Praėjus daugiau kaip metams po 2017 metų birželio 14-osios didžiulio gaisro Londono „Grenfell Tower" daugiabutyje, britų žurnalistai kelis mėnesius aiškinosi, kaip susidarė sąlygos šiai tragedijai kilti.

Po keturis mėnesius trukusio žurnalistinio tyrimo britų televizijos „SkyNews" žurnalistai Gerard Tubb ir Nick Stylianou atskleidė, kad izoliacinių medžiagų reglamentavimui D. Britanijoje įtakos turėjo stiprios lobistinės organizacijos, kurios stengėsi nuslėpti tikrąjį degių izoliacinių medžiagų pavojų.

72 gyvybes nusinešęs gaisras Londono daugiabutyje „Grenfell Tower" tapo išskirtine XXI amžiaus tragedija - konstatuoja britų žurnalistai. Iš pradžių ši tragedija sukėlė šoką, pyktį, skubotus kaltinimus vieniems ar kitiems. Tačiau atslūgus emocijoms buvo susimąstyta, kad galbūt „Grenfell Tower" tragedija yra perspėjimas, jog kažkas neregai yra su gaisrinės saugos reguliavimu D. Britanijoje. Jei tiek daug žmonių žuvo baisiausiose kančiose „Grenfell Tower" daugiabutyje, kas gali būti tikras, kad ir jų nuosavas būstas, mokykla, ligoninė ar darbovietė yra saugi?

Į šį klausimą ir pamėgino atsakyti „SkyNews" žurnalistai. Net keturis mėnesius trukusio žurnalistinio tyrimo metu jie aptiko gausybę neįtikėtinų detalių apie tai, kaip verslo kompanijų godumas ir nesiskaitymas su žmonių saugumu atvedė iki tragedijos, sukrėtusios ne tik D. Britaniją, bet ir visą Europą.

Dar iki „Grenfell Tower" tragedijos priešgaisrinės saugos ekspertai ne kartą perspėjo valdžios atstovus, kad iš plastikų gaminama statybinė izoliacija yra pavojinga, ji kelia nemažai problemų ir jos reglamentavimas yra nepakankamas. Kai kurie priešgaisrinės saugos specialistai kalbėjo, kad izoliacines medžiagas iš plastikų gaminančios chemijos pramonės korporacijos galimai daro įtaką valdininkams ir padeda kurti taisykles, pagal kurias reikalaujama vis daugiau izoliacinių medžiagų. Buvo net bandoma tildyti tuos, kurie suabejodavo dėl organinės kilmės izoliacinių medžiagų degumo ir pavojingumo gaisro metu.

2013 metais viena draudimo bendrovė surengė natūrinius gaisrinius bandymus, kurių metu pademonstravo, kaip iš plastikų pagamintos izoliacinės medžiagos dega realiose, natūraliose gaisro sąlygose, o ne laboratorijose. Siekdami perspėti pramonės įmones apie galimus milijoninius nuostolius, draudikai natūrinio gaisrinio bandymo vaizdo medžiagą patalpino „YouTube" kanale. Iškart po to draudikams buvo pagrasinta teismais ir jie buvo priversti pašalinti nuorodas.

„SkyNews" žurnalistai pastebi, kad prabėgus savaitei po „Grenfell Tower" gaisro net šešios Europos chemijos pramonės lobistų grupės išsiuntė skundus ekspertams, pamėginusiems kalbėti apie degančios plastikinės izoliacijos skleidžiamus nuodingus dūmus ir jų pavojų gyvybei. Chemijos pramonės ir priešgaisrinės saugos profesorė Anna Stec iš Centrinio Lankašyro universiteto pareikalavo, kad panašūs straipsniai būtų nedelsiant išimti. Anot jos, tokie straipsniai gali sukelti milžiniškų nuostolių chemijos pramonei, kaip suprantama, gaminančiai izoliacines medžiagas iš organinių medžiagų.

Pagrindinė plastikinės izoliacijos gamintojų lobistinė organizacija D. Britanijoje turėjo pavadinimą „Britų kietųjų ureteno putų gamintojų asociacija" (BRUFMA). Nuo 2017 metų lapkričio ši organizacija staiga persikrikštijo ir pakeitė pavadinimą į „Izoliacijos gamintojų asociaciją" (IMA).

Ši organizacija atvirai reklamavo savo vaidmenį rengdama taisykles, reglamentuojančias statybos produktų naudojimą milijonuose pastatų visoje D. Britanijoje. Ji puikavosi „daranti įtaką Jungtinės Karalystės centrinei valdžiai ir vietos valdžios institucijoms", net nurodydama konkrečias institucijas. Ji skelbėsi „turinti didelę patirtį tiek rengiant, tiek ir reguliariai peržiūrint D. Britanijos bei Europos standartus ir statybos taisykles". Asociacijos nariams buvo žadama „galimybė daryti įtaką vyriausybinėms institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms", „tiesiogiai prisidėti prie atitinkamų D. Britanijos standartų".

Atskleista „Grenfell Tower“ gaisro priežastis

Nuo 1997 metų, kai buvo pasirašytas, o 2005 metais įsigaliojo garsusis Kioto protokolas - Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos protokolas, kuriuo siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu - daugelis šalių įsipareigojo imtis priemonių, mažinančių šiltnamio efektą. Siekiant sumažinti tokį efektą sukeliančių dujų išmetimus, Vyriausybės ėmė kurti taisykles ir reikalavimus pastatams dėl jų didesnio energinio efektyvumo ir šiluminės energijos nuostolių mažinimo.

2011 m. D. Britanijos Energetikos ir klimato kaitos departamentas (DECC) kreipėsi į izoliacinių medžiagų gamintojus pagalbos ir pakvietė jų atstovus į „Green Deal" komitetą, kuris turėjo parengti konkrečias priemones bei būdus, kaip paskatinti statybinės izoliacijos pardavimus. „SkyNews" žurnalistai aptiko, kad „Green Deal" komitete iš dešimties statybos pramonės atstovų net keturi buvo BRUFMA asociacijos nariai. Vienas jų buvo iš „Celotex" įmonės. Tai yra iš tos pačios įmonės, kurios izoliacinės medžiagos po ketverių metų buvo panaudotos šiltinant „Grenfell Tower" daugiabutį.

„Celotex" technikos direktorius Rob Warren buvo vienas iš aktyviausių komiteto narių, kuris savo ketinimus aiškiai išdėstė dabar jau „ištrintame" bendrovės tinklalapyje. Po antrašte „Celotex" įžengia į Vyriausybę", jis teigė, kad jo dalyvavimas DECC komitete reiškia, kad jis „dirba Vyriausybės viduje" ir „formuoja šią labai svarbią politiką, leidžiančią izoliacinių medžiagų pramonei maksimaliai padidinti savo pelną (naudą)". Statybos ekspertas Simon Hay, kuris taip pat buvo šio komiteto narys, „SkyNews" žurnalistams prasitarė, kad žinojo apie tikrąją komiteto narių darbotvarkę. „Izoliacinių medžiagų įmonių tikslas buvo parduoti kuo daugiau savo gaminių", - sakė jis.

Po kelerių metų „Celotex" atskleidė, kad taisyklės, kurias plastiko pramonės atstovai padeda rašyti,  yra pagrindinis įmonės pelno garantas. Specializuotas žurnalas „Urethanes Technology International" 2015 m. rašė, kad, anot R. Warren'o, reguliavimo pokyčiai yra „didžiausias plastiko izoliacijos pardavimų" variklis.

Naujosios rekomendacijos ir naujieji teisės aktai, padiktuoti gražaus ir prasmingo tikslo mažinti šiltnamio efektą pasaulyje, net dvigubai padidino pagrindinių izoliacinių medžiagų iš plastiko gamintojų rinkos vertę.

DECC komiteto narys S. Hay sako neatsimenantis, kad nors kartą, nors viename DECC komiteto posėdyje, būtų „paminėta ugnis". 2012 m. D. Britanijos Vyriausybės paskelbtoje „Žaliosios emisijos" ataskaitoje prie „Pramonės galimybių" yra net 126 „išlaidų" paminėjimai ir 119 „taupymo" paminėjimų, tačiau nei vieno žodžio apie priešgaisrinę saugą. Statybos taisyklės buvo kuriamos galvojant tik apie šilumos nuostolius ir šiluminės energijos taupymą.

D. Britanijos Pasyviosios priešgaisrinės apsaugos asociacijos atstovas Niall Rowan žurnalistams prisipažino, kad taip vadinama „Žalioji darbotvarkė" paskatino šiltinti kiek įmanoma daugiau pastatų, o pats paprasčiausias ir pigiausias šiltinimo būdas buvo „naudoti šias degias medžiagas".

Pirmieji pavojaus signalai pasigirdo dar 1999 metais, kai Ayrshire mieste užsidegė būstai, padengti plastikine danga. Tuomet žuvo vienas ir sužeisti buvo penki žmonės. Parlamentinis tyrimas jau tada atskleidė, kad statybos taisyklės „toli gražu nėra visiškai tinkamos".

2009 m. Londono Lakanal namuose kilusiame gaisre užsidegus plastiko izoliacijai žuvo šeši žmonės ir dvidešimt buvo sužeista. Priešgaisrinės saugos specialistai, ekspertai, mokslininkai tuomet paragino Vyriausybę imtis priemonių, kad sitacija nebeblogėtų.

Tuomet Vyriausybė pavedė privačiai organizacijai Nacionalinė pastatų tyrimo įstaiga (BRE) suvaldyti rizikas ir sukurti ugnies bandymą izoliacinėms medžiagoms iš plastikų. Taip atsirado bandymų metodas BS 8414. Pastaruosius 12 metų ši organizacija ir jos sukurtas BS 8414 yra vienintelė priemonė izoliacijai iš plastikų bandyti. Nors BRE atstovai neskelbia, kiek ji uždirba iš tokių bandymų, tačiau „SkyNews" žurnalistams šaltiniai atskleidė, kad  už tai kasmet BRE gauna milijonus svarų sterlingų.

Po „Grenfell Tower" tragedijos D. Britanijoje vyksta taip vadinamas priešgaisrinis būstų auditas, kurio metu siekiama išsiaiškinti, kiek būstų yra nesaugūs priešgaisriniu požiūriu. Tokiame tyrime dalyvaujantis S. Hay sako, kad priešgaisrinės saugos būklė D. Britanijos būstuose yra sudėtinga. „Tikrai yra tokių pasatų, kurie yra nesaugūs ir tai kelia susirūpinimą žmonėms, kurie gyvena tokiuose būstuose",- sako jis.

„Grenfell Tower" bokštas vis dar yra nusikaltimo vieta ir D. Britanijos policija tvirtina, kad yra pagrįstų priežasčių pareikšti kaltinimus dėl kolektyvinio nužudymo. O „SkyNews" žurnalistai konstatuoja, kad giluminės šios tragedijos priežastys yra neatsakingas ir besaikis pelno vaikymasis.

Po gaisro Londone Europos asociacijų ir tarptautinių kompanijų aljansas „Fire Safe Europe" (FSEU)  paragino ES institucijas peržiūrėti pastatų gaisrinio saugumo reikalavimus trimis aspektais: nedelsiant keisti fasadų bandymų metodiką, parengti vieningą statybinių medžiagų dūmų toksiškumo klasifikaciją, derinti tvarumą ir gaisrinę saugą.

Deja, ES institucijų darbas nėra greitas, ir nežinia, kokio pasipriešinimo sulauks šie siūlymai.

Parengta pagal https://news.sky.com/story/long-read-grenfell-britains-fire-safety-crisis-11146108