Dvi vandens nuvedimo nuo plokščių stogų sistemos - savitakinė ir vakuuminė. Savitakinės ir vakuuminės lietaus nuotekų sistemų palyginimas, jų komponentai, projektavimas ir montavimas.

 

Paprastai vandens nuvedimas nuo plokščių stogų organizuojamas vidiniu vamzdynu, kuriuo lietaus ar ištirpusio sniego vanduo nuteka į drenažo ar lauko nuotekų surinkimo sistemą.

Vandens nuvedimas nuo plokščių neeksploatuojamų stogų turi būti įrengtas nepriekaištingai, antraip nukentės visa stogo konstrukcija ir patalpos po ja, remontuoti vidinę vandens surinkimo sistemą keblu ir brangu. Tradicinės nuo seno naudojamos lietaus nuvedimo sistemos yra gravitacinės arba savitakinės.

Plokščio stogo ir lietaus vandens nuvedimo įrengimą reglamentuoja STR 2.05.02:2008 "Statinių konstrukcijos. Stogai", taip pat „Statybos taisyklės", jose iš esmės pakartotos STR nuostatos.

Vandens nuvedimui turi būti suformuotas stogo paviršiaus nuolydis, žemiausiuose taškuose montuojamos įlajos, iš jų nuvedamas vidinis vamzdynas, jis suvedamas į stovus. Pagal reikalavimus ne mažesniu kaip 0,5 m spinduliu aplink įlają stogo paviršiaus nuolydis turi būti ne mažesnis nei 6° (10,5 proc.), stogo latakų nuolydis į įlają turi būti ne mažesnis kaip 1,4 °. Vanduo subėga į įlajas, kurių skersmuo, skaičius ir išdėstymas apskaičiuojamas pagal stogo plotą, kritulių kiekį ir kitus parametrus. Atstumas tarp įlajų irgi nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais negali būti didesnis nei 12 m. Įlajos turi būti ne arčiau kaip 50 cm nuo stogo krašto, parapeto, stoglangių, vėdinimo angų, deformacinių siūlių ar virš stogo iškylančių sienų. Jeigu yra tikimybė, kad viduje sumontuota lietaus nuotekų sistema gali užšalti, vamzdynas turi būti apšildomas papildomais elementais:  šildymo kabeliais, izoliacija.

Lietaus vandens nuotekų sistemos projektavimas ant tuščio stogo nebūtų labai sudėtingas. Kad ant stogo netelkšotų balos, būtini teisingi pradiniai duomenys: kritulių norma, stogo tipas, plotas. Projektavimo programa apskaičiuoja įlajų kiekį, vamzdžių skersmenį ir kitus parametrus. Tuomet galima parinkti tinkamas įlajas ir jų kiekį, o projektavimo programa apskaičiuos vamzdynų skersmenis ir kitus parametrus.

Tačiau šiuolaikiniuose pastatuose ant stogų talpinama daug inžinerinės įrangos, saulės kolektoriai, moduliai, daug vėdinimo kaminėlių, stogo langų. Dėl šių priežasčių suprojektuoti lietaus nuotekų nuvedimą tampa sudėtingiau.

Dar sudėtingiau plokščiame stoge lietaus nuvedimą sumontuoti, nes būtina išlaikyti tiek stogo, tiek vamzdyno nuolydžius, hermetiškai sujungti daug metrų vamzdžių. Todėl  didelis palengvinimas tiek projektuotojams, tiek montuotojams yra vakuuminės arba sifoninės lietaus nuvedimo sistemos, kurias montuoti yra paprasčiau.

Kuo vakuuminė lietaus nuotekų sistema skirtiasi nuo tradicinių gravitacinių arba savitakinių sistemų?

Savitakinė arba gravitacinė lietaus nuvedimo sistema

Tradicinė savitakinė lietaus nuotekų nuvedimo nuo plokščių stogu sistema naudojama daugelį metų, gamintojai ją tobulina, tačiau principas nesikeičia: vanduo teka žemyn nuolaidžiais vamzdynais dėl gravitacijos jėgų, savitakinės sistemos vamzdynuose vanduo susimaišo su oru, tokiuose vamzdynuose bei įlajose atsiranda oro sūkurių, kurie užima nemenką dalį tūrio. Būtent dėl šios priežasties esant itin intensyviam lietui vanduo nespėja greitai nubėgti, ant stogo ilgai telkšo balos.

Kad stipraus lietaus vanduo greitai pasišalintų nuo plokščio stogo, tradicinei slėginei sistemai tenka projektuoti daug įlajų, nes jų efektyvumas ribotas, taip pat daug ir didelio skersmens vamzdžių bei stovų, reikalingas 1-3 proc. vamzdyno nuolydis.

Kairėje - įprastinė lietaus nuvedimo nuo plokščio stogo sistema su daugybe įlajų bei stovų ir dešinėje - Geberit Pluvia sistema.

Tokiam pačiam kiekiui vandens nubėgti vakuuminėje sistemoje reikia mažiau įlajų, mažiau ir mažesnio skersmens stovų, nereikalingas vamzdyno nuolydis, dėl mažesnio stovų skaičiaus reikia mažiau žemės darbų, stovus galima montuoti arčiausiai lauko nuotekų tinklų.  Tad vakuuminė sistema taupo vietą, laiką ir medžiagas, suteikia architektams daugiau kūrybinės laisvės, kai nereikia taikytis prie būtinų vamzdynų, jų nuolydžių ir pan. Palyginus abiejų sistemų efektyvumą, medžiagų kiekius, darbo laiką ir kainas, akivaizdu, kad vakuuminė sistema turi daug pranašumų.

Vakuuminė lietaus nuvedimo sistema

Vakuuminė lietaus nuotekų sistema veikia neigiamo slėgio principu, todėl kartais vadinama slėgine, sifonine sistema. Pluvia stogo įlajos neleidžia sistemai įsiurbti oro, užtikrindamos veiksmingą sistemos darbą.  Rezultatas - išleidžiama dvigubai daugiau lietaus vandens, nors naudojamas dvigubai mažesnio skersmens vamzdis.

Vakuuminėje lietaus nuvedimo sistemoje galime išskirti 4 veikimo fazes.

1.      Nėra lietaus, sistema neveikia.

2.      Nedidelis lietus, sistema veikia cikliškai: iš pradžių, kol vandens nedaug, veikia kaip savitakinė.

3.      Kai vamzdžiai pilnai užsipildo ir susidaro neigiamas slėgis, sistema ima traukti vandenį panašiai kaip jis traukiamas išleidžiant vandenį iš vonios.

4.      Liūties metu, kai vandens daug, sistema iš karto užsipildo, ir, kuo intensyvesni krituliai, tuo sistema veikia greičiau, efektyviau ir tyliau.

Pluvia (lotynų kalba Pluvia - lietus) - šveicarų įmonės „Geberit" vakuuminė lietaus surinkimo sistema rinkoje yra jau daugiau kaip 40 metų.

Geberit Pluvia sistemą sudaro: stogo įlajos, vamzdynai ir jungtys, tvirtinimo sistema. Verta atkreipti dėmesį, kad Geberit Pluvia - tai ne atskiri lietaus nuvedimo sistemos komponentai, o būtent sistema - vandens rinktuvai, jungtys, laikiklių sistema, stogo įlajos ir visi jų montavimui reikalingi priedai, išvadai. Tarpusavyje suderinti komponentai užtikrina sklandų visos sistemos veikimą. Visoje sistemoje naudojamos detalės ir kokybiškos medžiagos garantuoja lietaus nuvedimo sistemos patvarumą, saugumą ir sklandų veikimą. Lietuvoje sistema naudojama palyginti neseniai (nuo 2007 metų),  tačiau vis daugiau užsakovų, vystytojų bei rangovų renkasi būtent šią - Geberit Pluvia vakuuminę lietaus nuotekų sistemą.

Vakuuminės lietaus nuotekų surinkimo sistemos projektavimas

Lietaus nuvedimo nuo plokščio stogo projektavimas prasideda nuo pradinių duomenų, reikalingų lietaus sistemai susiskaičiuoti: stogo ploto, nuolydžio, stogo dangos tipo, kritulių normos (vidutinio klimato juostoje, kurioje yra Lietuva, tai yra 0,03 l/kv.m). Kritulių norma atskiruose regionuose gali šiek tiek skirtis. Geberit Pluvia sistema skaičiuojama Geberit ProPlanner programa, taip pat Autodesk® Revit® ar kitomis programomis, įsidiegus atitinkamą įskiepį.

Pagal lietaus kiekį tenkantį stogui, skaičiuojamas įlajų kiekis, vamzdynų ir stovų skersmuo, pagal STR reikalavimus nustatomos įlajų vietos ir gaunama aksonometrinė schema.

Aksonometrinė lietaus nuotekų surinkimo schema.

Aksonometrinė vizualizacija, hidraulinių parametrų skaičiavimai, medžiagų sąmatos, įvairios montavimo schemos su laiko sąnaudų apskaičiavimu akimirksniu pateikiami Geberit ProPlanner rezultatų skiltyje. Programa pateikia optimalų ir logišką kiekvieno  elemento vaizdą, praktiškai baigtą projektą, kuris pridedamas prie viso techninio darbo projekto ir perduodamas montuotojams.

Vakuuminės lietaus nuotekų surinkimo sistemos įlajos

Geberit Pluvia lietaus surinkimo sistemos įlajos yra specialios konstrukcijos, kuri, esant nepertraukiamam vandens srautui, neleidžia į ją patekti orui. Tą užtikrina specialus funkcinis diskas. Kita svarbi detalė - įlajos prijungimas prie stogo dangos. Įlaja parenkama pagal stogo dangos tipą, todėl galime būti tikri dėl sistemos sandarumo ir patikimumo.

Geberit Pluvia įlaja.

 

Kiekvienos Pluvia įlajos sandarumas yra atskirai išbandomas gamykloje, tą rodo spalvota žyma ant įlajos. Įlają galima naudoti ir avarinėje lietaus nuvedimo sistemoje, naudojant atitinkamą papildomą montavimo rinkinį.

Standartinės Pluvia įlajos  pralaidumo amplitudė - nuo 1 iki 12 l/s, todėl standartinė Pluvia sistema yra gana lanksti. Vienos įlajos pralaidumo gali pakakti nuo 40 iki 400 kv. m stogo paviršiaus, tačiau žinotina, kad ant vieno stogo negalima projektuoti ir įrengti tik vieną įlają, jų turi būti mažiausiai dvi. Jei projektuojama viena, būtinas avarinis persipylimo įrenginys, nesujungtas su bendra sistema.

„Geberit" turi įlajas visiems stogų tipams: gelžbetoniniams, lengvos konstrukcijos apšiltintiems ir neapšiltintiems, įlajas renovuojamiems stogams, intensyviems ir ekstensyviems žaliesiems stogams, taip pat specialias įlajas stogams su vandens surinkimo latakais ir terasiniams eksploatuojamiems stogams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir daugiaaukščiams garažams - visi įmanomi variantai nuo A iki Z.

Lietuvoje daugiausia naudojamos sintetinėms stogo dangoms, bituminei dangai ir metaliniams latakams skirtos įlajos. Apsaugai nuo įlajos užšalimo naudojamas šildymo elementas (žiedas),  o sistemos akustinėms savybėms pagerinti  naudojamas akustinis įlajos įdėklas.

Lietaus nuvedimo vamzdynai, jungtys, jungiamosios dalys, laikikliai

Svarbi  Pluvia sistemos dalis - vamzdynai ir jų jungtys. Pluvia sistemoje naudojami „Geberit" gamybos  vamzdžiai ir jungtys jau daugiau kaip 50 metų gaminami iš didelio tankio polietileno (PE-HD).

Vamzdynams sujungti naudojami du būdai - t.y. tiesioginio virinimo (sandūrinis) ir sujungimas elektromovomis. Šie būdai yra ilgaamžiai, atsparūs įvairioms temperatūroms (nuo -40 iki +80 laipsnių medžiagos savybės visiškai nesikeičia), labai patvarūs (atsparūs smūgiams ir mechaniniams pažeidimams), atlaiko iki 4 bar slėgį, o tai reiškia, kad galima projektuoti iki 40 metrų ilgio vandens stulpą. Savo ruožtu projektuotojams tai reiškia laisvę ir lankstumą. Sujungti vamzdžiai yra absoliučiai sandarūs. Patikimam vamzdynų sujungimui  naudojami „Geberit" įrankiai.

Vamzdžių jungimas kaitinimo staklėmis.

PE-HD vamzdynas pasižymi ypač geromis fizikinėmis savybėmis: atsparus UV spinduliams, darbinė temperatūra iki +80, atsparus smūgiams, cheminėms medžiagoms.

Lietaus nuotekų sistemą Pluvia galima suprojektuoti taip, kad pasijungiant į lauko tinklus nereikėtų vadinamųjų „gesinimo" šulinių.

Pluvia sistemos vamzdynų montavimui naudojami tik specialūs PluviaFix vamzdžio laikikliai ir laikantieji profiliai - bėgeliai. Ši tvirtinimo sistema yra patentuotas „Geberit" išradimas, leidžiantis kur kas tvirčiau pakabinti vamzdynus, paprasčiau suformuoti stabilius taškus ir greičiau sumontuoti visą instaliaciją. Taip pat dėl laikančiojo profilio reikia gerokai mažiau laikiklių, montuojamų į stogo konstrukciją - tokie laikikliai Pluvia sistemoje montuojami tik kas 2,5 m.

Bėgeliai tinka visoms stogo konstrukcijoms, nejudamoms atramoms įrengti naudojama elektra virinama juostelė.

Prie pastato konstrukcijos suvirinamomis juostelėmis vamzdžiai tvirtinami kas 2,5 m.

Tinka lengvos konstrukcijos  stogams, nes apkrovas konstrukcijai mažos. Vertikalioje vamzdyno dalyje, kad būtų kompensuoti ilgio pokyčiai dėl temperatūros, kas 6 m įrengiamos kompensacinės movos.

„Geberit" asortimente yra visi lietaus nuo plokščiojo stogo surinkimo sistemos komponentai: įlajos įvairiems stogų tipams, PE-HD vamzdžiai ir jungtys, patentuota PluviaFix laikiklių ir tvirtinimo sistema, ProPlanner kompiuterinė projektavimo ir skaičiavimo programa. Tiek projektuotojai, konstruktoriai, tiek montuotojai iš „Geberit" gauna visą reikalingą techninių konsultantų pagalbą visose sistemos įrengimo etapuose. Tai svarbus aspektas, norint, kad užsakovai būtų patenkinti darbu, rangovai nepaliktų broko, o pastatų naudotojai lietaus nuvedimo sistemos nė nepastebėtų.

Parengta pagal UAB „Geberit" informaciją, gamintojų nuotraukos ir brėžiniai