Du sujungti kotedžai akustiniu požiūriu vertinami kaip atskiri gyvenamieji būstai. Juos skirianti siena turi apsaugoti nuo kaimyninėse patalpose ore sklindančio garso. Naujam gyvenamajam pastatui privaloma ne žemesnė kaip C garso klasė. Kambarius nuo gretimo būsto turi skirti atitvara, kurios faktinis tariamasis garso izoliavimo rodiklis R’w arba standartizuotasis lygių skirtumas DnT,w siekia ne mažiau kaip 55 dB.
Svarbu, kad 55 dB reikalavimas taikomas ne vien statybiniam blokeliui, o visai užbaigtai sienai ir jos jungtims su kitomis konstrukcijomis. Laboratorijoje išmatuotas blokelių mūro rodiklis Rw dar negarantuoja tokio pat rezultato pastatytame kotedže. Garso izoliaciją sumažina plyšiai, neužpildytos siūlės, elektros lizdai, netinkamai prijungtos perdangos ir garsą aplink sieną perduodančios konstrukcijos.
Pasunkinti silikatiniai blokeliai
Kotedžus skiriančiai sienai gerai tinka didelio tankio silikatiniai blokeliai. Garso izoliacijai svarbi sienos paviršiaus masė: kuo sunkesnė vientisa siena, tuo sunkiau ją išjudina ore sklindančios garso bangos. Dėl to tankus silikatinis mūras garsą slopina geriau už tokio pat storio lengvus akytojo betono blokelius.

Pasunkintų silikatinių blokelių tankis, priklausomai nuo gaminio, gali siekti apie 1300–1800 kg/m³ ar daugiau. Maždaug 240–250 mm storio, iš abiejų pusių nutinkuotos sienos laboratorinis garso izoliavimo rodiklis gali siekti apie 55–57 dB. Tačiau tai yra konkrečios išbandytos konstrukcijos rodiklis. Pasirinkus kitokį blokelį, skiedinį, tinką ar sienos storį rezultatas pasikeis.
Projektuoti sieną tiksliai ties privaloma 55 dB riba rizikinga. Pastate dėl apylankinio garso perdavimo dažniausiai gaunamas prastesnis rezultatas negu laboratorijoje. Todėl projektuotojas turi numatyti atsargą arba rinktis konstrukciją, kurios patikimumas pagrįstas akustiniais skaičiavimais ir bandymais.
Vienasluoksnei sienai dažniausiai pasirenkamas apie 240–250 mm storio sunkus silikatinis mūras, iš abiejų pusių padengtas tinku. Tinkas čia nėra vien apdaila. Jis uždaro siūles, poras ir kitus smulkius oro kelius, per kuriuos garsas prasiskverbia ypač lengvai. Siena turi būti ištisai nutinkuota iki perdangos, taip pat už būsimų spintų ir kitose vėliau nematomose vietose.
Dar geresnį rezultatą gali suteikti dvi tarpusavyje standžiai nesujungtos mūro sienos, tarp kurių paliekamas tarpas su mineraline vata. Tokia konstrukcija veikia masės, tamprios tarpinės ir antros masės principu. Tačiau netinkamai sujungus abu mūro sluoksnius standžiais ryšiais, teorinis dvigubos sienos pranašumas gerokai sumažėja.
Mūrijimo kokybė
Net geras blokelis neištaisys prasto mūrijimo. Vertikalios ir horizontalios siūlės turi būti įrengtos pagal pasirinktos mūro sistemos reikalavimus. Sienoje negali likti neužpildytų plyšių, ypač ties pirmąja mūro eile, perdanga, išorinėmis sienomis ir stogo konstrukcija.
Viršutinė sienos jungtis turi būti sandari, tačiau įrengta taip, kad perdangos deformacijos nesuskaldytų mūro. Konkretus sprendimas priklauso nuo to, ar virš sienos yra gelžbetoninė perdanga, medinės sijos, santvaros ar plokščias stogas. Atsitiktinai į tarpą pripurkštos montavimo putos nėra universali akustinė jungtis.
Garso izoliaciją stipriai pablogina sienoje vienas prieš kitą įrengti elektros lizdai ir instaliacinės dėžutės. Jeigu įleidžiami lizdai būtini, priešingose sienos pusėse jie turi būti perstumti ir sandariai įrengti. Dar geriau instaliaciją montuoti papildomame apdailos sluoksnyje, neardant pagrindinio akustinio mūro.
Bendroje sienoje taip pat nepageidautini vėdinimo kanalai, vamzdynų angos ir neizoliuoti inžinerinių sistemų tvirtinimai. Net nedidelė kiaurymė gali pabloginti visos masyvios sienos rezultatą.
Garsas gali apeiti sieną
Prasta garso izoliacija nebūtinai reiškia, kad pasirinktas per plonas blokelis. Garsas gali patekti į gretimą kotedžą per stogą, perdangas, fasado konstrukciją ar pamatus. Tai vadinama apylankiniu garso perdavimu.
Dažna problema atsiranda, kai kotedžus skirianti mūro siena baigiasi ties viršutinio aukšto perdanga, o virš jos paliekama bendra stogo ertmė. Garsas patenka į palėpę, pereina virš sienos ir per kitos kotedžo dalies lubas grįžta į patalpas. Mineralinė vata virš pakabinamų lubų tokio kelio ne visada sustabdo.
Skiriančioji konstrukcija turi būti tęsiama iki stogo arba virš jos turi būti įrengtas apskaičiuotas akustinis uždarymas. Ypač kruopščiai tvarkomos vietos tarp gegnių, santvarų ir kitų stogo elementų. Kartu turi būti išlaikyti projekte numatyti priešgaisrinio atskyrimo reikalavimai.
Per gelžbetoninę perdangą garsas taip pat gali persiduoti į gretimą būstą, ypač jeigu abiejose pusėse įrengtas vientisas grindų išlyginamasis sluoksnis. Plūdriosios grindys turi būti atskirtos nuo sienų kraštine juosta, o dviejų kotedžų grindų sluoksniai neturėtų sudaryti vienos standžios plokštės.
Laiptų keliamas struktūrinis triukšmas
Prie kotedžus skiriančios sienos pritvirtinti laiptai gali perduoti žingsnių ir smūgių garsą tiesiai į kaimyno patalpas. Šiuo atveju triukšmas sklinda ne per orą, o per pačią konstrukciją. Sunki silikatinė siena pokalbius slopins gerai, tačiau prie jos standžiai pritvirtintų laiptų smūgius gali perduoti labai aiškiai.
Patikimiausias sprendimas – savarankiška laiptų konstrukcija, nepritvirtinta prie bendros sienos. Jeigu tvirtinimo išvengti negalima, naudojami konkrečiai apkrovai apskaičiuoti vibroizoliaciniai mazgai. Paprasta guminė tarpinė po varžtu dar negarantuoja, kad struktūrinis garsas bus sustabdytas.
Panašiai vertinami prie sienos tvirtinami vamzdžiai, katilai, siurbliai, vėdinimo įranga ir kiti vibraciją sukeliantys prietaisai.
Šilumos izoliacija tarp kotedžų
Nors abi sienos pusės ribojasi su šildomomis patalpomis, atskiri kotedžai turi nepriklausomą šildymą ir skirtingi gyventojai gali palaikyti nevienodą temperatūrą. Todėl skiriančiajai sienai taikomas ir šilumos perdavimo reikalavimas.
A++ klasės gyvenamųjų pastatų dalis skiriančios pertvaros norminė šilumos perdavimo koeficiento U vertė yra 0,33 W/(m²·K). Vien sunkus silikatinis mūras tokios vertės nepasiekia, nes silikatas gerai izoliuoja garsą, tačiau nėra efektyvi šilumos izoliacinė medžiaga.
Dėl to tarp kotedžų gali būti projektuojama dviejų mūro sluoksnių siena su mineralinės vatos tarpu arba kita skaičiavimais pagrįsta konstrukcija. Mineralinė vata pagerina šiluminę varžą ir kartu naudinga dvigubos akustinės sienos veikimui. Jos storis parenkamas apskaičiavus visos konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientą.
Kaip patikrinti jau pastatytą sieną
Pirmiausia reikėtų gauti kotedžo projektą ir sienos konstrukcijos brėžinius. Juose turi būti nurodyta blokelių rūšis, tankis, mūro storis, tinko sluoksniai, šilumos izoliacija ir jungtys su perdangomis bei stogu. Šiuos duomenis reikia palyginti su faktiškai įrengta konstrukcija.
Tačiau vien projekto nepakanka, nes gyventojui svarbus realus, o ne apskaičiuotas rezultatas. Faktinė garso izoliacija nustatoma atliekant natūrinius akustinius matavimus. Vienoje kotedžo dalyje sukuriamas standartizuotas garsas, o kitoje išmatuojama, kiek jį sumažina visa atitvara su jungtimis. Matavimus turi atlikti akredituota laboratorija.
Jeigu nustatytas rodiklis nesiekia 55 dB, papildomais tyrimais ieškoma silpniausia vieta. Tai gali būti neužbaigta siena palėpėje, kiaurymės ties komunikacijomis, priešpriešiniai elektros lizdai, bendra grindų plokštė arba prie sienos pritvirtinti laiptai. Tik nustačius garso kelią galima parinkti remontą. Papildoma gipskartonio plokštė ant sienos nepadės, jeigu didžioji garso dalis sklinda per bendrą stogo ertmę.