenaudoti cinkuotų, aliumininių talpų, nes tirpalas reaguoja su spalvotais metalais.

Kad preparatas nepatektų į aplinką, išmirkytai medienai laikyti arba tepti skirtas plotas turi būti uždengtas stora, vandens nepraleidžiančia polimerine plėvele. Darbo metu plėvelės negalima pažeisti.

Išmirkytą medieną 20-30 min. reikia palaikyti virš mirkymo talpos, kad į ją nuvarvėtų preparato likučiai.

Tepimui naudojami dažymo įrankiai: šepečiai, voleliai, purkštuvai ir pan. Po darbo įrankius gerai praplauti vandeniu, ypač kai naudojami purkštuvai, kuriuose yra detalių iš spalvotų metalų.  Sekantį sluoksnį tepti tik įsigėrus pirmajam.

Antipireninių medžiagų stabilizavimosi medienoje laikas ne mažiau kaip 7 paros. Impregnuota mediena tiek sandėliavimo, tiek eksploatacijos metu turi būti apsaugota nuo atmosferos kritulių, bet natūraliai vėdinama.

Laikui bėgant antipireno poveikis dėl aplinkos sąlygų, ypač jei medieną pasiekia skersvėjai, drėgmė, mažėja. Todėl išbandžius jos atsparumą ugniai, jei jis nėra pakankamas, rekomenduojama medžiagą vėl padengti preparatu.

Pavyzdžiui, vidutinio ploto ištisiniam mediniam šlaitinio stogo paklotui padengti reikia 5-6 kibirų antipireno. O gegnėms ir grebėstams užtenka 1-2 kibirų. Palyginti su gaisro nuostoliais, tai menka suma, kurią, deja, labai dažnai žmonės įvertina tik po nelaimės.

 

ASA.lt  informacija

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.