Šiuolaikiniai dūmų detektoriai nekaukia prisvilus blynams, bet gelbsti gaisro atveju.

Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalioja Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimai ir gyvenamuosiuose būstuose gyventojai privalės įsirengti autonominius dūmų detektorius. Jei namuose nebus dūmų detektoriaus, gyventojų nebus skubama bausti, pirmąkart bus apsiribojama perspėjimu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas teigia, kad sprendimą autonominius dūmų detektorius padaryti privalomais gyvenamuosiuose namuose lėmė ne vien geroji kitų šalių praktika, bet ir nacionalinė statistika. „Maždaug 90 proc. visų Lietuvoje gaisruose mirštančių žmonių žūva degant gyvenamiesiems namams. Kasmet iš viso užfiksuojama apie 100 gaisro aukų. Įvedus privalomus dūmų detektorius tikimės sumažinti šį skaičių bent perpus, siekiame, kad jis nebūtų didesnis nei 30 - tokiu atveju priartėtume prie 100 tūkst. gyventojų tenkančių gaisrų aukų vidurkio Vakarų šalyse, kur detektoriai privalomi jau seniai", - teigia A. Gudžiauskas.
Vakarų Europos šalyse  gyventojai privalo savo būstuose įsirengti dūmų detektorius ir  jų neįsirengusiems netgi yra numatytos sankcijos.

Nuo vasario 1 d. šalyje vyksta prevencinė akcija „Gyvenkime saugiai". Jos  metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai ir ugniagesiai gelbėtojai aplankys apie 100 tūkst. gyvenamųjų būstų. Jie patars gyventojams gaisrinės saugos klausimais, taip pat paragins juos namuose įsirengti autonominius dūmų detektorius.

„Vien nakties metu  pernai gaisruose žuvo 54 žmonės, daugelio aukų būtų išvengta, jei jų namuose būtų buvę dūmų detektoriai", - pažymėjo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Dūmų detektoriaus įrengimas

Šaižiu garsu detektorius įspėja gyventojus, kol dar dūmų koncentracija ore nekelia pavojaus  gyvybei. Norintiems įsirengti šiuos detektorius savo būstuose, pravartu žinoti, kad  maksimalus vieno autonominio dūmų detektoriaus saugomas plotas nustatomas pagal gamintojo reikalavimus, tačiau jis turi būti ne didesnis kaip 60 kv. m. Tad dažniausiai kambaryje įrengiamas vienas autonominis dūmų detektorius.  Koridoriuje, jei jis ilgesnis nei 12 metrų,  reikėtų įrengti ne mažiau kaip du dūmų detektorius, po vieną koridoriaus galuose.

Autonominis dūmų detektorius yra montuojamas patalpos centre ant lubų arba kuo arčiau kambario centro, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų. Jei nėra galimybių autonominius dūmų detektorius pritvirtinti prie lubų, juos galima įrengti prie sienos, maždaug 10 - 15 cm atstumu nuo lubų, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų kampo. Jei patalpoje lubos yra nuožulnios arba stogas dvišlaitis, autonominiai dūmų detektoriai įrengiami ne toliau kaip 0,9 m nuo aukščiausio lubų ar pastogės taško.

Garažuose, remonto dirbtuvėse ir kitose patalpose, kuriose išsiskiria degimo produktų dalelių, autonominius dūmų detektorius reikia įrengti šešių metrų atstumu, o jei nėra tokios galimybės, tada kuo toliau nuo minėtų dalelių šaltinių.

Dūmų detektoriaus veikimo trukmė

Autonominius dūmų detektorius Lietuvoje siūlančio jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius" projektų vadovas Vaidotas Bijūnas sutinka, jog apsauga nuo gaisro daugeliui vis dar siejasi su pasenusia, nepatogia tvarka, kurios eilinis žmogus prisibijo.

Kad suveiktų modernus dūmų detektorius, patalpoje turi susikaupti dūmų ir pakilti temperatūra.

„Didelė dalis žmonių nežino, kaip detektoriai įrengiami, bijo, kad reikės vedžioti laidus, kviesti specialistus, tam reikės daug laiko, bus sugadinta vidaus apdaila ir dar brangiai kainuos. Žinoma, rinkoje vis dar yra ir ne tokių patikimų, atgyvenusių aparatų, su kuriais šios rizikos išlieka, tačiau iš esmės ima dominuoti aukštesnės klasės įrenginiai", - neabejoja V. Bijūnas.

Anot jo, dažniausiai pasitaikančios vartotojų baimės gerokai prasilenkia su dabartinėmis rinkos tendencijomis, o naujasis reikalavimas patiems gyventojams didelių rūpesčių nesukels: „Įrengti šiuolaikinius dūmų detektorius galima labai paprastai - nereikia nei gręžti, nei vedžioti laidų, todėl ypatingi įgūdžiai nebūtini, užtenka juos priklijuoti prie lubų. Jei detektorius tikrai kokybiškas, pats žmogus kartą per pusę metų galės patikrinti jo funkcionalumą, o šiaip jis veiks iki 12 metų be jokių papildomų priemonių".

Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistas A. Gudžiauskas pabrėžia, jog apie detektorius žmonės turėtų galvoti kuo paprasčiau.

„Autonominis dūmų detektorius yra ganėtinai paprastas prietaisas ir neturėtų būti kažkokių ypatingų baimių, kad nieko neišmanantis žmogus nusipirks nevykusį. Didžioji dauguma jų yra kokybiški, o ryškiausi skirtumai - nebent kiek priežiūros prietaisui reikės ar kaip jis atrodys", - teigia jis.

Dūmų detektoriaus kaukimas

Tarp dažniausiai autonominiams dūmų detektoriams tenkančių gyventojų skundų V. Bijūnas įvardija aparato suveikimą gaminant maistą ar kitose nekaltose situacijose bei išvaizdą - senesni detektoriai žmonėms paprasčiausiai atrodo negražiai.

„Šiuolaikiniai detektoriai veikia remdamiesi kombinuotomis technologijomis - kad jie suveiktų, reikia ir dūmų, ir temperatūros pokyčio, todėl pastebimai patobulėjo jų patikimumas. Nėra ko jaudintis ir tiems, kurie nenori detektoriaus, nes savo interjere negali turėti nei vieno nederančio elemento. Modernūs prietaisai turi stilingą korpusą, derantį bet kur, tuo labiau, kad galima keisti ir jo spalvą, kad ši derėtų prie kambario sienų ar lubų", - tikina „JUNG Vilnius" specialistas.

JUNG dūmų detektoriuose integruota ličio baterija, kurios veikimo trukmė - 12 metų.

Naujausius dūmų detektorius įmanoma susieti su šeimininkų mobiliuoju telefonu ar el. paštu ir suveikus gaisriniam davikliui ateina SMS žinutė, el. laiškas ar skambutis. Vėliau, prisijungęs prie programėlės, vartotojas gali patikrinti dūmų tankumą, temperatūrą ir kitus duomenis.

Ar visi šie argumentai padės užtikrinti, jog gegužės mėnesį dauguma gyvenamųjų pastatų Lietuvoje jau turės automatinius dujų detektorius? Ekspertai sutinka, jog nauja tvarka turėtų padaryti svarbiausia - informuoti visuomenę, o tai prisidės prie aukštesnio sąmoningumo.

„Neturime konkrečių projekcijų, kiek detektorių bus įrengta namuose ar per kokį laiko tarpą. Tačiau jau dabar matome didesnį žmonių susidomėjimą ir aktyvumą, todėl neabejoju, kad iki gegužės pajusime apčiuopiamus pokyčius", - tiki A. Gudžiauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir „JUNG Vilnius" informacija bei nuotraukos