Lietuvoje nuo seno statybose naudojama mediena. Ji puikiai tinka bet kuriam krašto regionui, namai iš rąstų būna šilti, jaukūs ir patogūs. Pastaruoju metu statybų rinkoje atsirado daugybė naujų medžiagų ir technologijų, bet mediniai namai taip pat išlaikė savo pozicijas. Viena vertus mediniai namai yra ganėtinai nebrangūs, be to, rąstus nesunku apdirbti, taip suteikiant namui norimą išvaizdą. Taip pat mediniai pastatai yra ekologiški, juose gerai cirkuliuoja oras, o medis puikiai sulaiko šilumą, todėl mediniame name visada yra tinkamas temperatūros ir drėgmės santykis, jame lengva kvėpuoti ir malonu būti. Lietuvoje dažniausiai sutinkami apvalių rąstų namai, tačiau, jei rąstas ganėtinai storas, jis gali būti tašytas iš vienos arba abiejų pusių. Pastarojo tipo statyba labai išplitusi Skandinavijoje. Šiuo atveju sienos iš abiejų pusių būna lygios, bet namas nepraranda estetinės išvaizdos. Visgi vertėtų nepamiršti, kad tai daug pastangų reikalaujantis darbas, dėl kurio kyla viso statinio kaina.

Paprastai mediena statyboms buvo atrenkama labai atidžiai. Tai yra tik subrendę medžiai, maždaug vienodo storio, be aiškių ydų. Jų kamieno skersmuo svyruoja nuo 26 iki 40 cm. Pasirenkamų medžių storis pirmiausiai priklauso nuo žmogaus finansinių galimybių, taip pat jį lemią klimato sąlygos, namo naudojimo sezoniškumas ir estetiniai išorės reikalavimai.

Be medžio storio didelę įtaką estetiniam vaizdui daro ir medžio šakotumas. Tarkime, pušis apatinėje dalyje beveik neturi šakelių, todėl labiausiai vertinami apatiniai 6-8 metrai kamieno. Medžiai kertami žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol neprisitraukę drėgmės. Žinoma, šviežiai kirsti medžiai žiemą turi 30 proc. drėgmės, o rentimui naudojama tik apdžiūvusi mediena, kurios drėgmė siekia 18-20 proc. Norint, kad mediena tiek pradžiūtų, ją reikia laikyti po stogu, o rąstai turi būti sukrauti taip, kad pro juos galėtų cirkuliuoti oras.

Iš miško išgabenta mediena iškart apdirbama - nulupama žievė, nuobliuojama. Žievė lupama rankomis, o obliavimui naudojami elektriniai obliai. Žievę, nuopjovas ir pan. reikėtų skubiai sudeginti, nes jose gali pradėti veistis kirvarpos. Šiuo metu pradedamos taikyti technologijos, kai žievė pašalinama nepažeidžiant balanos, vėliau nebeobliuojama. Balana - viršutinis, tankiausias medienos sluoksnis, atliekantis apsauginę funkciją. Jei šis sluoksnis išsaugomas, pavyksta išvengti daugelio medžių defektų. Pašalinant žievę paprastai lieka nedideli luobo ploteliai, kuriuose mediena nežymiai pažeista. Medžiui išdžiūvus, luobas tamsėja ir mediena tampa kerša, o tai būdingą neobliuotiems medžiams. Kartais žmonės nusprendžia neobliuoti rąstų, kad medis įgytų šią spalvą ir kad nebūtų pažeista medžio audinių struktūra. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad luobas greičiausiai pasiduoda puviniui, todėl daugeliu atvejų rąstai bus nuobliuoti.

Siekiant apsaugoti medieną nuo puvimo, visas išorinis rąsto paviršius padengiamas antiseptiku. Medžio kaladėlės, lėkštutės, išdroža, įpjovos ir panašios vietos apdirbamos ypač kruopščiai, nes ten pažeista medžių audinių struktūra. Be to, antiseptikas leidžia suteikti medžiui norimą atspalvį.

Mediniai namai paprastai statomi iš spygliuočių medžių rąstų: eglių, pušų, maumedžių ar kedrų. Spygliuočių mediena yra tvirtesnė už daugelio lapuočių ir atsparesnė puvimui. Spygliuočių kamienai yra tiesesnės formos, todėl dirbant su jais lieka mažiau atliekų. Pušies kamienas yra tiesiausias, pasitaiko mažiausiai šakelių ir ji pasižymi geromis techninėmis savybėmis. Nors yra atspari puvimui, bet, jei gauna daugiau drėgmės, mediena gali patamsėti. Atsiradęs tamsumas nekeičia fizinių mechaninių savybių, bet gadina bendrą vaizdą. Tiek pas mus, tiek ir Europoje pušys yra dažniausiai naudojamos medinių namų statybai. Eglės rečiau naudojamos statybose, nors sausų eglių mediena tvirtumu beveik nenusileidžia pušinei. Tiesa, eglės ne tokios atsparios puvimui, tačiau jos ne taip tamsėja. Kadangi jos mažiau negu kiti medžiai atsparios drėgmei, rekomenduotina naudoti tik vidaus apdailai. Eglių struktūra puresnė, todėl yra šiltesnės už pušis. Tiesa, tai kiek menkina fizines charakteristikas, be to, jos turi mažiau sakų. Eglės puikiai tinka laikančiųjų medinių elementų gamybai. Pasaulinėje rinkoje eglės vertinamos labiau už pušis. Kaip spygliuočiai eglės nėra ilgaamžės ir retai auga ilgiau kaip 200 metų.

Maumedžiai tankesni ir atsparesni puvimui dar labiau negu pušys, tačiau juos sunku apdirbti ir jie greitai skyla. Juos tikslinga naudoti kaip sieninę medžiagą arba konstrukcijų gamybai. Maumedžiai labai atsparūs drėgmei, tai vieninteliai medžiai, kurie nepūva sūriame vandenyje. Jie kainuoja 2-3 kartus brangiau už pušies medieną.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.