Pirtys dažniausia statomos iš rąstų, karkasų ir profiliuotų tašų. Daugelio kalbintų specialistų nuomone, geriausias variantas - profiliuoti tašai. Skirtumas tarp rąstinės ir profiliuotų tašų pirties daugiau estetinis nei funkcinis. Pirtyje netikslinga įrengti storą šiluminės izoliacijos sluoksnį, kurį, daugelio nuomone, turėtų užtikrinti storesni rąstai ar šilta karkasinė konstrukcija. Pirtis skirta išlaikyti šilumą trumpam, šilumos nuostoliai net ir per ploną pirties sieną nedideli, daugiausia jos netenkama vėdinant garinę atidarius duris, langą ar per vėdinimo sistemą.

Pirties projektas

Pirties mėgėjai griežtai turėtų skirti sveikatinimo pirtį nuo pramoginės. Tinkamiausia ir nuo seno paplitusi yra šeimyninė nedidelė pirtelė - apie 15 kv. m. Tokios pirties garinėje karščio užtekdavo keliems kaimynų kiemams su sąlyga, kad bus ne girtuokliaujama, o periamasi. Tokios pirtelės garinė patalpa nedidelė, ją prikaitinti reikia nedaug malkų ir laiko, lengva įkaitinti garais - ant akmenų užpylus vandens.
Pirtį sudaro 2 arba 3 patalpos. Tradicinėse yra dvi patalpos: persirengimo ir kaitinimosi (trečioji patalpa skirta apsiprausti). Tokiai pirčiai užtenka 4 metrų ilgio ir 3 metrų pločio. Patogesnė yra trijų patalpų: persirengimo, apsiprausimo ir kaitinimosi. Tokia pirtis gali būti 6x3 arba 5x4 m.

Profiliuoti tašai pirčiai

Nedidelei pirčiai pakanka sienos iš 44 mm profiliuotų tašų. Didesnėms pirtims dažniausia naudojami storesni 60 mm profiliuoti tašai. Bet kokiu atveju verčiau kreiptis patarimo dėl sienų storio į profesionalus, kad jie įvertintų ir stogo dangos, sniego ir kitų apkrovų poveikį ir pagal tai apskaičiuotų reikalingą konstrukciją.

Profiliuoti tašai gaminami iš išdžiovintų ruošinių. Populiariausi 150 x 50 cm ruošiniai, iš kurių gaminami 144x135 mm profiliuoti tašai. Dėl specialios technologijos tašai sujungiami ypač tiksliai, todėl užtikrinama vientisa šilumos izoliacija. Palyginti su rąstų pirties siena, profiliuotų tašų siena turi daug privalumų. Rąstams ruošti dažniausia naudojamas visas medžio kamienas su šerdimi, todėl džiūdami rąstai susisuka, persikreipia. Tašams naudojama mediena be šerdies, todėl mediena gerokai mažiau išsikreipia.

Priklausomai nuo rąstų storio, sėdimo procesas ypač juntamas metus, o kartais ir ilgiau: susispaudžia langai, durys, juos sunku verstyti. Išdžiovinti rąstą per visą jo storį labai sudėtinga, beveik neįmanoma išvengti skilimo. Profiliuota tašai montuojami išdžiovinti, todėl jie beveik nesėda, ypač papildomai suvaržyti sienojų viduje esančiais srieginiais strypais.

Net ir paties storiausio rąsto šiluminė izoliacija nebus kaip vientiso tokio pat storio medienos sluoksnio, nes daug problemų kelia rąstų jungimo vietos. Izoliacinis sluoksnis tarp rastų kaupia drėgmę, tai ypač jaučiasi pastatą naudojant periodiškai. Tarp profiliuotų tašų izoliacinio sluoksnio nėra, technologija leidžia tašus ir jungimus išpjauti labai tiksliai. To paties storio profiliuotų tašų sienos šilumos izoliacinės savybės yra 40 proc. geresnes nei rąstų sienos.

Viena aktualiausių šių laikų problemų - kvalifikuota darbo jėga ir tinkama įranga, nes rąstai sunkūs. Profiliuoti tašai patogūs, nes juos nesudėtinga iškrauti, karkasas surenkamas be papildomos įrangos, nereikia aukštos kvalifikacijos darbininkų, darbas vyksta labai greitai. Keli meistrai vidutinio dydžio pirties profiliuotų tašų sienas sudeda per pusdienį. Visą pirtį galima pastatyti ir įrengti per kelis savaitgalius.

Apdirbto rąsto ir profiliuoto tašo kubinio metro kaina panaši, bet profiliuoti tašai brangesni. Profiliuotų tašų reikia apie 3 kartus mažiau, taigi sienojų kaina gerokai mažesnė.

Profiliuotų tašų pirties statyba

Profiliuotų tašų pirtims nebūtinas monolitinis pamatas. Pastatą laikys ir atraminiai blokeliai (poliai), bus geresnis pirties apatinės dalies vėdinimas. Tai ypač aktualu tokioms pirtims, kurių grindys sudrėksta ir ima pūti. Ant blokelių (polių) dedama hidroizoliacinė danga (pvz., ruberoidas), o pagrindo sijos prie polių pritvirtinamos metaliniais kampais. Naudojami giliai impregnuoti, išdžiovinti tašai.

Geriausiai pirtis vėdinasi jei ji pastatyta ant polių, o ne ant ištisinio pamato. Tada pro plyšius grindyse į garinės vidų patenka šviežas oras. Nereikia baimintis, kad bus šalta pėdoms, pirtyje mažai vaikščiojama, žengiama tik keli žingsniai iki gultų. Daugiausiai kontaktuoja su grindimis vanotojo pėdos, jis per didžiausius šalčius gali pasitiesti vonios kilimėlį.

Pirtyje reikėtų pasirūpinti vandens tiekimo sistema. Po priepirčiu ar apsiprausimo kambariu padaromas izoliuotas vandens mazgas su nutekėjimu. Į jį atvedamas vanduo ir sueina vamzdžiai iš čiaupų ir vandens kaitintuvo. Baigus praustis, pagrindiniame vandens paskirstymo mazge užsukamas vanduo ir išleidžiamas vanduo iš pirties sistemos. Vėliau išleidžiamas vanduo ir iš vamzdžio tarp šio ir pagrindinio mazgo.

Dažniausia profiliuoti tašai būna supakuoti, pridedama statybos instrukcija. Keli vyrai sienojus sukloja per pusdienį.

Pirtims iš profiliuotų tašų stogai dengiami ant horizontalių gegnių. Taip gerokai greičiau ir paprasčiau. Dažniausia naudojamos lengvos stogo dangos (bituminės čerpelės, skardos lakštai). Žinoma, visada būtina devynis kartus pamatuoti, o tik dešimtą - pjauti, kai keičiate stogo dangą.
Gegnės gali būti apkalamos dailylentėmis, taip iš karto padaroma ir apdaila. Perdangos įrengiamos tik garinėje iš 10 cm storio izoliacinės vatos, garo izoliacinės plėvelės su viršutiniu folijos sluoksniu, paliekami oro tarpai. Apdailai privalu naudoti lapuočių dailylentes.

Horizontalios gegnės gula ant pertvarų.

Persirengimo kambaryje be perdangų gerokai erdviau

Persirengimo ar apsiprausimo patalpos dažniausia paliekamos be perdangų, paliekant didesnę erdvę iki pat gegnių. Šiltinimo papildomai nereikia, pakanka garinės šilumos ir tik per didžiuosius šalčius kartais tenka įjungti elektrinį šildytuvą.

Garinės įrengimas

Grindys garinėje ir apsiprausimo kambaryje daromos su 5 mm tarpais nubėgti vandeniui. Naudojama spygliuočių mediena, geriausia maumedis. Vandens mazgas turėtų būti izoliuotas nuo lauko, vandens šildytuvą patartina kabinti - tinka ant viršutinės pertvaros.

Vidaus sienas galima apkalti lapuočių dailylentėmis, o lubas būtina apšildyti. Jeigu nutarta sienas apkalti lapuočių dailylentėmis, jos apšildomos, sudedant į 50 x50 mm tašų tarpus akmens vatos, uždengiama garo izoliacine plėvele su folijos paviršiumi. Daromas 2 ar 3 cm oro tarpas ir apkalama dailylentėmis. Liepų, juodalksnių ar drebulių dailylentės turi gana nemalonų kvapą, bet jis palyginti greitai išsivadėja.

Kartais sienos neapkalamos. Tokiu atveju būtina apkalti vietas, kur remsitės nugara. Be to, reikėtų naudoti kokybiškesnę medieną be tamsesnių šakų, suplonėjusių medžio rievių, kur dažniausiai kaupiasi sakai.

Oro ištraukimo sklendes geriausia padaryti dvi, vieną žemiau viršutinio gulto, kitą palubėje. Pirtinimosi metu atidaroma žemutinė sklendė, garinės džiovinimo metu atidaromos abi sklendės.

Šalia krosnelės esančios sienos nuo karščio apsaugomos cementinėmis plokštėmis „Minerit". Jei pagal krosnelių montavimo garinėse reikalavimus krosnelė turėtų būti 25 cm atstumu nuo medinių paviršių, tai su cementine plokšte užtenka 12 cm. Tai ypač svarbu mažoje pirtyje, kur nėra daug vietos. Plokštė tvirtinama ne prie pat sienos, o su 3 cm tarpu: plokštė įremiama į įvorę ir prisukama medvaržčiu.

Priešgaisriniai atitvarai tarp pirties ir krosnelės sienos
1 - distancinė įvorė, 2 - Cembrit Multi force Sauna 9 mm storio plokštė, 3 - Oro tarpas*, 4 - Kiaurymė plokštėje 2 mm didesnė už varžtą, 5 - Distancinė įvorė

*-Ventiliacinis oro tarpas 30 mm.
Negalima klijuoti plytelių ant Cembrit multi Force Sauna plokščių

Langą reikėtų daryti pakankamo dydžio, kad pro jį, užsitrenkus durims, galėtų išlipti suaugęs vyras. Duris verta daryti stiklines, kad būtų galima pamatyti, ar kas besiperdamas nenualpo.

Pirties išorė dažoma tradicine vietovei spalva antiseptinių savybių turinčiu laku, vašku arba dažais.

Už konsultaciją dėkojame Gediminui Girjotui

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama