Kokį tinką rinktis vidaus apdailai, koks geriausias sienų tinkas? Tinkavimas žiemą, tinko sluoksnis ir džiūvimo laikas. Tinko ir tinkavimo darbų kainos.

Statybų forumuose dažnai vis kyla klausimų, kuriuos galima vadinti amžinais - kas geriau: polistireninis putplastis ar mineralinė vata, stogo skarda ar čerpės, karkasinė statyba ar mūrinė ir pan. Prie tokių amžinų klausimų priskirtinas ir klausimas, koks tinkas geriau vidaus apdailai - gipsinis ar kalkinis?

Sausi tinkavimo mišiniai

 

Sausieji tinkavimo mišiniai skirstomi pagal tris pagrindinius požymius: rišančiąją medžiagą, užpildo smulkumą ir paskirtį.

Pagrindines sausųjų tinkavimo mišinių arba tinko savybes lemia rišančioji medžiaga. Pagal rišamąją medžiagą visi sausi mišiniai skirstomi į pagamintus cemento arba gipso pagrindu, taip pat rišančiąja medžiaga gali būti kalkės, polimerai. Mišinių sudėtyje naudojami užpildai, cementiniams mišiniams dažniausiai tai smulkus kvarcinis ar kitoks smėlis, kuris sudaro didžiąją dalį mišinio masės. Tai pat dedami įvairūs priedai, kurie suteikia mišiniams vienokių ar kitokių savybių - elastingumo, atsparumo drėgmei, šalčiui, ugniai ir t.t.

Nuo užpildų frakcijos (dalelių dydžio) priklauso sluoksnio, kurį galime suformuoti mišiniu, storis: kuo užpildas stambesnis, tuo sluoksnis gali būti storenis. Paprastai gamintojai nurodo galimą minimalų ir maksimalų sluoksnio storį, įvairių mišinių jis gali būti nuo 1 iki 200 mm. Jei reikia su smulkios frakcijos mišiniu (toks bus lygesnis, glotnesnis) suformuoti storesnį sluoksnį, į mišinius dedama įvairių priedų, plastifikatorių.

Pagal patalpų tipą tinkai skiriami į tinkamus sausoms patalpoms, ribotą vandens poveikį patiriančioms ir šlapioms patalpoms.

Gipsas kaip rišančioji medžiaga plačiai naudojamas įvairių sausųjų mišinių gamybai, nes greitai rišasi ir kietėja, yra pakankamo stiprumo, mažo šilumos ir garso laidumo, nors ir atsparus tik ribotam vandens poveikiui. Gipsiniai tinkai gali būti naudojami sausoms ir ribotą, ne nuolatinį vandens poveikį patiriantiems paviršiams, tokiems kaip gyvenamojo būsto vonios kambariai, virtuvės, garažai, rūsiai.

Kalkiniai, tiksliau kalkiniai - cementiniai tinka taip pat tik ribotą vandens poveikį patiriančioms patalpoms, taip pat lauko sienų apdailai. Šlapioms patalpoms, pvz., baseino zonai arba pramonės cechui, pastatų cokoliams, kur yra šlapias režimas, tinka ne visi kalkių ir cemento tinkai. Įprastiniai tinkai ten nėra tinkami, tokiu atveju naudojami stipriau hidrofobizuoti, specialios paskirties tinkai, kurių pagrindinė rišamoji medžiaga yra cementas, o ne kalkės, nes kalkės nėra atsparios pastoviam drėgmės ir vandens poveikiui.

Tinkavimo darbų kainos

Nors daugelis rinkdamiesi tinką pirmenybę teikia mažesnei kainai, tačiau vidaus sienų ir lubų apdailos atveju kainos faktorius neturėtų būti lemiantis. Įsivaizduokime, kad savo namo ar buto sienas nutinkavote pigesniu, grubesniu „šaltu" cementiniu tinku. Nepaisant, kad toks tinkas lyg ir tvirtesnis, gyvenamojoje aplinkoje ilgainiui toks sprendimas gali pasirodyti nevykęs, ypač kai palietus sieną norėsis jausti maloniai šiltą paviršių, be to, gipsiniai tinkai kietėdami beveik nekeičia savo tūrio ir nesusitraukia, o džiūdami nepalieka jokių įtempių ir įtrūkimų. Tinkuojant sieną kalkių ir cemento arba cemento tinku, smulkių įtrūkimų sunku išvengti.

Tinkavimo darbų kainos naudojant tiek gipsinius, tiek kalkinius sauso tinko mišinius yra panašios. Kaip rodo paslaugų svetainės informacija, 2023 metų pavasarį standartinių sienų tinkavimo darbai su medžiagomis įkainojami 8-13 Eur/kv.m, vidutinė kaina - apie 10 Eur/kv.m. Tinkavimo darbų kaina gali skirtis priklausomai nuo sienų ploto, lygumo, objekto atstumo nuo tinkuotojų lokacijos, tinkuojama rankiniu būdu ar mašina.

Tinkuotojų pasirinkimas

 

„Ne visi senesnės kartos tinkuotojai pripažįsta mechanizuoto tinkavimo gipsiniu tinku privalumus, juk juos, kai Lietuvoje atsirado gipsinio tinko dengimas su naujesnės kartos tinkavimo mašinomis ir su gamykloje pagamintu gipsiniu mišiniu, išstūmė iš didžiųjų objektų. Aš manau, kad vienais atvejais praktiškiau yra naudoti kalkinį arba kalkinį-cementinį, kitais - gipsinį tinką. Abu turi privalumų ir trūkumų, glaistyti reikia tiek cementinį-kalkinį, tiek gipsinį, tik su gipsiniu yra mažesnės tinkavimo ir glaisto medžiagų bei darbo sąnaudos. Esant didesniems nelygumams, daugiau sąnaudų dirbant tiek su gipsiniu, tiek su cementiniu, kalkių - cemento tinku, reikia daugiau laiko, o gipsinis tinkas lyginant su statybvietėje ruošiamu kalkių-cemento tinku, labiau kerta per piniginę. Dėl riboto gipsinio tinko atsparumo nuolatiniam vandens poveikiui, šlapiose patalpose rekomenduotinas cementinis arba specialios paskirties tinkas. Nors daugelis mano, kad ten, kur klijuojamos plytelės, negalima naudoti gipsinio tinko, tai netiesa. Virtuves, gyvenamųjų namų vonios kambarius drąsiai galima tinkuoti gipsiniu tinku. Sienas dengiant plytelėmis būtina palikti šiurkštų paviršių (nedaryti „užplovimo" ir glotninimo). Tinko paviršius tik šiurkščiai nubraukiamas su liniuote, t.y., suformuojama plokštuma, bet jokiu būdu nelyginama ir neglotninama. Nes užtrynimo metu suformuotas plonas ir silpnas tinko sluoksnis yra per silpnas sunkiai plytelių dangai. Tai galioja visiems - gipsiniams, kalkių cemento ir cementiniams tinkams.

Klijuojant plyteles tiek ant cementinio-kalkinio, tiek ant gipsinio tinko būtina, jog pagrindas būtų visiškai išdžiūvęs. Esant normalioms sąlygoms (tokiomis laikomos +20 °C oro temperatūra ir apie 60 proc. santykinė oro drėgmė), priklausomai nuo sluoksnio storio, cementinis-kalkinis visiškai išdžiūsta ir įgauna stiprį vidutiniškai per 14-28 paras, gipsinis - per 7-21. Prieš klijuojant plyteles geriausia patikrinti, kiek drėgmės likę sienose. Nepriklausomai nuo naudojamo tinko, jei sienos visiškai išdžiūvusios, nekris nei plyteles, nei dažomame paviršiuje iškils pūslės. Imant kitus kriterijus - elastingumo, šilumos laidumo, ekologiškumo, gipsinis tinkas yra pranašesnis", - sako techninis konsultantas Vladas ir priduria, kad čia tik jo asmeninė nuomonė, pagrįsta tomis tinko savybėmis, kurios, jo nuomone, yra svarbios renkantis tinko rūšį.

Tinkavimas žiemą

 

Dažna klaida atliekant apdailos darbus žiemos metu, tame tarpe ir tinkavimo,- nepakankamas arba neteisingas patalpų vėdinimas ir drėgmės pašalinimas iš patalpų. Ypač tai svarbu dirbant su gipsiniais tinkais. Kadangi žiemą patalpų šildymas kainuoja nemažus pinigus, todėl yra taupoma ir patalpos nevėdinamos arba vėdinamos nepakankamai. Tai yra didelė klaida, nes, nepašalinus drėgmės ant tinko paviršiaus susiformuoja tankus ir vandeniu sunkiai laidus sluoksnis, tokiais atvejais sakoma paviršius „sukepęs". Taip nutikus tinkas džiūna labai ilgai, paviršius būna drėgnas („verkia"), be to, susiformavęs ir sukepęs sluoksnis yra netinkamas apdailos dengimui, tad ar klijuojant plyteles, ar tapetuojant, ar atliekant kitus apdailos darbus, jį reikėtų pašalinti, t.y. mechaniškai nušlifuoti.

Latviškas ir lenkiškas gipsinis tinkas

 

Žaliava gipso mišiniams išgaunama dehidratavus gamtinį gipsą, taip pat gali būti gaunama pramonės objektuose, pvz., šiluminėse elektrinėse kūrenamose anglimi. Pašalinant sierą iš dūmų dujų, susidarančių deginant anglį, gaunamas grynas gipsas, kuris sėkmingai naudojamas gipsinių produktų gamybai. Tokia žaliava, vadinamasis REA gipsas, naudojamas Lenkijoje. Lietuvoje tokie gipso mišiniai negaminami, tad statybiniai gipso produktai importuojami iš Latvijos arba Vokietijos. Latvijoje gipsiniai mišiniai ir kiti produktai gaminami tik iš karjere kasamo natūralaus gamtinio gipso.

Gipsinis tinkas pasižymi didesne šilumos talpa ir mažesniu šilumos laidumu, o tai reiškia, kad sienos niekada nebus šaltesnės už aplinkos orą, gipsinis tinkas idealiai tinka paviršių šildymo sistemoms užtinkuoti.

Latvijoje „Knauf" gaminamuose gipso mišiniuose naudojamas atviruose gamtiniuose karjeruose išgaunamas natūralus gipso akmuo. Latviškų gipso mišinių tinkas, lyginant su Lenkijoje gaminamais gipsų mišiniais, kurių žaliava yra akmens anglies elektrinių atliekinė medžiaga, yra kietesnis, atsparesnis apkrovoms. Į tai reiktų atkreipti dėmesį vertinant gipsinių mišinių kainas Lietuvoje ir Lenkijoje. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Lenkijoje gipsinio tinko mišiniai pigesni nei Lietuvoje parduodami latviški, bet, jei palyginsime gniuždymo ir paviršiaus kietumo stiprius, pamatysime, kad lenkiškų tinkų stipris mažesnis. Lyginant tokio pat stiprio lenkiškus ir latviškus gipsinio tinko mišinius, kainos skirtumo nelieka, o jei ir yra, tai jis sąlygotas rinkos dydžio, mokesčių ir kitų faktorių.

Tai nereiškia, kad lenkiškas lengvas gipsinis tinkas netinkamas. Jis puikiai tiks ten, kur pirmenybė teikiama tinko elastingumui o ne paviršiaus tvirtumui, pvz., ant „minkštesnių" akytbetonio su pagerinta šilumine varža, tuštuminių keramikos ir kitų lengvųjų statybinių blokelių, kurių tankis, atsparumas gniuždymui, elastingumo (tamprumo) modulis yra gerokai mažesni, ar įvairiarūšių medžiagų pagrindų ir pan.

Gipsinių tinkų savybės priklauso ne tik nuo žaliavos, bet ir užpildų bei priedų. „Knauf" turi įvairaus kietumo, rankiniam ir mašininiam dengimui pritaikytų gipso mišinių. Sąlyginai juos galima suskirstyti į:

• Mašininius tinkus;
• Rankinius tinkus;
• Plonasluoksnius tinkus;
• Sausus gipsinius glaistus;
• Specialios paskirties produktus;

Naudojant bet kurį tinką, reiktų žinoti, kad sluoksnių elestingumas turi didėti nuo pagrindo link galutinio sluoksnio: standesnį pagrindą reikia dengti elastingesne medžiaga, pastarąją dengti dar labiau elastinga. Taip elgiamasi dėl galimų deformacijų, kad kietesnis paviršius nesuskilinėtų dėl apatinio sluoksnio judėjimo.

„Knauf" sausųjų mišinių asortimente yra įvairaus elastingumo ir paviršiaus tvirtumo tinkų, rinktis reiktų atsižvelgiant į patalpų paskirtį.

Gipsinio tinko pranašumai

 

Gipsinis tinkas palyginti greitai užkariavo didelę rinkos dalį, nes tiek meistrai, tiek užsakovai įvertino daugelį jo pranašumų. Tinkuotojai gipsinį tinką mėgsta dėl plastiškumo, net jeigu pastatų sienose yra didelių nelygumų, galima greitai ir nedidelėmis sąnaudomis padengti gipsinį tinką iki 50 mm storio sluoksniu. Dėl šių savybių darbas yra greitesnis ir lengvesnis nei tinkuojant cementiniu-kalkiniu tinku, taip pat vertina dėl mažesnių darbo sąnaudų glaistant paviršius tolimesnei apdailai, dėl greito džiūvimo. Tačiau reikia turėti omenyje, kad storinant sluoksnį, džiūvimo laikas ilgėja. 40 mm storio gipsinio tinko sluoksniui išdžiūti reikia apie tris kartus ilgesnio laiko nei 2 cm storio sluoksniui. Tinkuojant dviem sluoksniais, bendras džiūvimo laikas sumažinamas ankstesniu pirmojo sluoksnio džiūvimu. Kitaip sakant, reikia laukti, kol visiškai išdžius pirmas sluoksnis. Bet storesnis kalkių-cemento tinko sluoksnis irgi džiūna ir įgauna stiprį taip pat arba dar ilgiau. Be to, dažniausiai cementinio tinko dengti storesniu sluoksniu fiziškai neįmanoma.

Gipsinis tinkas lengvesnis nei cemento-kalkių, džiūdamas ir kietėdamas beveik nekeičia savo tūrio, tai reiškia, kad jis stipriai nesusitraukia ir todėl nesuskilinėja, paviršius galima dengti iki 50 mm storio sluoksniu be armavimo tinklelio.

Trys esminiai gipsinio tinko pranašumai:

• Mažesnės mišinio ir darbo sąnaudos, našesnis ir greitesnis darbas;
• Viena medžiaga tinkavimui ir paviršiaus užtrynimui/glotninimui;
• Užtenka 1-2 glaistymų (cementiniam - kalkiniam tinkui dažniausiai reikia vienu glaisto sluoksniu daugiau);

Gipsinis tinkas sugeba absorbuoti drėgmę, todėl tinko sluoksnis prisideda prie drėgmės režimo patalpose reguliavimo, nes gipsas ore esantį drėgmės perviršį absorbuoja, o orui išsausėjus drėgmę grąžina į aplinką.

Užsakovams patinka gipsiniu tinku išgaunami lygūs ir glotnūs bei šilti paviršiai, dėl tinko elastingumo ir mažo susitraukimo džiūnant naujuose ir remontuojamuose pastatuose, esant natūralioms deformacijoms, tinko sluoksnyje neatsiranda trūkių.

Gipsinio tinko paviršius universalus - gali būti pagrindas tolimesnei apdailai arba paskutinis apdailos sluoksnis prieš dengiant dekoratyvaus tinko, strukrūrinių dažų ar tapetų sluoksnį. Juo įmanoma suformuoti ne tik lygų ir glotnų paviršių, bet ir veltą, grūdėtą faktūrą arba netgi faktūrinį, tai populiaru įvairiuose interjeruose.

Visiems priimtinas gipso sluoksnio šiltumas, t.y., mažesnis šiluminis laidumas ir gebėjimas išlaikyti aplinkos temperatūrą, šviesi tinko spalva dėkinga daugeliui dažų.

Buitiškai dar daugelis įsivaizduoja, kad gipsinis tinkas minkštas, tačiau netgi plačiausiai naudojamo standartinio Knauf MP 75 gipsinio tinko sluoksnis yra ir elastingas, ir pakankamai tvirtas, netrupa ir nebyra, net kai į sieną kalama vinis.

Akytbetonis, keraminiai blokeliai, keramzitbetonis ir kiti panašūs gaminiai yra lengvo tipo blokeliai ir, lyginant su masyviomis sienomis, pvz., betono arba silikatinių plytų mūru, pasižymi dideliu elastingumu. Todėl ir tinkas, dengiamas ant tokio paviršiaus, negali būti standesnis nei pagrindas, tad tokiems pagrindams puikiai tinka gipsinis. O jei reikia tvirtesnio paviršiaus, galima naudoti kietesnį gipsinį tinką, neatsisakant gipsnio tinko privalumų.

„Knauf" sausųjų mišinių asortimente yra įvairaus elastingumo ir paviršiaus tvirtumo gipsinių tinkų, svarbiausia yra pasirinkti pagal patalpų paskirtį bei reikiamas paviršių savybes. Kaip minėjome, gipsiniai tinkai skirstomi į dengiamus mašininiu ir rankiniu būdais.

Mašininių gipsinių „Knauf" tinkų grupę sudaro Knauf MP grupės tinkai, kurių esminis skirtumas yra paviršiaus tvirtumas.

Paviršiaus tvirtumą rodo gniuždomasis stipris ir paviršiaus kietumas. Pagrindiniai šios grupės tinkai yra standartinio kietumo Knauf MP 75 ir didelio kietumo Knauf MP 75 Diamant. Šis tinkas yra ženkliai kietesnis ir atsparesnis fizinėms apkrovoms nei kiti gipsiniai ir net tai kurie kalkiniai ir kalkių- cemento tinkai.

• Knauf MP 75 - gniuždymo stipris ≥ 3,0 N/mm², paviršiaus kietumas ≥ 7,0 N/mm².
• Knauf MP 75 Diamant - gniuždymo stipris ≥ 6 N/mm², paviršiaus kietumas ≥ 12 N/mm².

Tiek klasikinis Knauf MP 75, tiek stipresnis Knauf MP 75 Diamant dengiami vienu sluoksniu, tinka ant visų rūšių mūro, betono bei kitokių laikančiųjų pagrindų. Abiem tinkais išgaunami glotnūs arba struktūriniai paviršiai, tinka dažymui, tapetų klijavimui, tinkavimui dekoratyviniu tinku.

Kiti MP 75 grupės tinkai lengvesni, juos galima dengti mašininiu arba rankiniu būdu.

• Knauf MP 75 L - lengvasis gipsinis tinkas, gniuždymo stipris: ≥ 2,0 N/mm², paviršiaus kietumas ≥ 6,0 N/mm²;
• Knauf MP 75 G/F-Leicht - lengvas gipso ir kalkių tinkas glotninamam arba veliamam paviršiui suformuoti, gniuždymo stipris: ≥ 2,0 N/mm², lenkimo stipris tempiant ≥1,0 N/mm², paviršiaus kietumas nedeklaruojamas;
• Knauf MP 75 L Raumklima - specialus gipsinis tinkas dėl sudėtyje esančios aktyvintos anglies užpildų gerinantis patalpų mikroklimatą. Efektyviai sugeria perteklinę drėgmę ir išskiria, kai oras patalpoje tampa per sausas. Tinkamas profilaktikai nuo pelėsių susidarymo. Gniuždymo stipris ≥ 2,0 N/mm², lenkimo stipris tempiant ≥1,0 N/mm², paviršiaus kietumas nedeklaruojamas.

Mašininių gipsinių tinkų savybės vertinant balais:

 

 

Rankiniu būdu dengiamas gipsinis tinkas

 

Kai reikia nutinkuoti nedidelius plotus, sudėtingus pagrindus, patogu naudoti Knauf Rotband arba Knauf Rotband Plus rankinio dengimo gipsinius tinkus. Kaip ir visi gipsiniai tinkai, jie gerai sukimba su įvairiais pagrindais. Esminis jų skirtumas - sluoksnio storis.

• Knauf Rotband galima dengti nuo 5 iki 50 mm sluoksnį, gniuždymo stipris ≥ 2,0 N/mm², lenkimo tempiant stipris ≥ 1,0 N/mm², paviršiaus kietumas nedeklaruojamas;
• Rotband Plus sluoksnio storis nuo 2 iki 8 mm, nepaisant plono sluoksnio, gniuždymo stipris ≥ 2,0 N/mm², o paviršiaus kietumas yra ≥ 6,0 N/mm².

Knauf Rotband Plus yra universalus, tinka ant įvairių vidaus paviršių: šiurkštaus betono, plytų ar blokelių mūro, gipskartonio plokščių. Jis itin gerai sukimba su visais statybiniais pagrindais, netrupa ir neskilinėja. Geriausia šį tinką rinktis norint nutinkuoti nelygius ar šiurkščius paviršius pakankamai plonais (2-4 mm) sluoksniais, ruošiant pagrindą prieš dažant sienas ar klijuojant tapetus.

Jeigu reikia storesnio, mechaniniam poveikiui atsparesnio sluoksnio, tinkuotojai naudoja Knauf Goldband mišinį, kurio sudėtyje yra sukibimą stiprinančių priedų ir kurį vienu sluoksniu galima dengti iki 50 mm storiu.

• Knauf Goldband gniuždymo stipris ≥ 3,0 N/mm², paviršiaus kietumas: ≥ 6,0 N/mm², tinka visoms įprastos oro drėgmės patalpoms, įskaitant ir namų ūkio virtuves bei vonios kambarius luboms, sienoms.

Gipsinis tinkas remonto darbams

Gipsinis tinkas dėl sukibimo su skirtingais pagrindais yra geras pasirinkimas remonto darbams. Jeigu reikia tinkuoti seną ir ne visai stabilų tinko sluoksnį ar skirtingų medžiagų paviršių, rekomenduojama naudoti 5x5 mm akučių stiklo pluošto armavimo tinklelį, kuris perima tempimo jėgas kylančias dėl pagrindo iš skirtingų medžiagų netolygaus plėtimosi ir traukimosi bei neleidžia suskilinėti tinkui. Armavimo tinklelis klojamas padengus 2/3 tinko sluoksnio storio, ant jo tuoj pat dengiamas likęs tinko sluoksnis. Laukti, kol išdžius tinko sluoksnis su įplukdytu armavimo tinkleliu, nereikia. Armavimo tinklelio juostų kraštus reikia perdengti po 10-20 cm į abi puses (skirtingų medžiagų sandūrose rekomenduojama 20 cm užlaida).

Gipsinio tinko pasirinkimas pagal remontuojamą paviršių

 

Plytelių klijavimas ant gipsinio tinko

 

Gipsiniai tinkai yra jautrūs tik nuolatinės drėgmės poveikiui, bet tinka visoms įprasto drėgnumo patalpoms, gyvenamųjų namų vonios kambariams, virtuvėms, tualetams, dušo ir vonios zonose. Todėl gipsiniu tinku drąsiai galima tinkuoti visas buto ar gyvenamojo namo patalpas, išskyrus pirtį ar baseino patalpą.

Kadangi gipsinis tinkas labai gerai sukimba su įvairiomis medžiagomis, džiūdamas beveik nesitraukia, jokių problemų ant jo užklijuotoms plytelėms nekyla Galima klijuoti keramines, akmens masės, stiklo ar kitų medžiagų plyteles, būtina atsižvelgti tik į jų svorį.

Gipsiniu tinku galima tinkuoti vonios kambario sienas ir ant jo klijuoti plyteles.

 

Plytelių klijai gerai prikimba prie gipsinio tinko - plytelės laikosi tvirtai, bet ruošiant pagrindą reikia laikytis kelių technologinių reikalavimų:

• Tinkuojant gipsiniu tinku patalpų sienas, ant kurių bus plytelės, gipso sluoksnį reikia tik išlyginti, nereikia jo užtrinti, glotninti, glaistyti.
• Plytelių klijavimui reikalingas ne plonesnis kaip 10 mm gipsinio tinko sluoksnis (tinkas dengiamas tik vienu sluoksniu), minimalus paviršiaus gniuždomasis stipris turi siekti 2-2,5 N/ mm², likutinė drėgmė - ne daugiau 0,5 proc. Jei plytelių svoris kartu su plytelių klijais yra daugiau kaip 25 kg/m², tokias plyteles galima klijuoti ant tinkų, turinčių mažiausiai 3,5 N/mm² gniuždomąjį stiprį.
• Išdžiūvusius tinko paviršius, ant kurių bus klijuojamos plytelės ir kurie bus tiesiogiai veikiami vandens, t.y., dušo ar vonios zonose, reikia padengti hidroizoliacijos sluoksniu.

Pirmiausia tinko paviršius gruntuojamas Knauf Tiefengrund giluminiu gruntu. Gruntui išdžiūvus, tepama Knauf Flächendicht hidroizoliacija. Detalesnė informacija apie hidroizoliavimo darbus rasite straipsnyje, kurį pamatysite paspaudę saugią nuorodą „Hidroizoliacija vonios kambaryje".

Plytelės klijuojamos cementiniais plytelių klijais, tarpams užpildyti tinka cementinis siūlių užpildas. Siūlės sienų vidiniuose kampuose, sienų ir grindų vidiniuose kampuose, ties santechnikos ir vandentiekio vamzdžių išvedimais užpildomos silikoniniu hermetiku.

Kalkinis tinkas

 

Kalkiniai tinkai, nors ir žinomi labai seniai, ne visada yra grynai kalkiniai - pagrindinė rišančioji medžiaga yra kalkės, bet mišinio sudėtyje paprastai dar yra smėlis, įvairūs priedai ir kartais naudojamas cementas. Dėl patogumo dažniausiai šie tinkai vadinami kalkiniais. Kalkinis tinkas tinka patalpoms, kurių oro drėgmė normali, taip pat gyvenamųjų namų virtuvėms ir vonios kambariams. Naudojamas ten, kur keliami aukšti gyvenamųjų patalpų mikroklimato kokybės reikalavimai. Kaip tradicinė apdailos medžiaga tinka istoriniams pastatams restauruoti. Kalkiniai tinkai gali būti naudojami tiek viduje, tiek išorėje. Jie yra stipriai šarminiai, o tai reiškia, kad prevenciškai saugo nuo pelėsių.

„Knauf" asortimete yra ir kalkinių tinkų. Tai:

• pagrindinio sluoksnio tinkas Knauf Kalk Grundputz;
• galutinio sluoksnio tinkas Knauf Kalk Feinputz;

Kalkių cemento ir cementiniai tinkai

 

Kalkių ir cemento tinkai yra iš anksto gamykloje sumaišyti sausieji skiediniai, kuriuose teigiamos kalkinio tinko savybės sujungiamos su teigiamomis cemento savybėmis. Kalkinis-cementinis tinkas naudojamas tiek vidaus apdailai vidutinio oro drėgnumo patalpose, tiek ir lauke, fasadams, atsparus atmosferos poveikiui. Be gniuždomojo stiprio svarbus kalkinio-cementinio tinko rodiklis yra vandens įgeriamumas, kurio gali būti trys lygiai: W0, W1 ir W2. W2 vandens įgeriamumo lygio tinkai daugiausiai naudojami šlapioms patalpoms, pastatų cokoliams ir vadinami cementiniais tinkais cokoliui.

Anksčiau, kol nebuvo gatavų šių tinkų mišinių, jie būdavo ruošiami statybvietėse, bet tokiu atveju nėra garantijos medžiagos kokybei. Daug saugiau, ekonomiškiau ir patogiau pasirinkti tikslių proporcijų mišinius iš naudojimui paruoštų tinkų - pagal reikalingą paviršiaus charakteristiką, sluoksnio storį, patalpos paskirtį ir pan.

Renkantis tinką svarbu atsižvelgti į pagrindo ypatumus. Skirtingoms mūro plėtimosi ir susitraukimo vertėms turi būti pritaikytas tinko elastingumas, todėl dėl šios priežasties gipsinis tinkas vidaus apdailoje yra pranašesnis už kalkinį - cementinį tinką.

Jeigu vidaus apdailoje reikalingas struktūrinis, tvirtas ir kietas paviršius, tokį patogiau formuoti iš kalkinio cementinio tinko, todėl šis pasirinkimas dažnas visuomeninių pastatų apdailoje. Naujoje statyboje, rekonstruojant pastatus projektuotojai turėtų nurodyti ne tik sienų ar lubų apdailos būdą, bet ir tinko rūšį, tuomet darbų vadovams nekils klausimų.

Kurį tinką bepasirinktumėte, galutinio rezultato sėkmė labai daug priklauso nuo technologinių reikalavimų laikymosi. Jei dėl tinko pasirinkimo ir darbų atlikimo kyla klausimų, klauskite. Geriau išsiaiškinti prieš darbų pradžią nei po jų.

UAB „Knauf" informacija ir iliustracijos

Jei Jums reikia konsultacijos, visada galite kreiptis į „Knauf" specialistus telefonu +370 5 213 2222