Stogui, palyginti su kitomis konstrukcijomis, tenka itin didelis krūvis: karštis, šaltis, lietus, sniegas, vėjas. Lietaus ir drėgmės poveikį padeda atlaikyti lietaus nuvedimo nuo stogo sistema.

Ruduo - auksinis metas, tačiau tuo pat metu netrūksta lietaus ir vėtrų. Mes iš spintų išsitraukiame neperšlampamus ir šiltus drabužius, o pastatai, deja, sezono aprangos neturi. Todėl stogas, kuriam tenka didžiausias kritulių krūvis, turi būti nuo pat pradžios gerai įrengtas ir apsaugotas. Jo ir viso pastato apsaugai didelę reikšmę turi lietaus nuvedimo sistema.

Profesionalūs stogdengiai tvirtina, kad nepaisant to, ar namas vienbutis ar daugiabutis, stogui ir lietaus nuvedimo sistemai būtinas projektas. Taip pat ir šlaitiniam.

Individualaus namo projekto užsakovas ir rangovas turėtų gauti techninį darbo projektą, kuriame turi būti atskirų konstrukcijų projektai. Ypač reikalingas darbinis stogo projektas, kuriame viskas būtų surašyta smulkiai: apskaičiuotos apkrovos, lietaus nuvedimo sistema pagal stogo nuolydį, plotą bei formą.

Lietaus nuvedimo sistemos latakų ir vamzdžių skersmuo parenkamas atsižvelgiant į stogo plotą, nuolydį, dangą bei kitus ypatumus. Lietaus nuvedimo sistema turėtų būti nubraižyta stogo projekte. Jeigu tokio neturite, sistemą turėtų parinkti profesionalas.

Lietaus nuvedimo sistema - atskiras stogo vienetas ir nėra tokia paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pirmas klausimas, kuris iškyla individualaus namo savininkui, kokią pasirinkti lietvamzdžių medžiagą?

Geriausi lietvamzdžiai

Šlaitiniams stogams lietvamzdžių medžiaga didelės reikšmės funkcionalumui neturi. Tiesa, yra manančių, jog skarda atsparesnė mechaniniam poveikiui - pavyzdžiui, neatsargiai valant skarda tik įlinksta, o plastiką galima sulaužyti.

Tačiau, nors šiuolaikiniai lietvamzdžiai gaminami iš itin tvirto ir smūgiams atsparaus specialaus plastiko, kuris visiškai apsaugotas nuo drėgmės poveikio, daugeliui plastikinė sistema neatrodo solidi ir patikima. Plastikui taip pat neaktuali korozijos problema, jis bet kokiu oru gerai išlaiko formą ir ilgus metus nekintančią spalvą, plastikinę sistemą paprasčiau sumontuoti. Visa tai galioja tik geros kokybės plastikui, kurio, kaina, žinia, nėra mažiausia.

Metalas nesibanguoja nuo temperatūros pokyčių, metaliniai latakai bus atsparesni nuslydusiam nuo stogo dangos sniegui. Metalinių latakų išorinis ir vidinis paviršiai turi būti nudažyti, kartais vidinis paviršius padengiamas tik gruntu - toks nebus ilgaamžis. Latako viduje užsilaiko vanduo, jis nuolat drėgnas, renkasi įvairiausios šiukšlės bei dulkės, susidaro „rūgšti" terpė, dėl to jie turi būti ypatingai atsparūs.

Skaičiuojant lietaus nuvedimo sistemos laidumą atsižvelgiama į tai, kiek laiko ir koks kiekis vandens ant stogo plokštumos lieka lyjant. Svarbiausi rodikliai sistemos paskaičiavimui yra stogo nuolydis, forma, danga. Pagal juos skaičiuojama visa lietaus surinkimo sistema - latakų, lietvamzdžių skersmuo, įlajų skaičius.

Stogo nuolydis, plotas, forma ir danga yra duomenys, pagal kuriuos skaičiuojamas lietaus nuvedimo sistemos laidumas.

Kadangi jau beveik galioja reikalavimas pastatams pasiekti A energinę klasę (nuo 2016 metų lapkričio 1 d. išduodamiems statybos leidimams), įrengiant lietaus nuvedimo sistemą geriausia vadovautis „Mažai ernergijos vartojančio pastato stogo įrengimo darbai. Šlaitiniai stogai" taisyklėmis. Šios Statybos taisyklės taikomos įrengiant mažaenergių pastatų šlaitinius stogus, jos suderintos su STR 2.05.02:2008 "Statinių konstrukcijos. Stogai", kitais Lietuvoje ir Europos sąjungoje galiojančiais norminiais dokumentais ir gamintojų rekomendacijomis.

Perkant lietaus nuvedimo sistemą labai svarbu pasiteirauti jos eksploatavimo taisyklių, nes jeigu kas nors sulūžta ar nukrenta, gali likti neaišku, dėl kieno kaltės - gamintojo, montuotojo ar netinkamos eksploatacijos.

Lietaus nuvedimo latakų laikiklių atstumai

Paprastai lietaus nuvedimo sistemų pardavėjai pateikia ir montavimo instrukcijas. Nors pagal dabar galiojantį STR leidžiama latakus tvirtinti kas 90 cm, dažniausiai sistemų gamintojai nurodo, kad patikimiau juos tvirtinti kas 50-60 cm. Kuo tankiau jie pritvirtinti, tuo mažesnė tikimybė, kad latakas deformuosis ar nusprūs. Tačiau keraminėmis ar metalinėmis čerpėmis dengtų stogų gegnės dažnai būna išdėstytos kas 80-90 cm ir stogdengiai prie jų tvirtina latakų laikiklius. Tokiu atveju, jeigu laikiklių neįmanoma pritvirtinti prie grebėstų, iš horizontaliai uždėtos lentos turi būti sumontuota atbraila ar karnizas, kad būtų patogų pritvirtinti laikiklius ir latakus. Kai kurie sistemų gamintojai turi laikiklių, tvirtinamų ant stogo dangos.

Didžiausias atstumas nuo įlajos iki laikiklio, rekomenduojamas daugelio gamintojų, yra 50 cm. Toks pat reikalavimas taikomas ir atstumui nuo kampo, kompensacinės jungties, aklės iki pirmojo laikiklio.

Lietaus latakų nuolydis turėtų būti ne mažesnis kaip 0,3 laipsnio arba apie 5 mm 1 latako metrui. Laikiklių lygumą galima reguliuoti lazeriniu nyvelyru arba archaiškai ištempiant virvutę.

Vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų reikalavimai

• Lietvamzdžiai nuo sienos turi būti atitraukti ne mažiau kaip 20 mm. Neleidžiama lietvamzdžių įrengti išorės sienų uždarose nišose;
• Atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais, bet ne didesnis kaip 13 m;
• Lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavimais. Vienam kv.m stogo tenkantis lietvamzdžių ar latakų skersms plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 kv.cm;
• Lietvamzdžių dalys tarpusavyje turi būti patikimai sujungtos;
• Prie sienos lietvamzdžiai turi būti tvirtinami ne didesniu kaip 2 m intervalu;
• Pakabinami stogo latakai turi būti pritvirtinti ne didesniais kaip 900 mm atstumais, o nuosvyrieji latakai turi būti pritvirtinti ne mažesniais kaip 700 mm atstumais;
• Visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Stogo latakai turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų. Stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio;
• Pakabinamų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28 °, o nuosvyriųjų - ne mažesnis kaip 2,9 °;
• Įrengiant latakus, būtina įvertinti galimas jų deformacijas ir, esant reikalui, įrengti paslankius kompensatorius;
• Šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvai turi būti įrengti pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius. Šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvus būtina įrengti šiais atvejais:
  1. visų nuolydžių skardiniais ir polimeriniais statybos produktais (čerpėmis, profiliuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir panašiai) dengtų stogų atbrailose - virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų;
  2. keraminėmis arba betoninėmis čerpėmis, plaušacemenčio ir kitais panašiais statybos produktais dengtų stogų atbrailose, kai stogo nuolydis viršija 30°, - virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų.

Aukščiausias latako kraštas neturi išsikišti už įsivaizduojamai pratęstos stogo nuolydžio linijos.

Dažniausi lietaus nuvedimo sistemų defektai

• Nesuformuojamas reikiamas latako nuolydis ir vanduo nespėja iš jo išbėgti. Kaupiasi vanduo ir nešvarumai, o žiemą susidaro ledas. Taip genda visa sistema ir stogas.
• Montuojant latakų išlajas padaromos per mažos angos, todėl vanduo nespėja subėgti ir perbėga per viršų.
• Per žemai arba per aukštai pritvirtinami latakai. Latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos krašto tęsinio.
• Dažnai būna nepakankamas vėjalentės (karnizo) plotis, tada, ypač jeigu stogo nuolydis nedidelis, nenubėga vanduo, susidaro ledas.
• Dėl lietvamzdžių medžiagos reakcijos į aplinkos temperatūrą (karštyje labiau plečiasi plastikiniai lietvamzdžiai) jokiu būdu negalima suklijuoti sandūrų, kurias gamintojai rekomenduoja jungti tarpinėmis ar movomis. Suklijavus neliks vietos judėti ir sandūra plyš bei taps nesandari.
• Privalu laikytis gamintojo rekomendacijos, kiek turi būti įgilintas apatinis vamzdis. Per mažai įgilinti vamzdžiai gali užšalti ir sugadinti visą sistemą.
• Sumontuojama per mažai laikiklių.
• Montuojant sistemą privalu laikytis gamintojo instrukcijos ir naudoti jo rekomenduotas medžiagas.
• Šiltinant fasadus iš išorės šiltinimo sluoksnio storis sudaro nuo 10 iki 30 cm, be to, prisideda reikalavimas atitraukti nuo sienos lietvamzdžius ne mažiau 20 mm ir taip susidaro storoka gembė. Mažai kas supranta, kad ši vieta turi atlaikyti ne tik lietvamzdį, bet ir žiemą susikaupusį sniegą, ledą. Dažnai konstrukcija neatlaiko, gerai, jei tik lietvamzdis išsimauna, bet būna ir daug liūdniau.
• Pagal STR reikalavimus latakai tvirtinami ne didesniais kaip 900 mm atstumais, o lietvamzdžiai - ne didesniais kaip 2 m intervalais. Gamintojai dažniausiai gamina 3 m lietvamzdžius. Tai reiškia, kad tokiam lietvamzdžiui turi būti ne vienas, o 2 laikikliai.
• Lietaus nuvedimo sistemos pardavėjo pasiteiraukite, kokiam ciklų skaičiui numatyta sistema, koks jos garantinis laikas, ar pritaikyta Lietuvos klimato sąlygoms. Montuotojai savo darbui pagal įstatymą privalo suteikti ne mažesnę nei 5 metų garantiją.
• Pagrindinė lietaus nuvedimo sistemos defektų atsiradimo priežastis - nepriežiūra: užsikimšusi įlaja gali suardyti ir sugadinti visą sistemą.

Lietaus vandens nuvedimo įrengimas

Stogo sąlajos

Svarbus lietaus nutekėjimo elementas yra stogo sąlajos tarp susijungiančių stogo dalių. Tai dažniausiai skardinis lovys kuriuo nubėga nuo abiejų stogo dalių sutekantys vandens srautai.

Sąlaja tarp skirtingų nuolydžių ir tipų stogų. Dažniausiai pasitaikanti sąlajų problema tai nepadaryti kraštų užlenkimai - falcai. Didelės liūties metu vanduo nespėja nubėgti ir prasiveržia per sąlajos kraštus.