Pjovimo diskus galima suskirstyti į kelias dideles grupes: deimantiniai diskai, abrazyviniai diskai, medienos pjovimo diskai.

Deimantiniai pjovimo diskai

Deimantiniai diskai naudojami pjauti mineralines medžiagas: betoną, gelžbetonį, tinką, plytas, akmenis. Gaminat diską panaudojamos dirbtinių deimantų dalelės įpresuotos į metalinį apvalkalą. Priklausomai nuo naudojamo deimantus surišančio metalo, dalelių dydžio, koncentracijos ir deimantų kokybės galimi skirtingų markių deimantiniai segmentai. Sekantis etapas - segmentų tvirtinimas ant metalinio korpuso. Tam naudojamas lazerinis virinimas (sauso pjovimo instrumentams), sidabrinis prilydimas (šlapio pjovimo instrumentams) naudojamas aukštos kokybės segmentams, bei miltelinis prilydimas (HDS - High Density Sintred) naudojamas sausam pjovimui. Paskutinis etapas - segmentų galandinimas, jo metu su keraminiu galastuvu segmentai galandinami, kol pasimato deimantinės dalelės. Gamintojas pažymi kryptį, kuria turi būti pjaunama.

1 - deimantinis sluoksnis, 2 - tuščias sluoksnis, 3 - tipiška "kometa", pagal kurios skriejimo kryptį turi suktis diskas

Renkanti diską reikią atkreipti dėmesį į kelis faktorius:

• Pjaunamos medžiagos tipas. Parenkamas dantukų tipas, kuris įtakos darbo greitį ir švarumą. Minkštesniems medžiagoms, siekiant išvengti pažeidimų, dažnai naudojami diskai neturintys dantukų.
• Pjovimo mašinos techninės charakteristikos ir galimybės. Turite žiūrėti ar disko skersmuo atitinka leidžiamą pjovimo mašinai, vidinės angos diametras turi tiksliai atitikti pjovimo mašinos veleno diametrą, tarpeliai tarp veleno ir disko neleidžiami.
• Reikalingas pjovimo gylis.
• Pjovimo tipas.

Renkanti diską reikia atsižvelgti ir į deimantus laikančiojo  metalo tvirtumą. Galima išskirti tris pagrindines grupes: minkštas iš bronzos, vidutinis kobaltas, plienas, kietas volframo karbidas. Atsižvelgiant į jungties kietumą renkama pjaunama medžiaga: minkštoms medžiagoms naudojami deimantiniai diskai su kieta jungtimi, kietoms medžiagoms su minkšta jungtimi. Minkštą medžiagą pjaunant disku su minkštuoju laikymu jis per greitai susidėvi, pjaunant kietą kietu instrumentas atbunka. Galima diską pagaląsti pjaunant abrazyvinį ar keraminį galąstuvą.

1 - betonas, gelžbetonis, 2 - universalus: asfaltas, betonas, gelžbetonis, 3 - akmens masės ir keraminės plytelės, marmuras, 4 - akmuo, betonas, plytos, 5 - granitas, klinkeris, marmuras

Pasirinkus diską jis turi būti teisingai uždėta sir naudojamas. Pirmiausia veleno judėjimo kryptis turi sutapti su disko sukimosi kryptimi, kuris pažymimas ant disko arba nurodomas gamintojo instrukcijoje. Sukimosi greitis taip pat turi neviršyti leidžiamo deimantinio disko sukimosi greičio.

Renkantis diską kaina ne visada atspindi disko kokybę, nors iš pačių pigiausių diskų ir reikėtų tikėtis atitinkamo rezultato. Tačiau vidutinių ir didelių kainų deimantiniams diskams reikėtų atidžiai apžiūrėti pačius diskus, ypač įvertinant deimantų kiekius. Tačiau jei ruošiatės vienkartiniam darbui neverta rinktis itin brangių diskų, tačiau jei diskas renkamas pastoviems darbams, diską rinkitės iš brangesnių, tačiau atidžiai apžiūrėkite segmentų tvirtinimus ir deimantinį sluoksnį, tai gali leisti išrinkti patikimą įrankį ir nebūtinai didžiausių kainų segmente.

Abrazyviniai diskai

Abrazyviniai diskai dažniausiai naudojami metalų pjovimui, nors abrazyviniai diskai taip pat naudojami ir akmens pjovimui. Gaminami abrazyviniai diskai dažniausiai iš dirbtinių mineralų: elektrokorundo, karborundo (titnago karbido), boro karbido. Šiuolaikiniai pjovimo diskai pagaminti iš tvirtų rišančiųjų medžiagų, dažniausiai bakelito, atsparių plyšimams, galinčių atlaikyti dideles apsukas.

Skirtingai nuo deimantinių diskų, abrazyviniai diskai dirbdami paleidžia daug žiežirbų, jos susidaro sudegant jungties ir pjaunamo metalo dalelėms. Jos lekia disko judėjimo kryptimi. Prieš pradedant dirbti, ypač su neaiškiai pažymėtais ar neaiškių gamintojų diskais verta juos išbandyti dirbant maksimaliomis apsukomis. Pačiam reikia laikytis atokiau nuo disko sukimosi plokštumos. Toks įrankio laikymo principas turėtų būti išlaikomas ir tolimesnio darbo metu.

Abrazyvinis diskas parenkamas pagal žymėjimą:

1. Spalva rodo kam skirtas diskas (žalia pjauti akmenims, mėlyna metalui), atskirai būna ir užrašas kokiai medžiagai pjauti (8)

2. Diametras, vidinės angos skersmuo, storis

3. Maksimalios įrankio (veleno) apsukos

4. Maksimaliai leidžiamas didžiausio diametro apsisukimo greitis. Koks gali būti šis dydis jūsų įrankiui  paskaičiuojama taip: imant 0,115 skersmens diską jo  kraštinės ilgiui bus lygus 0,55 m. (0,115x3,14). Išorinis greitis esant 4000 apsisukimai per minutę veleno apsisukimų bus 4000/60 * 0,55 = 36 m/s. Dabartiniai abrazyviniai diskai atlaiko iki 80 m/s.

5. Specifikacija:

Pirmas skaičius rodo koks šlifavimo mineralas:

• 14A ( A) Elektrokorundas
• 25A ( WA) baltasis elektrokorundas
• 38A ( ZK) Cirkonio elektrokorundas
• 53C, 54C (C) juodas titnago karbidas
• 63C, 64C ( GC) žaliasis titnago karbidas

Antras skaičius šlifavimo grūdelių skersmenį (GOST) standartu, nuo itin smulkių M14 (F600) iki stambių 200 (F10)

Trečias skaičius rodo tvirtumą:

• F, G (BM1, BM2) Labai minkšti
• H, I, J (M1, M2, M3) Minkšti
• K, L (CM1, CM2) Vidutinio minkštumo
• M, N (C1, C2) Vidutiniai
• O, P, Q (CT1, CT2, CT3) Vidutiniškai kieti
• R, S (T1, T2) Kieti
• T (BT) Labai kieti
• V (ЧT) Įpatingai kieti

Ketvirtas užpildą:

• V (К) Keraminis
• B (Б) Bakelitinis
• BF (БУ) Bakelitinis su sustiprinančiomis medžiagomis
• B4 (Б4 ) Bakelitinsi su grafito užpildu

6. specifikacija

Pirmas skaičius  - šlifavimo mineralas

• А - elektrokorundas metalo apdirbimui
• C titnago karbidas darbui su akmeniu
• ZA Cirkonio korundas darbui su aukštos kokybės

Antras skaičius  - šlifavimo dalelių dydis

• 16-24 stambūs (0,6 - 1,2 mm)
• 30-60 vidutiniai mažiau 0,6 mm

Trečias skaičius rodo tvirtuma pagal lotynų abėcėlę nuo A ( minkščiausias) iki Z tvirčiausio.

Ketvirtas - rišančioji medžiaga

• BF su armavimu (greitis iki 80 m/s)
• B be armavimo (greitis iki 50 m/s)

7. Saugaus elgesio piktogramos

8. Užrašas, kokiai mežiagai pjauti skirtas diskas

9. Dižiausias leistinas apsisukimų per minutę skaičius