Medienos tvirtinimo gaminių asortimentas nuolat didėja, jis vis papildomas ir tobulinamas. Konstruktoriai atranda vis naujų tvirtinimo mechanizmų bei principų, kuria naujas sujungimo dalis bei naujausias technologijas, padedančias tvirtinimo detalėms išlikti kuo ilgaamžiškesnėmis. Milžiniškame metalo gaminių asortimente nepasiklysti kartais sunku ne tik mėgėjui, bet ir patyrusiam profesionalui. Tačiau planuojant bei realizuojant įvairius statybos bei remonto planus, vertėtų orientuotis didžiuliame tvirtinimo gaminių sąraše. Tai ne juokas - nuo 0,5 iki 10 proc. visų medienos darbų kainos tenka tvirtinimo detalėms. Darbų sėkmė priklauso nuo teisingo tvirtinimo detalių pasirinkimo.

 

Visą medienos tvirtinimo gaminių asortimentą galima suskirstyti pagal pritaikymo sritį, pagal jiems skirtų krūvių dydžius arba pagal siauresnes charakteristikas: iš kokių medžiagų jie pagaminti, pagal sriegio buvimą (arba nebuvimą), formą.

Medienos tvirtinimo elementų skirstymas

Medienos tvirtinimo elementai laukui ir vidaus darbams

Tvirtinimo elementą lauke veikia korozija, todėl laukui naudojami tvirtinimo elementai atsparūs išoriniams veiksniams. Dažniausiai naudojama apsauga nuo korozijos - cinkavimas. Apsauginis cinko padengimas būna dviejų rūšių: karšto cinko (sluoksnio storis 50-150 mikronų) bei elektrinio cinkavimo (sluoksnio storis 5-35 mikronai). Tačiau, jeigu tvirtinimo elementų kokybė labai svarbi, dažniau naudojami nerūdijančio plieno gaminiai, tačiau jie brangesni.

Essve nerūdyjančio plieno vinys. Šie vinys labai tinka stogo grebėstams prikalti. 1 -Vinys išilginiams grebėstams 25x50 mm, plokščia vidutininio dydžio galvutė. 2 - Didelės nerūdijančio plieno vinys, skirtos skersiniams grebėstams prikalti. Vinys brangios, bet užtikrins stogo ilgaamžiškumą, ypač įvertinant gana agresyvią aplinką mieste.

Cinkas geležiai   yra anodas, kuris susidariusioje galvaninėje poroje sąlygoja cinko nykimą išsaugant pagrindinį metalą. Cinko nykimas daugiausia susijęs su eksploatacijos sąlygomis ir sudaro apie 1,0 - 1,5 mk per metus neagresyvioje aplinkoje ir 6-8 mk pramoninėje aplinkoje. Atitinkamai renkantis tvirtinimo elementus reikia į tai atsižvelgti:

Gaminiams, esantiems šildomose patalpose, cinko storis - nuo 5 mk.

Gaminiams, kurie bus naudojami esant drėgnam, tačiau neužterštam orui - nuo 15 mk.

Gaminiams, kurie bus naudojami drėgname ore, pramoninėje aplinkoje - nuo 30 mk.

Antikorozinis cinko stabilumas gali būti didinamas apdorojant gaminį chromo rūgšties tirpalu. Tokios apsauginės pievelės neįmanoma net nubrozdinti. Šitaip padengti gaminiai vadinami „geltonai pasivuotais". Šis padengimas pasižymi geromis antikorozinėmis savybėmis ir padidina lakų ir dažų lipnumą. Plėvelės kokybė nustatoma vizualiai, spalva keičiasi nuo šviesiai geltonos iki rožinės ir violetinės. Ruda plėvelės spalva rodo nekokybišką padengimą.

Medienos tvirtinimo elementų laikančioji geba

Nagrinėjant šią charakteristiką, daugelis tvirtinimo elementų skiriasi krūvio dydžiu bei porūšiu. Krūvio dydis tvirtinimo elementui - tai svoris, kurį gaminys privalės „išlaikyti". Krūvis laikui bėgant gali keistis arba ne (statinis arba dinaminis krūvis), krūvis gali būti skirtingų krypčių (išilgai nukreiptas - plėšiantis krūvis, skersinis krūvis - nupjaunantis, kampinis krūvis - tai skersinis ir išilginis krūviai kartu). Priklausomai nuo išilginio krūvio pasirenkamas tvirtinimo tipas: trintis arba vidinė atrama.

Medienos tvirtinimo elementų dekoratyvumas

Dažnai pasitaiko, kad tvirtinimo elemento detalė būna matomose vietose. Dekoratyvinės dangos  gaminiams suteikia gražesnę išvaizdą. Tam naudojami varis, nikelis bei chromas. Jeigu gaminius planuojama lakuoti ar dažyti, rekomenduojama naudoti fosforu padengtus tvirtinimo gaminius.

Medienos konstrukcijų tvirtinimo elementai

Medienos tvirtinimo elementų įvairovė yra labai didelė: tai ir įprastos vinys, medsraigčiai, varžtai, srieginiai strypai, kampuočiai, klijai, ankerinė masė ir klijai.

Vinys medienai

Vinis - paprasčiausia ir viena pigiausių bei praktiškiausių stalių ir dailidžių naudojamų tvirtinimo elementų. Nuo XIX a. pradžios vinys gaminamos specialiomis mašinomis (iki tol jas rankiniu būdu kaldavo kalviai).

Vinys gaminamos iš valcuotos vielos, kuri supjaustoma pagal reikiamą ilgį ir formuojama galvutė. Tuo pačiu metu formuojamas vinies smaigalys. Priklausomai nuo tipo, vinių gamybai naudojama viela gali būti ir plieninė, cinkuota. Naudojamos ir vinys iš nerūdijančio plieno, o paveikslų rėmams, baldams ir interjero detalėms gaminamos vinys su dekoratyviomis galvutėmis.

Vinys parduodamos supakuotos pagal svorį arba vienetais. Ženklinimas ant pakuotės paprastai nurodo vinių dydį. Pavyzdžiui, užrašas ant pakuotės «38/100» reiškia, kad vinys yra 3,8 mm skersmens, o jų ilgis - 100 milimetrų.
Tačiau vinies dydis ir mežiaga, iš kurios ji pagaminta, dar galutinai nenusako jos tipo.

Pagrindiniai vinių tipai ir panaudojimo sritys

Statybinės vinys (lygios, juodos) - medienos jungimui be didelių mechaninių apkrovų, mažo išorinio poveikio zonose.

Visi vinių tipai:

1. Nerūdijančio plieno rievėtos didelės vinys Essve;

2. Nerūdijančio plieno rievėtos mažos vinys Esve;

3. Paletinės vinys. Būtų keista, jei šiuolaikinės technologijos nebūtų pritaikytos ir šioje srityje;

4. Vinys sraigtinės - grindinių lentų tvirtinimui, grebėstų tvirtinimui;

5. Vinys viniakalėms

6. Vinys statybinės (lygios, juodos) - medienos jungimui, be didelių mechaninių apkrovų, mažo išorinio poveikio zonose;

7. Vinys padidinta galva - plokštinių medžiagų tvirtimui (fanera, ruberoidas);

8. Vinys rievėtos - metalo, medienos, didelių mechaninių apkrovų sujungimui;

9. Vinys maža galvute - dekoratyvinis tvirtinimas (dailylentėms);

Vinys paprastai įkalamos plaktuku smogiant į galvutę, kad smūgio kryptis sutaptų su vinies išilgine ašimi. Jei smūgis įstrižas, vinis gali sulinkti ar visiškai užlinkti. Kartais vinių galvutės specialiai užlenkiamos (pvz., jei vinys yra per ilgos, ir sukalant visą vinį jos smaigalys pasirodytų kitoje lentos pusėje). Kur kas dažniau užlenkiamas vinies smailusis galas, tai ne tik apsaugo nuo sužeidimų užkliuvus už kyšančio vinies smaigalio, bet kartu vinis tvirčiau laiko tai, kas prikalta. Neretai vinies smailusis galas pradžioje užlenkiamas L raidės forma, po to užlenktas galas taip užlenkiamas, kad smaigalys sulįstų į lentą sudarydamas U formos „posūkį".

Jei vinis gana stora, neretai prieš tai jai išgręžiama skylė siekiant išvengti medienos skilimo. Angos turi būti mažesnės už vinių skersmenį. Šis būdas turi dar vieną privalumą - galima sumažinti medienos storį, o tai padeda sutaupyti medžiagų. Sujungimai per vieną pjūvį naudojami, jei tašelį (siją) veikia  gniuždymas arba tempimas.

Kai elementai sujungti vinimis, vinies galo įtvirtinimo medienoje skaičiuotinis ilgis nustatomas neįvertinant užsmailintosios vinies dalies 1,5 d. Be to, iš vinies ilgio atimama po 2 mm kiekvienai sujungiamų elementų sąlyčio plokštumai (1 pieš.). Jei vinies galo įtvirtinimo ilgis medienoje yra mažesnis nei 4 d, jos skaičiuotinis atsparis (laikomoji galia) šioje siūlėje (sąlyčio plokštumoje) nevertinamas.

Vinies skaičiuotinio ilgio nustatymo schema: neperkalant jungiamojo paketo; perkalant paketą.

Skaičiuotinis kraštinio jungties elemento storis sumažinamas 1,5 d, kai paketo elementai vinimi perkalami kiaurai. Vinies skersmuo turi būti ne didesnis kaip 0,25 perkalamo elemento storio.

 

Mažiausias atstumas tarp vinių ašių išilgai medienos pluošto  turi būti:

• 15 d, kai perkalamojo elemento storis c ≥10 d arba neperkaltame kiaurai bet kokio storio mediniame elemente;
• 25 d, kai perkalamojo elemento storis = 4d.

Tarpinėms storio reikšmėms (4 d < t < 10d) atstumas  nustatomas interpoliuojant. Mažiausias atstumas nuo vinies ašies iki elemento galo išilgai medienos pluošto visiems atvejams = 15 d.

Mažiausias atstumas tarp vinių ašių ir iki medinio elemento krašto skersai medienos pluošto turi būti:

• c₁ = 4 d, kai vinys yra išdėstytos tiesiomis eilėmis (2 pav. a);
• c₁ = 3 d, kai vinys yra išdėstytos šachmatiškai (2 pav. b) arba įstrižomis eilėmis kampu tarp vinių eilės ir medienos pluošto į ≤ 45° (2 pav. c);
• c₁ = 4 d esant bet kuriai vinių išdėstymo schemai.

Vinių išdėstymo schema: a) tiesiomis eilėmis; b) šachmatiškai; c) įstrižomis eilėmis.

Elementams, neperkalamiems vinimis kiaurai, nepriklausomai nuo jų storio, atstumą tarp vinių ašių reikėtų priimti lygų S₁≥15d.

Atstumas tarp vinių ašių skersai medienos pluošto turėtų būti:

• kai vinys statomos tiesiai, ne mažiau S₂= 4 d;
• kai vinys statomos šachmatine tvarka arba pasviromis eilėmis α≤45°kampu (2 pieš.) atstumas gali būti sumažinamas iki 3 d.

Vinių išdėstymas pasviromis eilėmis.

Atstumas S₃ nuo kraštinės vinių eilės iki išilginio elemento krašto turėtų būti ne mažiau kaip 4 d.

 

Medsraigčiai medienai

Medsraigčių privalumas sujungiant dalis ir tvirtinant medžiagas tas, kad medsraigtis iš pradžių sukuria tvirtesnį ryšį. Tačiau tuo medsraigčių privalumai nesibaigia. Juos lengva išsukti, ir laiko tam sugaištama kelis kartus mažiau nei traukiant vinis ar kabę. Būtent todėl medsraigčiai naudojami ten, kur tikėtinas dalių ar dangų išmontavimas.

Medsraigčiai medžiui paprastai gaminami iš minkštųjų plieno rūšių, jie dažnai cinkuoti, siekiant išvengti korozijos.

Medsraigčiai medienai, kaip ir vinys, yra skirtingo ilgio ir storio, taip pat turi atitinkamus žymenis. Medsraigčio ilgis matuojamas milimetrais nuo galo iki vietos, kuri lieka ant paviršiaus visiškai įsukus.

Sraigtai turi įvairių formų galvutes:

1. Plokščias su vidiniu šešiakampiu (sraigtai, baldiniai, su vidiniu šešiakampiu, cinkuotas);
2. Plokščias pusapvalis, cinkuotas;
3. Trikampis su žvaigždiniu įsukimu (sraigtai, DIN7985, cinkuoti);
4. Varžtai su šešiakampe galvute (DIN933, cinkuoti);
5. Trikampis su šešiakampiu įsukimu (varžtai su pusapvale galvute, DIN607 cinkuoti; jeigu po galvute kvadratas, tai DIN603);
6. Trikampis su žvaigždiniu įsukimu;
7. Plokščias apvalia galvute;
8. Plokščias su šešiakampe galvute (didelėms apkrovoms).

Skaičiuojamąją laikančiąją galią vienam medvaržčiui arba įkalui ištraukti, skaičiuojame

T₁= R₁Π dl₁

čia T₁ - skaičiuojamasis pasipriešinimas medvaržčio ištraukimui pjaunančios medvaržčio dalies su mediena lietimosi paviršiaus vienetui, kurį reikia rinktis sausai medienai lygų 1 MPa;

R₁ - išorinis pjaunančios medvaržčio dalies, m (сm);

l₁ - pjaunančios medvaržčio dalies ilgis, besipriešinantis traukimui, m (сm).

Atstumas tarp sraigtų ašių turi būti ne mažesnis:   S₁=10 d; S₂=S₃=5 d.

Kaiščių išdėstymas: а - tiesus; b - šachmatine tvarka

Kaiščiai medienai

Kaištis,  pagamintas iš kietos medienos arba metalo, naudojamas plokščių detalių sujungimui tarpusavyje.

Metaliniai kaiščiai turi dyglius, kurie užveržiant įsiskverbia į medienos struktūrą ir neleidžia detalėms judėti pagal ašį.

Kaiščiai gali būti įvairių formų - apvalios, žiedo, stačiakampio formos, su dygliais arba be, reikalaujantys išankstinio frezavimo arba naudojami be jo. Neretai kaiščiai naudojami ten, kur būtina sujungti medinę detalę su ne medinėmis dalimis.

Svarbus elementas sujungiant medines dalis - strypinis (šerdinis) medinis kaištis. Paprastai šie kaiščiai iš anksto sutepami klijais (dėl tvirtesnio sujungimo) arba papildomi kitos rūšies jungtimis.

Plokštės, kampučiai, sujungimai, atramos medienos jungimui

Dar vienas svarbus medienos detalių sujungimo elementas - plieninės plokštelės ir plokštės. Plieno plokštelės gaminamos su paruoštomis angomis ir be jų.
Medinių detalių sujungimas plieninėmis plokštelėmis gali būti atliekamas tiek varžtais, tiek ir vinimis.

1. Plokšti sujungimai;
2. Kampainiai montažui (4 nuotr.);
3. Kampainiai montažui su standumo briauna ( 5 nuotr.);
4. Gegnių, sijų sujungimai (6 nuotr.);
5. Sijų atramos;

 

Perdengimo sijų tvirtinimas prie murloto ar sienos konstrukcijos, kitų sijų. Galima prisukti specialiais Essve medvažčiais sustiprinta galvute. Prekiauja ESSVE Lietuva, UAB, parduotuvė Savanorių 191, Vilnius.

Gegniniai jungimai ir medvaržčiai bei vinys tvirtinimui. 1 - rievėtos vinys tvirtinimui, 2 -specialūs Essve medvaržčiai metaliniams elementams tvirtinti prie medžio, 3 - universalus gegninis tvirtinimas, skirtas naudoti kai gegnė nutolusi nuo murloto, 4-5 - kairinis ir dešininis gegnių tvirtinimas, 6 Essve medvaržčiai tvirtinimui "medis į medį".

Klijai, skystos vinys, ankerinė masė medienos tvirtinimui

Klijai per pastarąjį dešimtmetį labai technologiškai patobulėjo. Jie laiko tvirtai, suklijuota mediena dažnai išsiskiria ar lūžta ne klijuoto jungimo vietoje. Klijai naudojami sujungti medį su medžiu, metalus ar kitas medžiagas su medžiu. Taip pat klijai naudojami kaip ankerinė masė tvirtinant medieną prie betono.

Klijuotos medinės konstrukcijos naudojamos įvairios paskirties pastatams ir statiniams, ypač kai reikia perdengti didelius tarpatramius.

Medienos sujungimas kaiščiais ir varžtais

Sujungimų naudojant kaiščius ir varžtus privalumas tas, kad šie jungimai yra atsparūs lenkimui. Dažniausiai naudojami varžtai su veržlėmis (ir įprastomis, ir su įleidžiamomis galvutėmis). Taip pat naudojamos poveržlės - tam, kad būtų išvengta varžtų galvučių sulindimo į medį užveržiant ir eksploatacijos metu.

Skylių skersmuo sujungimams varžtais ir kaiščiais turi būti didesnis nei varžto skersmuo ne daugiau kaip 1 mm. Varžto suveržimas turi būti stiprus ir tvirtas. Laikui bėgant mediena džiūna ir varžtai gali išklibti. Į tai turi būti atsižvelgiama surinkimo metu, taip pat turi būti numatyta galimybė visų varžtinių sujunginių paveržimui.

Visi varžtų tipai: veržlės, poveržlės

1. Raktais įsukami varžtai (1,3);
2. Baldiniai varžtai;
3. Raktais įsukami varžtai (1,3);
4. Šešiakampiu raktu įsukamas varžtas;
5. Įkalami varžtai su keturkampiu galu;

Veržlės, poveržlės

4.1 įkalama (baldinė veržlė) - veržlės ART 88108, kalamos, cinkuotos;

4.2 metalinė įvorė su sriegiu, cinkuota (skirta medenai);

4.3 veržlė DIN934, cinkuota;

5. poveržlė DIN9021, cinkuota;

5.1 poveržlė DIN127, cinkuota (spyruoklinė.

Strypai

1. Srieginiai strypai;
2. Trapeciniai strypai;
3. Smeigės (išsiaiškinti, ar tas pats, kas kabės)

Medienos jungimo būdai

Sujungimų grupės

Dėl to, kad vienos ir tos pačios jungtys nbaudojamos įvairioms medžiagoms, patogu nagrinėti  medinių konstrukcijų sujungimus šia tvarka: sujungimai be specialių ryšių, su metaliniais ryšiais, suklijuoti, su mediniais ryšiais.

Pagal darbo pobūdį visi pagrindiniai sujungimai gali būti skirstomi į toliau išvardintas grupes:

а) be specialių ryšių, reikalaujančių skaičiavimo,- bet kokios atsparos ir įkirčiai;

b) su ryšiais, veikiančiais gniuždomai, - kaiščiai;

c) su ryšiais, veikiančiais lenkiančiai, - varžtai, strypai, vinys, sraigtai;

d) su ryšiais, veikiančiais tempenčiai, - varžtai, sraigtai ir apkabos;

e) su ryšiais, veikiančiais į poslinkį-skilimą, - klijinės siūlės.

Kabės, kabliai medienai

Kabės kartu su vinimis turi platų panaudojimo spektrą pačiose įvairiausiose srityse. П formos kabė pagal medžiagos tvirtinimo stiprumą faktiškai prilygsta dviem vinims ir net pranoksta jas, naudojant su tam tikromis medžiagomis, pvz., audiniu arba fanera.

Kabės įkalamos tik specialiais prietaisais: tiek elektriniais, tiek veikiančiais suslėgtu oru. Kabės pirmiausia įtvirtinamos į apkabas, kurios dedamos į dėtuvę.

Yra daug sąvaržų rūšių ir dydžių, priklausomai nuo jų paskirties. Siauros kabės naudojamos medienos plokščių ir dangų tvirtinimui, plačios - plonesnėms medžiagoms. Kuo plonesnė medžiaga, tuo platesnė kabė naudojama jos tvirtinimui.

Kabliai naudojami gerokai rečiau nes jie gana nepatogūs naudojant šiuolaikines šiltinimo ir sandarinimo medžiagas.

Medienos jungimo mazgai

Daugiausia tvirtinimo elementų naudojama medinių karkasinių namų statyboje. Reikiamus tvirtinimo elementus, jų kiekius konkretiems mazgams verta atiduoti paskaičiuoti projektuotojams. Savarankiškai skaičiuoti tvirtinimo elementus galima tik nesudėtingiems statiniams.

 

1. Gegnės jungimas su murlotu. Vienas iš didžiausias apkrovas atlaikančių ir atsakingo požiūrio reikalaujančių mazgų.

2. Viršutinis gegnių jungimas.

3. Murloto sujungimas viršuje, rostverko jungimas apačioje.

4. Statramsčių jungimas prie rostverko ir murloto.

5. Perdengimo sijų jungimas prie murloto.

6. Išilginių ir skersinių grebėstų (paveikslėlyje nėra) tvirtinimas prie sijų.

7. Rostverko tvirtinimas prie pamato.

8. Sienų apkala skersiniais tašais.

Gegnių tvirtinimo elementai

Gegnių viršus jungiamas gegniniais jungimais (5 nuotrauka). Jungiamąją gegnių dalį atpjauname reikiamu kampu, geriausia - medienos pjovimo kampinio pjovimo staklėmis. Uždedame gegnių jungėjus bei sutvirtiname su kita gegne. Tvirtiname medvaržčiais, rievėtomis vinimis.

Gegnės viršutinis jungimas, kai kraiginė lenta per visą gegnės plotį: 1 - ilgas Essve medvaržtis su sustiprinta ir prailginta galvute, 2 -  kairinis ir dešininis gegninis jungimas, 3 -  stygos jungimas, tvirtinimas vinimis ir Essve universaliais  medvaržčiais, 4 - gegnių tarpusavio sulygiavimo kampuotis, nebūtinas, 5 - kraiginės lentos jungimas.

Gegnių jungimas su murlotu. Jungti galima rievėtomis tam pritaikytomis vinimis, specialiais Essve medvaržčiais. Yra kairiniai ir dešininiai.

Sijų jungimai,  sujungimas su gegnėmis

Sijų ir gegnių sujungimo vieta patiria dideles apkrovas, todėl svarbu užtikrinti patikimus ryšius. Rekomenduojama papildomai padaryti suleidimus į medį, padarant didesnius sukibimo plotus. Sija-sija ir sija-gegnė jungiamia didelėmis vinimis arba sraigtais. Galima naudoti kablius. Kablių yra įvairių skersmenų ir kampų.

Gegnių tvirtinimas, kai gegnė nutolusi nuo murloto, dažniausiai iš vidaus. Universali kryptis. Gamintojas Essve

Medinio rostverko  sujungimas su betoniniais pamatais

Karkasinio namo medinį rostverką reikia pritvirtinti prie betoninio pamato. Dažniausiai tai daroma naudojant dviejų komponentų ankerinę masę. Išgrežiama skylė, kruopščiai išsiurbiama. Įstatomas cheminis ankeris, kuris sudaužomas kai įstatomas strypas.

Lentų jungimas

Lentos, sijos, tašai,gegnės jungiami, kai tenka naudoti ilgesnius nei standartiniai 6 metrų. Didesnių apkrovų ir svarbiausiose vietose medienos  jungimus rekomenduojama daryti gamyklinius, tačiau kartais tai sudaro transportavimo sunkumų.

Jungiant medieną reikėtų padaryti įpjovas, kurios parodytos žemiau esančiame paveikslėlyje. Jungimų yra daug tipų. Galima pridėti šalia medieną ar fanerą, metalo plokštę ir prisukti medvaržčiais, suspausti iš abiejų pusių strypais.

 

Kombinuota klijų ir plokštelės jungtis atlaikys tiek, kiek ir nesujungta lenta. Metalinė plokštelė pritvirtinta specialiais Essve medvaržčiais.

Kampinės sandūros ir atsišakojimai

Statmeni arba kampiniai jungimai tvirtinami kampuočiais. Jų yra keli tipai:

1. Nesustiprinti metaliniai kampuočiai;
2. Sustiprinti metaliniai kampuočiai;

Sustiprintas kampuotis murloto sujungime.

Dviejų lentų sujungimas murlote. Taip pat vinimis galima sutvirtinti kitus mazgus - statramsčius su rostverku, murlotu. Dujinis vinių pistoletas ir vinys Essve.

Grindinių lentų tvirtinimas

Grindinės lentos kalamos sraigtinėmis vinimis (1, 3 nuotr.). Kalama į šonus, siekiant, kad nesimatytų vinių galvučių. Kadangi dažnai kalamas plonas medis, kuris gali skilti, svarbu parinkti arba paruošti vinis. Kalant lentas pravartesnės bukos vinys, meistrai dažnai prieš kaldami stukteli plaktuku į vinies smaigalį. Aštrios vinys skelia medieną.

Grindų klojimas. Pirmosios lentos galą prisukite ar prikalkite prie lagių taip, kad tvirtinimo vieta atsidurtų po grindjuoste. Lentos prisukamos ar prikalamos taip, kad įlaidas būtų į sienos pusę. Kaldami vinis naudokite kaltą. Asa.lt pieš.

Terasinių lentų jungimas

Terasinėms lentoms reikalingi atmosferiniams veiksniams atsparūs varžtai. Rekomenduojama naudoti atsparius korozijai varžtus su šešiakampe Torx tipo skylute. Dažniausiai varžtai sukami tiesiai į lentą, tvirtinant prie laikančiųjų konstrukcijų.

 

Dailylenčių kalimas

Dailylenčių kalimui naudojamos vinys su sumažinta galvute. Siekiant, kad galvutės nesimatytų, vinys kalamos šone. Kadangi dažnai naudojamas plonas medis, kuris gali skilti, svarbu parinkti arba paruošti vinis. Kalant dailylentes, pravartesnės bukos vinys, meistrai dažnai prieš kaldami stukteli plaktuku į vinies smaigalį. Aštrios vinys skelia medieną.

Fasadas dengtas vertikaliomis dailylentėmis. Asa.lt pieš.

Horizontaliai tvirtinamos dailylentės. Asa.lt pieš.

Vertikaliai tvirtinamų dailylenčių sujungimo vieta. Norint, kad dailylentė netrūktų, lentoje išgręžiamos skylės. Asa.lt pieš.

Dailylenčių prikalimas. Kalti vinis reikia 20-25 mm atstumu nuo lentos krašto, nuo galų - mažiausiai 70 mm. Norint vinis kalti mažesniu nei 70 mm atstumu nuo krašto, vinims išgręžiamos skylės, kad dailylentė nesutrūktų. Asa.lt pieš.

Drėgnose patalpose, pavyzdžiui, vonios kambariuose ar pirtyje, už dailylenčių reikia palikti tarpą ventiliacijai - horizontaliai kalant tašelius, tam tikrose vietose tarp jų paliekami tarpai. Asa.lt pieš.

Dailylentės su įlaida tvirtinamos apdailai skirtomis vinimis. Tpkiu atveju vinis įkalama į įlaidą. Kad nesugadintumėte įlaido, paskutinį smūgį suduokite kaltu.  Asa.lt pieš.

Dailylenčių tvirtinimas apkabomis. Asa.lt pieš.

 

Dailylenčių sutraukimo mechanizmas.

Viena problematiškiausių vietų yra kampai. Siekiant išvengti šilumos tiltelio, čia naudojamos izoliacinės medžiagos. Gyvenamosiose patalpose dailylentes galima kalti tiesiai ant garo izoliacinės plėvelės. Todėl labai priimtinas variantas dailylentes kampuose tvirtinti ant metalinių kampuočių. Dailylentes galima klijuoti. Kas kelinta dailylentę galima prisukti savigręžiu. Nuotraukoje parodytas dailylenčių sustūmimas.

Medienos klijavimas

Gerais klijais suklijuota mediena laiko ne prasčiau nei sutvirtinta medvaržčiais. Tačiau vis dėl to dažniausiai klijai naudojami ten, kur prieiti su tvirtinimo elementais sunku ar netikslinga. Dažnai klijai naudojami derinyje su tvirtinimo elementais. Dažniausiai klijuojamos lentų plokštumos pastorinant lentą. Prieš tepdami klijus pasiruoškite spaustukus.

Klijuojuojant medieną klijais dažniausiai dengiama apie 40 proc. jos paviršiaus ploto, tačiau daug priklauso ir nuo konkrečių klijų ir gamintojo. Vienais klijais iš karto priklijuojami, kitais reikia ištepti ir šiek tiek palaukti, tada jungiami paviršiai.

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.