Gaisrų ekspertų, ugniagesių, Europos asociacijų ir tarptautinių kompanijų aljansas „Fire Safe Europe" (FSEU) kreipėsi į Europos komisiją siūlydamas keisti gaisrinės saugos pastatuose politiką. Viena iš siūlomų priemonių - matuoti ir reglamentuoti statybinių medžiagų dūmų toksiškumą.

„Šios tragiškos, daug gyvybių nusinešusios nelaimės buvo galima išvengti, jei pastatuose, ypač aukštuminiuose, iš kurių sudėtinga pabėgti, nebūtų naudojamos gaisro pavojų didinančios statybinės medžiagos".

Tokią nuomonę dėl gaisro, kilusio 2017 metų birželio 13-osios naktį į 14-ąją, Londono „Grenfell Tower" 27 aukštų pastate, išsako gaisro ekspertų, ugniagesių, Europos asociacijų ir tarptautinių kompanijų aljansas „Fire Safe Europe" (FSEU)  ir ragina ES institucijas peržiūrėti pastatų gaisrinio saugumo reikalavimus.

Asociacijos atstovai buvo susitikę su Europos komisijos, atsakingais už gaisrinės saugos reikalavimus, nariais ir išplatino pareiškimą, kuriame sakoma:

Remiantis pastato rangovo pareiškimu, statant „Grenfell Tower" buvo atsižvelgta į galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus, tačiau nelaimė parodė, kad šie reikalavimai, pagrįsti standartais ir bandymų metodais, neužtikrina reikiamo gaisrinės saugos lygio.

Teigiama, kad degdami poliuretanai išskiria juodus dūmus, o ugnies temperatūrai pasiekus daugiau kaip 850 laipsnių - mirtinas ciano vandenilio (HCN) dujas.

Šis pragariškas mišinys, anot pranešimų britų žiniasklaidoje, nusinešė ir dalies „Grenfell Tower" aukų gyvybes - daugiaaukščio gaisro metu temperatūra viduje siekė daugiau kaip 1000 laipsnių.

Didžiosios Britanijos Centrinio Lankašyro universiteto Ugnies pavojų mokslo centro dr. Anna A Stec pateikia šešių izoliacinių medžiagų gaisro metu išskiriamas toksiškas medžiagas ir jų kiekius.

Siekiant išvengti naujų tokio masto kaip Londone nelaimių, FSEU mano, kad Europos institucijos turi imtis greitų ir ryžtingų veiksmų 3 svarbiais klausimais:

 

1. Nedelsiant keisti fasadų bandymų metodiką

 

Nors tai dar nepatvirtinta, tačiau daugelis šaltinių mini „Grenfell Tower" pastato konstrukcijos ir fasado ypatybes kaip galimą priežastį, dėl kurios gaisras taip greitai išplito.

„Fire Safe Europe" jau kuris laikas ragina Europos Komisiją parengti suderintą ir griežtą visų fasadų sistemų bandymų metodiką, paremtą eksploatacinių savybių tyrimu.  Deja, Europos Komisija labiau linksta prie tokios metodikos, kuri neužtikrins reikiamo gaisrinės saugos lygio.

Siekiant pakeisti šį požiūrį būtina imtis skubių veiksmų. Kol neįvyko daugiau panašių tragiškų nelaimių, raginame Europos Komisiją persvarstyti dabartinę savo poziciją ir įpareigoti parengti suderintą bandymų metodiką, kurioje svarbiausias dėmesys būtų skirtas ištirti nerimą keliančias daugybės gaisrų pastatuose aplinkybes.

Pirmas svarbus žingsnis būtų sutelkti dėmesį į bandymus, kuriuose įvertinamos realios gaisro sąlygos.

„Fire Safe Europe"  atkreipia dėmesį į tai, kad nors statybos gaminiai atitinka bandymų reikalavimus, pastarieji dažnai skiriasi nuo realaus gyvenimo - tai parodė ir tragedija virtęs gaisras Londone. Padidintos rizikos pastatų, pvz., aukštuminių pastatų, mokyklų, ligoninių ir kitų pastatų, iš kurių žmonėms gali būti sudėtinga pabėgti kilus gaisrui, atveju, visas galimas klaidas būtina pašalinti jau konstravimo etape - būtina užkirsti kelią atsitiktinumui.

Pastaruoju metu nemažai šalių pakeitė savo reglamentavimą ir dabar reikalauja nuo tam tikro aukščio (12-25 m) pastatų fasade naudoti tik nedegias statybines medžiagas. Tokie reikalavimai patvirtinti Vokietijoje, Danijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Serbijoje. „Fire Safe Europe"  mano, kad ir kitos šalys turėtų pasekti tokiu pavyzdžiu, ir ragina atsakingas Europos institucijas sukurti platformą, kurioje ES šalys narės galėtų dalintis geriausia praktika ir patirtimi gaisrinės saugos klausimais.

 

Gaisras „Grenfell Tower" pastate įsiplieskė labai greitai, nusinešė 79 žmonių gyvybes. Gelbėtis žmonėms buvo sudėtinga dėl didelio kiekio nuodingų dūmų.

 

2. Parengti suderintą statybinių medžiagų dūmų toksiškumo klasifikaciją

 

Gaisrų metu daugiausiai žmonių žūva nuo dūmų, tačiau iki šiol niekas nematuoja statybinių medžiagų dūmų toksiškumo. Londono gaisrą išgyvenusieji kalbėjo apie tai, kad jie skendo dūmuose. Nuodingi dūmai taip pat pragaištingi ugniagesiams, kurie, palyginti su eiliniais žmonėmis, labiau kenčia nuo 14 rūšių vėžinių susirgimų.

„Fire Safe Europe" jau kuris laikas ragina Europos Komisiją parengti ir patvirtinti statybinių medžiagų dūmų toksiškumo gaisro metu bandymų ir žymėjimo tvarką. Šiuo metu Europos Komisija atlieka tyrimą, kurio metu bus įvertintas poreikis reguliuoti dūmų toksiškumą. Anot Komisijos, pirminiai tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad šios srities nebūtina reguliuoti. Raginame Europos Komisiją persvarstyti tokį požiūrį.

 

3. Derinti tvarumą ir gaisrinę saugą

 

Europos Parlamento nariai gali tiesiogiai prisidėti prie pastatų gaisrinės saugos didinimo. Šiuo metu atliekamas Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo vertinimas leidžia jiems:

• teikti pataisą, kuri užtikrintų, jog bus atsižvelgiama į gaisrinę saugą;
• visiems kartu paremti tokią pataisą.

Šiuo metu vyksta didžiausi istorijoje pastatų reglamentavimo pokyčiai. Padaryti pastatą tvariu ir energiškai efektyviu yra labai svarbu, tačiau taip pat svarbu, kad tai būtų daroma žvelgiant į visumą - kad konkrečiai paskirčiai būtų naudojami tinkami statybiniai produktai. Kitaip sakant, negalima rizikuoti pastatų gaisrine sauga, norint padidinti jų energinį efektyvumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiandien rinkoje yra medžiagų ir statybos būdų, kurie leidžia renovuoti bei statyti tiek energiškai efektyvius, tiek ir gaisro požiūriu saugius pastatus.

FSEU mano, kad naujos architektūros pastatuose dažnai yra atvirų erdvių, mažiau tokių užtvarų kaip durys ir sienos, juose taikomos naujos statybos technologijos. Pastatai tampa vis labiau izoliuoti ir nelaidūs orui, juose ir jų konstrukcijose naudojama daugiau degių medžiagų. Pastarųjų yra daugiau ir mūsų balduose bei kituose daiktuose. Dėl šių pokyčių gaisrai pastatuose išsiplečia sparčiau nei kada nors anksčiau ir tampa pavojingesni. Jeigu atsparumas ugniai netaps esmine tvarumo dalimi, ateityje pastatai taps mažiau atsparūs seniausiam savo priešui - ugniai!

 

Pražūtingas toksinių medžiagų poveikis gaisro atveju

 

Apie tai, ką reiktų žinoti apie gaisro metu degančias ar smilkstančias toksiškas medžiagas, pernai rudenį buvo diskutuojama ir Lietuvoje, Kaune KTU Santakos slėnyje vykusioje konferencijoje „Ilgalaikis gaisrų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai". Joje akcentuota, kad šiuolaikiniai pastatai atvira liepsna įsiplieskia 5 kartus greičiau.

„Gaisruose daugiau gyvybių nusineša nuodingi gaisrų dūmai. Specialistų teigimu, šiandien nuo menkiausios kibirkšties pastatai atvira ugnimi įsiliepsnoja net penkis kartus greičiau nei prieš tris dešimtmečius, nes statyboms, ir ypač vidaus apdailai, intensyviai naudojami plastikai, klijai, kitos liepsnai neatsparios medžiagos. Ir ne tik pastatų konstrukcijoje, bet ir interjere. Todėl gaisrų metu išsiskiriančios nuodingos medžiagos sukelia ne mažesnį pavojų nei pati ugnis. Dažnai išsiskyrusių toksinių medžiagų poveikis yra ilgesnis ir net pavojingesnis, tačiau ši problema yra mažai aptariama tiek visuomenėje, tiek tarp specialistų",- sakė Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentas Gintautas Babravičius.

Jei atvira liepsna užsiplieksti pastatui anksčiau reikėdavo 15-20 min., tai dabar tam pakanka vos 3-5 min.

„Įvairių mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog, nors keičiantis statybos technologijoms bei medžiagoms, sukurta daug kokybiškų, ugniai atsparių produktų, juos kur kas dažniau nurungia pigios, nekokybiškos ir itin degios medžiagos, naudojamos ne vien statybai, bet ir interjerui dekoruoti. Atskira problema gaisro atveju - buitiniai prietaisai, kurių šiais laikais namuose daugiau nei anksčiau", - akcentavo koferencijos pranešėjai.

Pasak konferencijoje dalyvavusio prof. Richardo Hullo iš Central Lancashire universiteto (UCLan), dabartinė situacija itin pavojinga ir dėl to, kad, degant pastatuose esančioms statybinėms medžiagoms, išsiskiriantys nuodingi dūmai bei nuodingų medžiagų mišiniai ne tik nusineša gyvybes, bet turi ilgalaikių padarinių gyventojų sveikatai.

Prie toksinių medžiagų išsiskyrimo į aplinką gaisrų metu problematikos šiuo metu dirba ir Europos Komisijos suburta ekspertų grupė, kurios tikslas - nustatyti aiškias teršalų emisijos vertes, pagal kurias turėtų būti vertinama visa Europoje pagaminama ar į ją įvežama produkcija.

Taip pat siūloma Europos mastu įtvirtini vieningus statybinių bei apdailos medžiagų bandymo ir sertifikavimo standartus, kuriais remiantis medžiagų kokybė būtų vertinama, o jų naudojimas reglamentuojamas atsižvelgiant į tai, kiek toksiškų ir sveikatai pavojingų medžiagų išsiskiria į aplinką joms degant.

Savo pranešime Danijos ugniagesių vėžio organizacijos vadovas Tommy Bækgaard Kjær atkreipė dėmesį į tai, kad ilgalaikis ir besikaupiantis toksinių medžiagų poveikis ypač yra aktualus ugniagesiams. Moksliniai tyrimai rodo, kad visa eilė susirgimų būdingų ugniagesiams, yra sukeliami toksinių medžiagų išsiskiriančių gaisro metu. Tos medžiagos kaupiasi žmogaus organizme, ir per eilę metų pasiekia pavojingą ribą. Vis daugiau šalių šie susirgimai pripažįstami profesiniais susirgimais.

KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekano, Aplinkosaugos katedros doc. dr. Dainiaus Martuzevičiaus teigimu, statybinių produktų poveikis aplinkai yra tema, kuriai skiriama nepakankamai dėmesio.

„Svarbus reglamentavimas ir didesnis dėmesys, bet svarbiausia, kad patys gyventojai gali save apsaugoti nuo skaudžiu pasekmių. Apdailai būtina naudoti mažesnės teršalų emisijos medžiagas, vengti pigiausios produkcijos, kurioje gausu neaiškios kilmės medžiagų, lengvai degių bei toksiškus junginius išskiriančių medžiagų", - teigė doc. dr. Dainius Martuzevičius.

„Šiuo metu, per daug susikoncentravus į energinį efektyvumą, ima atrodyti, kad pagrindinė pastato paskirtis - energijos taupymas. Dėl tokio požiūrio standartiniuose pastatuose suprastėja mikroklimatas ir oro kokybė, o gyventojai gali jausti neigiamą poveikį sveikatai", - mano mokslininkas. Ekspertas pabrėžia, jog nors egzistuoja socialiai atsakingų gamintojų, užtikrinančių savo produkcijos medžiagų kokybę, jas neretai nurungia pigesnė ir mažiau kokybiška produkcija. O blogiausia, jog dėl mažiausios kainos tokia produkcija kaip - baldai, indai, statybinės medžiagos ir pan., tampa mokyklų ar darželių pasirinkimu.

 

Parengta pagal FSEU ir KTU informaciją
FSEU nuotraukos