Fanera - tai tarpusavyje suklijuoti medžio lakštai, plaušų krypties atžvilgiu išdėstant juos statmenai vienas kitam. Toks išdėstymas, lyginant tokio pat storio fanerą su masyvo mediena, fanerą daro atsparesnę laužimui ir kitiems mechanizniams poveikiams. Lakštai tarpsuavyje klijuojami skirtingais klijais, kurie suteikia gaminiams hidroizoliacinių, atsparumo drėgmei bei karščiui savybių. Daug faneros naudojama baldų pramonėje, statyboje, interjero apdailoje. Pastaruoju metu, specialistų teigimu, vyskta faneros renesansas ir šią medžiagą vis dažniau renkasi baldų gamintojai, statybininkai.

Faneros istorija

Šiuolaikinė fanera siejama su Emanueliu Nobeliu, kuris atrado efektyvias rotacines lukštenimo stakles leidžiančias išlaikyti vienodą lukšto storį. Pirmasis stakles ir presus faneros gamybai XVIII amžiuje panaudojo Samiuelis Bentamas. Iš garsiausių senovėje naudotų faneros gaminių yra romėnų skydai.  Faneros gaminių rasta ir senovės Egipte.

Kaip gaminama fanera

Apvalūs medžio rąstai pirmiausia mirkomi šiltame vandenyje, specialiuose baseinuose. Rąstas nužievinamas ir staklėmis nuimamas lukštas. Nuo įmirkusios medienos nuimtas lukštas nesiraito, lengviau atsiskiria ir yra kokybiškesnis. Lukštai išlyginami, rūšiuojami  ir džiovinami. Dalis lakštų yra papildomai paruošiami pakeičiant šakas, „susiuvant" juos tarpusavyje ir pan.
Šiuolaikinėje faneros gamyboje lakštų klijavimui naudojamas sauso - šalto klijavimo metodas. Lakštai apdorojami klijuojančia medžiaga ir sujungiami tarpusavyje suspaudžiant ir stipriai suslėgiant. Jei papildomai keliama tempertūra, gaunama aukštesnių tvirtumo ir vandens atsparumo savybių fanera. Faneros lakštai dažniausiai gaminami iš beržo, rečiau iš pušies ar buko.

Faneros klasės

Faneros klasės skirstomos pagal viršutinio faneros lakšto kokybę. Faneros paviršiai gali būti skirtintingų klasių. Tai galimybė atpiginti fanerą, kai gaminiui reikalinga tik viena itin aukštos kokybės pusė. Dažniausiai faneros klasės skirstomos pagal SFS 2413 standartą.

B (I) -  aukščiausia faneros rūšis, turinti idealų paviršių. Tamsių šakų nėra. Skirta gaminiams ir apdailai, kai paviršius yra matomas. Apdirbama permatomais lakais, alyvomis, gali būti tonuojama arba dengiama iš dalies skaidriais paviršiais. Galimos tik šviesios, iki 6 mm skersmens šakelės, tačiau ne daugiau kaip 12 mm skersmens 1 kv. metre.  Medienos spalva turi  būti vienoda.

B(I) klasės fanera

S (II) - geros kokybės fanera, skirta neslėpiamiems paviršiams. Tamsių šakų nėra. Spalva per visą paviršių vienoda. Leidžiamos nedidelės baltos šakos arba užsandarintos skylės iki 20 mm skersmens, bendras šakų skersmuo 1 kv. metre ne daugiau 50 mm. Užsandarinti įtrūkimai - iki 2 mm, bet ne daugiau 200 mm ilgio viename plokštės metre.

BB (III) - tamsių šakų nėra, šviesios šakos leidžiamos iki 25 mm skersmens, bendras kaupiamasis skersmuo 60 mm/kv.m.  Kitos šakos išimamos ir užtaisomos. Dažniausiai paviršius naudojamas dažymui arba kitokiam dengimui. Galimi nedideli spalvos pakitimai.

B (III) klasės fanera su užtaisymu

WG (IV) - leidžiamos iki 65 mm skersmens tamsios šakos, apsiribojant kaupiamuoju 600 mm / kv. m skersmeniu.  Kiti mazgai ir skylės -  iki 15 mm skersmens,  kaupiamasis jų skersmuo 100 mm/ kv.m. Gali skirtis paviršiaus spalva.

WG klasės fanera

 

EN 717-2: 1995 standartas nustato formaldehidų kiekius faneroje. Pagal šį rodiklį yra dvi klasės: E1 ir E2. E1 klasės fanera turi mažiau formaldehidų.

Fanera taip pat skirstoma į FSF - vandeniui atsparią fanerą ir fanerą skirtą sausoms patalpoms - FK. FSF faneros gamyboje naudojami vandeniui atsparūs klijai.

Faneros panaudojimas

Fanera turi didesnį standumą, atsparumą lenkimui nei masyvo mediena ar drožlių, dulkių plokštės. Dėl šios priežasties gaminiuose galima naudoti kiek plonesnes faneros plokštes.

Baldams dažniausiai naudojama FK fanera su mažesniu atsparumu drėgmei, nes baldai dažniausiai  yra vidaus patalpose. Baldinės faneros išvaizda bei ekologiškumas yra svarbiausios sąvybės. Ši fanera naudojama gaminant sofų karkasus, krėslus, korpusinius baldus. Dažniausiai baldų pramonėje naudojama fanera laminuotu paviršiumi, kuris gali būti įvairių spalvų ir faktūrų. Faneros savybės užtikrina ilgesnį tokių baldų eksploatacijos laiką lyginant su drožlių plokštėmis.

Laivų gamyboje naudojama drėgmei atspari ir dengta specialiu paviršiumi fanera. Kartais ji vadinama bakelitinė fanera. Tai tvirta, sunki beržo lukšto fanera, suklijuota fenolformaldehidiniais klijais. Ši fanera taip at naudojama krovininių automobilių, priekabų bortų gamybai.

Drėgmei atspari fanera

Fanera grindims. Lygų pagrindą grindims ant lagių ar betoninio pagrindo galima padaryti iš FK faneros. Drėgnoms patalpoms geriau naudoti FSF fanerą. Klojant ant lagių, rekomenduojama naudoti ne plonesnę kaip 18 mm fanerą. Faneros storį reikėtų apskaičiuoti atsižvelgiant į tarpus tarp lagių ir numatomas apkrovas. Fanerinis pagrindas yra puikus variantas PVC, plaukiojančioms parketlenčių grindims. Neužmirškite ant betoninio pagrindo įrengti hidroizoliacinio sluoksnio.

Fanerą galima panaudoti bituminės stogo dangos pagrindui. Stogui geriau naudoti FSF fanerą. Esant standartiniam atstumui tarp gegnių 600 mm, rekomenduojama 12 mm faneros plokštė. Dažniau naudojama pušies fanera.

Fanera naudojama kaip klojinio dalis  betonavimui. Tai dažniausiai beržinė, drėgmei atspari,  fenolio plėvele dengta fanera. Rekomenduojama kaip galima mažiau tokias plokštes pjaustyti, nes tokios plokštės ilgiau tarnauja. Nupjautoms plokštėms verta užtepti kraštelius. Kad nebūtų pažeisti kraštai,  nerekomenduojama plokščių mėtyti.

 

Fanera laiptų pakopoms

 

Laiptų pakopos iš faneros pigesnės, nekeičia parametrų, tvirtas paviršius.

Nors iš faneros laiptų pakopos gaminamos retai, tačiau, įvertinus visus pranašumus ir trūkumus, nusprendžiau laiptų pakopas pasigaminti iš faneros. Fanerinės laiptų pakopos gali būti plonesnės nei pakopos iš medžio masyvo. Užtenka ir 30 mm storio faneros. Pasirinkau 40 mm, nes storesnė geriau tiko prie interjero elementų. Viršutinei pakopai naudojau B (I) klasės, apatinei  - B(III) klasės fanerą. Šviesus beržo paviršius labai tiko esamoje aplinkoje. Fanerą pardavė ir iš karto pagal pateiktus matmenis supjaustė vietinė kompanija, bene seniausias faneros pardavėjas Lietuvoje.  Buvo pagaminta 17 įvairių matmenų laiptų pakopų, kurių bendras plotas sudarė apie 5 kv.m. Joms išpjauti prireikė 2 standartinių faneros plokščių. Lyginant su masyvo kaina, pavyko sutaupyti. Tačiau ne tik taupymas buvo svarbiausia. Svarbu buvo tai, kad pakopos yra židinio zonoje, kur dideli temperatūros svyravimai. Medienos masyvo pakopos tokioje vietoje nerekomenduojamos dėl medienos deformacijų. Veikiant drėgmei ir temperatūrai, fanera deformuojasi gerokai mažiau.

Laiptų pakopos išpjautos pas Concretą, pagal pateiktus išmatavimus.

Laiptų pakopų matmenys daryti net su dviem saugikliais. Pirmiausia Godas, UAB parengė laiptų pakopų brėžinį.  Tada pagal brėžinį išsipjovėme ruošinius iš gipskartonio plokščių ir dar kartą patikrinome ant įrengto laiptų karkaso. Susiderinus visus išmatavimus, skaičiai pateikti pjovėjams.

Išsinuomavęs frezavimo įrankį, užapvalinau laiptų pakopų kraštelius. Neužapvalinus viršutinių ir apatinių kraštų, galima tikėtis atskilimų pataikius į kraštą batu. Užapvalinau ir apatinį galinį kraštelį, kad gerai priglustų prie laiptų sijos.

Daugiausiai laiko užėmė laiptų pakopų lakavimas. Fanerą buvo nuspręsta kiek pašviesinti ir pritaikyti prie šalia esančių šviesiai pilkų akmenų sienos. Pigmentą ir laką pirkau iš UAB „Geras dažas".  Pakopoms reikėjo 0,5 litro beico ir galono (3 ltr) lako. Beicą norimu atspalviu iš karto sumaišė „Geras dažas" parduotuvėje.

Pakopos sudėtos ant tašelių ir pradžioje beicuotos, o vėliau lakuotos.

Pakopos buvo dengiamos 1 sluoksniu beico, leista džiūti 2 paras. Išdžiūvus pigmentui, vienu sluoksniu ištepiau kraštelius, tai pati jautrausia pažeidimams vieta, todėl čia reikia rimtesnės apsaugos. Šiam ir kitiems sluoksniams duota džiūti 4 - 6 valandas. Apverstos pakopos buvo džiovinamos 2 paras. Viršutinis sluoksnis dengtas 4 sluoksniais lako, apatinis - 2 sluoksniais. Padengus pirmą sluoksnį,  jis nušlifuotas su 180 numerio šlifavimo popieriumi.

Montuoti laiptų pakopas buvo vienas malonumas, tam prireikė 6 valandų. Prie laiptų karkaso pakopos buvo klijuojamos ir priveržiamos 8 medvaržčiais.  Klijavau bespalviais Soudal Fix All klijais, juos papildomai tolygiai išskaidant po paviršių mentele. Būtina klijais užtepti ir vertikalią plokštumos dalį, kuri liečiasi su karkaso pakopa. Klijai ne tik priklijuoja, bet ir atskiria karkaso metalą nuo pakopos medienos. Tai yra patikima apsauga nuo girgždėjimo.

Laiptų pakopas sukau kokybiškais vokiečių gamybos 5x35 medvaržčiais iš  UAB „Ginestra". Lengviausia prisukti naudojant akumuliatorinį suktuką. Apatinė pakopa prisukta naudojant lenktą atsuktuvą. Prieš tai išgręžtos skylės.

 

Laiptų pakopoms priklijuoti naudoti elastingi Soudal Fix All klijai.

 

Klijai išlyginami klijų mentele, būtinai patepama ir vertikalioji laiptų pakopa kur bus  kontaktas su fanerine pakopa.

Fanerinės pakopos prisukamos 5x35 medvaržčiais

Laiptai su faneros pakopomis

 

Straipsnį parengė Sergejus Jeriomenko

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.