Priešgaisrinės saugos sistemos skirtos apsaugoti pastatams nuo gaisro, sumažinti gaisro nuostolius ir, žinoma, padėti išvengti nelaimingų atsitikimų. Statant ir eksploatuojant pastatą, reikalavimai priešgaisrinės saugos sistemoms yra vieni griežčiausių. Šios sistemos montuojamos visame pastate ir kilus gaisrui turi išlikti funkcionalios tam tikrą laiką.

 

Elektros sistemų funkcionalumo užtikrinimas  

Gaisro atveju turi išlikti galimybė naudoti avarinius ir evakuacijos kelius, o svarbi techninė įranga, tokia kaip avarinis apšvietimas, gaisro signalizacijos sistemos ir dūmų ištraukimo sistemos, turi ir toliau veikti. Todėl labai svarbu užtikrinti specialias tokių sistemų elektros energijos maitinimo apsaugos priemones. Be to, kai kuri techninė įranga turi išlikti funkcionali tam tikrą laiką, nes ji gali būti reikalinga gaisrą gesinantiems gaisrininkams.

 

Kur reikalingas funkcionalumo užtikrinimas?

Techninė įranga su funkcionalumo užtikrinimo funkcija reikalinga šiuose statiniuose:

• Ligoninėse
• Viešbučiuose ir restoranuose
• Daugiaaukščiuose pastatuose
• Žmonių susibūrimų vietose
• Komercinės paskirties pastatuose
• Uždaruose dideliuose parkavimo garažuose
• Požeminėse geležinkelių sistemose
• Chemijos pramonės gamyklose
• Elektrinėse
• Tuneliuose

Funkcionalumo užtikrinimo reikalavimas kyla todėl, kad paminėtuose pastatuose dažnai susirenka daug žmonių, o esant tokiems žmonių susibūrimams padidėja saugos užtikrinimo rizika. Kai kuriais atvejais taip pat reikia užtikrinti turto ar aplinkos apsaugą.

 

Funkcionalumo užtikrinimo uždaviniai

 

30 minučių funkcionalumo užtikrinimas reikalingas saugiai žmonių evakuacijai ir išgelbėjimui

Kilus gaisrui, pirmosios 30 minučių yra pačios svarbiausios. Kad iš degančio pastato galėtų greitai evakuotis žmonės, šiuo pradiniu gaisro laikotarpiu būtina užtikrinti, kad elektros energijos tiekimas nenutrūktų šioms statinio sistemoms:

• Avarinio apšvietimo sistemoms
• Liftams su gaisro kontrolės sistemomis
• Gaisro signalizacijos sistemoms ir žmonių informavimo sistemoms
• Dūmų šalinimo ir ugnies vožtuvų sistemoms

 

90 minučių funkcionalumo užtikrinimas reikalingas efektyviam gaisro gesinimui

Siekiant užtikrinti efektyvesnį gaisro gesinimą svarbu, kad kilus gaisrui bent 90 minučių laikotarpiu būtų užtikrintas elektros energijos tiekimas šioms inžinerinėms sistemoms:

• Gaisro gesinimo sistemoms, iš kurių yra paduodamas gaisro gesinimui naudojamas vanduo
• Mechaninio ištraukimo sistemoms ir apsaugos nuo dūmų slėginėms sistemoms
• Gaisrininkų naudojamiems liftams
• Ligoninių liftams lovose gulintiems ligoniams pervežti ir panašiems ligoninių įrenginiams

 

Funkcionalumo užtikrinimo sistemą sudaro:

1. Pastate sumontuota įranga, kuri gaisro metu turi išlikti veiksni tam tikrą laiką.
2. Kabelių sistema su integruota funkcionalumo užtikrinimo funkcija, kuri užtikrina sumontuotos įrangos veikimą. Pagal standarto DIN 4102 12-sios dalies nuostatas, kabelių sistemą su integruota funkcionalumo užtikrinimo funkcija sudaro kabelių laikymo sistema (kabelinės kopetėlės, loveliai ir kitos kabeliams kloti skirtos konstrukcijos) bei patys kabeliai su integruota funkcionalumo užtikrinimo funkcija.

 

Sistema turi būti sumontuota taip, kad gaisro metu tam tikrą laiką (30 ar 90 minučių) veiktų priešgaisrinė įranga. Kad įranga veiktų, kabeliai taip pat turi išlikti funkcionalūs 30 ar 90 minučių. Kad kabeliai išliktų funkcionalūs tam tikrą laiką, kabelių laikymo konstrukcijos gaisro metu taip pat turi išlaikyti kabelių apkrovą, priešingu atveju, krentant kabelių laikymo konstrukcijoms kabeliai gali nutrūkti ar įvykti trumpasis jungimas, kuris gali lemti įrangos veikimo nutrūkimą.

 

Degumo bandymas

Elektros instaliacijos medžiagos funkcionalumo užtikrinimo patvirtinimo dokumentas turi būti paruoštas po degumo bandymo, kurį atlieka nepriklausoma medžiagų bandymų laboratorija. Šiuo metu Europos standarto funkcionalumo užtikrinimui nėra, tačiau yra paruošti kai kurie nacionaliniai bandymų reglamentai. Labiausiai paplitę ir priimti yra bandymai, atliekami pagal standarto DIN 4102 12-sios dalies nuostatas.

Bandymui paruošiamas mažiausiai 3000 mm ilgio kabelių sistemos segmentas, kuris yra patalpinamas specialioje krosnyje. Kabeliai yra guldomi ant laikančiosios sistemos. Standarte nustatyta, kad turi būti naudojami du to paties tipo kabelių bandiniai. Kad būtų išbandytas visas kabelių skerspjūvių diapazonas,  bandymui paruošiami kabeliai su didžiausiu ir mažiausiu norimu kabelių gyslų skerspjūviu. Dažniausiai yra bandomi 50 mm² skerspjūvio varinių gyslų kabeliai, nes visi bandymų institutai yra sutarę, kad šis skerspjūvis pakankamai patikimai atspindi ir visų kitų didesnių skerspjūvių bandymų rezultatus.

Naudojamos bandymo įtampos - 400 V galios kabeliams ir 110 V duomenų bei telekomunikacijos kabeliams. Bandymo kriterijus - reikalaujamu bandymo laikotarpiu neturi būti registruojama kabelių užtrumpinimų ar kabelių laidininkų trūkimų.

 

Instaliacijų tipai pagal DIN 4012 dalį 12

Kabeliai su integruota funkcionalumo užtikrinimo funkcija gali būti montuojami įvairiais būdais, tik reikia įvertinti klojamų kabelių tipą ir skaičių.

 

Reikalavimai klojant kabelius kabelių loveliuose:

a) Maksimalus lovelio plotis 300 mm
b) Maksimali kabelių apkrova 10 kg/m
c) Maksimalus atstumas tarp tvirtinimų 1,2 m
d) Sienelės aukštis 60 mm, skardos storis 1,5 mm
e) Perforacijos procentas (15 ± 5)%

Kabelių lovelių montavimo pavydžiai (montavimas atliekamas naudojant atramas iš dviejų pusių)

 

Reikalavimai klojant kabelius kabelių kopėtėlėse:

a) Maksimalus kopėtėlių plotis 400 mm
b) Maksimali kabelių apkrova 20 kg/m
c) Maksimalus atstumas tarp tvirtinimų 1,2 m
d) Sienelės aukštis 60 mm, skardos storis 1,5 mm

Kabelių kopėtėlių montavimo pavydžiai (montavimas atliekamas naudojant atramas iš dviejų pusių)

 

Reikalavimai klojant kabelius vieliniuose loveliuose:

a) Maksimalus lovelio plotis 300 mm
b) Maksimali kabelių apkrova 15 kg/m
c) Maksimalus atstumas tarp tvirtinimų 1,2 m

 

Reikalavimai klojant kabelius vertikaliose kopėtėlėse:

a) Maksimalus kopėtėlių plotis 400 arba 600 mm priklausomai nuo tipo
b) Maksimali kabelių apkrova 20 kg/m
c) Maksimalus atstumas tarp tvirtinimų 1,2 m

Jeigu kabelių kopėtėlių trasa ilgesnė nei 3,5 m ir kabelių kopėčios nepraeina per nedegias perdangas, montuojant kopėčias kas 3,5 metro būtina daryti kompensacinius posūkius arba kas 3,5 metro naudoti fiksatorių ZSE90. Priešingu atveju, kilus gaisrui toje patalpoje, kabelius laikančios metalinės apkabos dėl aukštos temperatūros gali atsileisti, o kabelis - neatlaikyti savo svorio ir nutrūkti.

 

Kabelių kopėtėlių montavimo pavydžiai:

Fiksatorius ZSE90

 

Reikalavimai tvirtinant ugniai atsparius kabelius apkabose:

a) Maksimalus atstumas tarp profilių 600 mm
b) Maksimalus kabelių kiekis vienoje apkaboje 3 vienetai
c) Kabelio diametras nuo 6 mm iki 62 mm
d) Klojant 2 ar 3 kabelius ir naudojant vieną apkabą, maksimalus kabelių diametras gali būti 25 mm

 

Reikalavimai tvirtinant ugniai atsparius kabelius laikikliuose:

a) Maksimalus atstumas tarp tvirtinimų 800 mm
b) Maksimali kabelio apkrova 6 kg/m

 

Reikalavimai ugniai atsparių kabelių tvirtinimui naudojant prispaudėjus:

a) Maksimalus atstumas tarp tvirtinimų 500 mm

 

Kabelių komutavimas specialiose paskirstymo dėžutėse su integruotu funkcionalumo užtikrinimu pagal DIN 4012 dalį 12. Viduje naudojami keraminiai gnybtai.

 

Kabelinių konstrukcijų su integruotu funkcionalumo užtikrinimu tvirtinimas atliekamas naudojant ir ankerinius varžtus bei kaiščius, kurie taip pat testuoti pagal atsparumo ugniai bandymą DIN 4012 dalį 12.

 

Laimonas Dedūra,
„OBO Bettermann"