Pakalbėkime apie statybas ir planavimą, kuris siejasi su ekonomine krize ir tą krizę skatinančią įstatymų kaitą.

Visi žinome, kad Lietuvoje įstatymų yra daug, dar daugiau yra poįstatyminių aktų ir nuostatų, skirtų sklypų planavimui, žemės paskirties pakeitimui į namų valdą. Nuo 2004 iki 2010 metų, kol buvo rengiami rajonų, miestų ir miestelių bendrieji planai - buvo sustabdyta plėtra, galimybės investuoti į planavimą, žmonėms statyti, architektams formuoti sklypus, keisti paskirtį namų statybai.

Blogai ne tai, kad buvo daromi bendrieji planai, bet tai, kad jie buvo daromi per ilgai - ir niekam nerūpėjo jų atsiradimo sparta. Nepaisant to, kad kiekvienais metais po kelis kartus išleidžiama begalės LR Teritorijų planavimo įstatymo pataisų, įstatymo straipsnių pakeitimų, tų pakeitimų naujų pakeitimų ir papildymų ir t.t. Prie jau paminėtos lavinos pataisų dar pridėkime nuostatas ir jų pakeitimus, LR kraštovaizdžio politikos priemones (nes kaip gi mes, architektai, be politikos gyvensime, kaip gi planuosime žmonėms?). Apie politiką visi ir taip žinome, reikia žemai nusilenkti mūsų Prezidentei, kad išsaugojo Lietuvą ir neleido jos suskaldyti, sudraskyti į savivaldybes, nors apskričių ir netekome.

Išties ne architektai kalti dėl  stichiško planavimo, o žemėtvarkininkai, kurie įstatymuose jau seniai spaudžia  išstumti architektus iš planavimo sferos. Rengiant bendruosius planus ir sustabdžius architektų veiklą, išsiplėtojo žemėtvarkininkų vedamas chaotiškas teritorijų planavimas, žemės dalinimai.

Architektams informacijos gavimas iš Valstybinės įmonės registrų centro yra apribotas, jie turi rašyti prašymus. Jei esi ne žemėtvarkininkas ar amatinkas, o architektas - tada reikia rašyti prašymą, kuris dar būna svarstomas. O juk greta planuojamos teritorijos žemėtvarkininkai jau dalina žemes, tad kaip tada sužinoti, ką jie ten prikūrė? Kaip įvertinti to planavimo pasekmes?

Planuodami žemėtvarkininkai nesirūpina infrastruktūra, tad žmogus, pirkdamas sklypą, turi atkreipti dėmesį į:

• Ar yra numatyti keliai, ar geras privažiavimas.
• Pasidomėti, koks toje savivaldybėje, kur jis perka sklypą, yra mažiausias leistinas namų valdos formavimui sklypas. LR mažiausias leistinas sklypo sklypo plotas yra 4 arai, tačiau šis plotas skirtingose savivaldybėse jų sprendimu gali būti skirtingas; pvz., Vilniaus rajone mažiausias leistinas sklypo plotas - 15 arų, priemiestinėje teritorijoje - gal ir 10 arų.
• Kadangi žemėtvarkos pagrindinis tikslas - tik parduoti žemę, todėl prieš pirkdami sklypą, jūs turėtumėte kreiptis į architektą, kuris jums padės susigaudyti įstatymų ir poįstatyminių nuostatų labirintuose.
• Situacijoje, kai keli žmonės (5-7) bendra nuosavybe, skirtingais plotais iš žemėtvarkininkų įsigyja žemės sklypą, pakliūna į pinkles, nes jie nusiperka žemę, nesuplanuotą statybai (be infrastruktūros, kelių, suplanuotų komunikacijų ir pan.) Žemėtvarkininkai toliau procese nedalyvauja, nes nėra tiek kompetentingi, net, kad įvertintų ir suplanuotų ūkininko sodybos vietą ar pakeistų paskirtį. Tai architektų darbas ir specializacija. Tad žmogus, įsigijęs žemės sklypą, turi eiti pas architektą, kuriam tenka viską iš pagrindų planuoti ir keisti. Žmogus sumoka dvigubai.

Nuo šių metų, įvedus turto mokestį  namų valdai, daugelis architektų planuotojų, sistemingai planuojančių teritoriją, visiškai bus išstumti iš teritorijos planavimo, nes žmonės nekeis žemės ūkio paskirties sklypų į namų valdas ar į kokią kitą. Tokiu būdu ir visi bendrieji bei specialieji (kraštovaizdžio, inžinierinės infrastruktūros, gyvenamųjų teritorijų) planai nebetenka prasmės. Kadangi įvairiausi trukdžiai sėkmingai daromi nuolat, tad žmonėms, norintiems pasistatyti namą, jau reikia ne tik fizinių jėgų, bet ir psichologinės tvirtybės. Tiems, kurie nori pakeisti sklypo paskirtį, architektai ilgai aiškina, kodėl tiek ilgai užtrunka planavimas.

Verdiktas: žmogeli, patekai į gamtinį karkasą!

Apsidairykime savo rajone ar mieste. Retai kur pamatysime naujas statybas. Kodėl? Kam yra naudinga Lietuvą paversti mišku, stabdyti plėtrą ir investicijas į  žmonių gerovę? Visi tie įstatymai yra tam, kad neva architektai nekurtų planų stichiškai, o Lietuvos pilietis, kuris savo 10 ar 15 arų sklype nori pasistatyti namą, negalėtų pasielgti kaip potencialus gamtos niokotojas, kenkėjas ir teršėjas.

Štai kad ir paskutinis dokumentas - LR aplinkos ministro 2010-07-16 įsakymu Nr. D1-624 Patvirtintos Gamtinio karkaso nuostatos 10 punktas. Žmogus, nusipirkęs ar  atgavęs nuosavybėn žemės sklypą, 50% jo turi atskiru sklypu suformuoti priklausomųjų želdinių ploto įveisimą... Tarkim, jei jūs su broliu ar sese nutarėte nusipirkti 30 arų, tai nesitikėkite pastatyti dviejų butų namą (Vilniaus rajone mažiausias sklypas vienam namui 15 arų), kadangi jis patenka į gamtinį karkasą. Nenuostabu, nes statybas ir planavimą valdo Aplinkos ministerija, tad savaime suprantama, kam skirtas prioritetas. Dauguma įstatymų leidėjų žiūri į Lietuvos piliečius kaip į niokotojus, besikėsinančius į aplinką, gamtą, nors iš tiesų žmogus, įsikurdamas savo namuose, teritoriją sutvarko.

Lankydamasis Suomijoje, mačiau pakrantėse stovinčias pirtis ir namus, o mūsų Respublikoje tai draudžia įstatymai. Žmogus, pasistatęs namą pakrantėje, traktuojamas kaip gamtos niokotojas. Taip, turi būti paliekamas atstumas, pakrantės juosta ar zona prieiti, privažiuoti ir maudytis vandens telkiniuose. Bet konfliktą vėl sukelia žemėtvarka, kuri grąžina sklypus iki pat vandens telkinių. Yra ir vandens telkinių dalinimas, juk ten, po vandeniu, irgi yra žemė. Kaip po vandeniu matuojama - nemačiau. Tačiau ar galima maudytis kažkieno nuosavybėje?

Pritrenkiantis biurokrato, planuojančio gamtinį karkasą, pasakymas: "Tai prisipirko žemės... Ką, nežinojo, kad ne visur statyti galima..?" O iš kur žmogui, kurio specialybė gydyti ar mokyti, žinoti, kad kažkoks įstatymų leidėjas po kelerių metų tyčiosis ir jam bus visiškai nesvarbu, kad žmogus paskolą paėmė, kad pasistatytų namą, o dabar dar turės mokėti turto mokestį ir 50 procentų sklypo skirti apželdinimui, nes, matai, pakliuvo į gamtinį karkasą?

Kam ir kodėl LR kuriami įstatymai?

Architektai galėtų ramiai žiūrėti į įstatymų, taisyklių, normų laviną, bet juk jie turėtų būti skirti palengvinti LR piliečio gyvenamo būsto statybą, investuotųjų perspektyvas, taip pat skatinti architektų kūrybiškumą bei polėkį.

Štai, pavyzdžiui, neseniai paskelbtas dar vienas dokumentas architektūros problemoms spręsti -  Architektūros įstatymo projektas. Nežinau, kaip buvo sudaryta įstatymą rengusi grupė, bet jaučiasi, kad projekto rengėjai yra teoretikai. „Pernelyg dažnai visoje Lietuvoje pastebimi atvejai, kai naujais statiniais žalojamas gamtinis ir urbanistinis kraštovaizdis, naikinamas gamtos ir kultūros paveldas, statiniuose naudojamos nekokybiškos, neilgaamžės statybinės medžiagos, formuojant statinių architektūrą skiriamas per mažas dėmesys energetiniam efektyvumui, ekologiškoms medžiagoms bei technologijoms, daugelio naujų statinių architektūrai trūksta vientisumo, kompleksiškumo, meniškumo", - rašoma dokumente.

Vėl bandoma įpiršti žmonėms ir architektams standartus ir, kas ypač jaučiama, statybos produktų monopoliją bei pateikti besistatančiuosius būstą kaip gamtos ir kultūros niokotojus. Kas įvertins architektūrinę išraišką? Ar kažkam reikės duoti pakišą?

Atrodo, kad įstatymus rašo siaurų pažiūrų žmonės, kurie per gyvenimą nieko nesukūrė ir todėl jaučia didelį kompleksą. Neapmąstyta, kokį poveikį tai padarys LR valstybės ekonomikai ir plėtrai. Manau, kad galiojant tokiems įstatymams, niekada nebūtų sukurti tokie pastatai, kokius projektavo Antoni Gaudi ir, kas baisiausia, kad talentingiems architektams, kurie turi savo požiūrį, lieka tik vienas kelias - emigruoti, nes Lietuvoje nėra galimybės savęs realizuoti.

Ar nevertėtų sustoti leisti, keisti įstatymus ir duoti bent 10 poilsio nuo įstatymų kaitos metų, užtikrinančių pastovumą? Gal geriau būtų pasirūpinti griūvančiais rūmais ir senais vėjo malūnais, kurių liko tik liekanos?..

Galima pasinaudoti japonų patirtimi, ten įstatymų reikalingumas ar keitimas pradedamas nuo apačios - apklausomis. Lietuvoje, rengiant įstatymus, taip pat galėtų būti svarstomos pasiūlos, kurios būtų pateikiamos Architektų rūmams, kad architektai galėtų išsakyti savo nuomonę ir tik tada priimami įstatymai.

Kas pasirūpins Tavimi, architekte?

Didelė problema - klientų skolos architektams. Šiuo metu architektai yra palikti tvarkytis finansinius reikalus patys sau, t.y., jei gerai ir visiškai patvirtintas darbas ar pasiektas sutartyje numatytas sutarties objekto tikslas, architektas išrašo sąskaitą - faktūrą, sumoka mokesčius, o atlyginimo už darbą negauna, nes:

• Užsakovas žemę ir projektą parduoda su leidimu statybai, o kitas savininkas nėra įpareigotas bendrauti su architektu, su kuriuo nėra pasirašęs sutarčių.
• Užsakovas bankrutuoja, kai darbas jau atliktas.
• Užsakovas aiškina, kad atliktas planavimas jokios naudos jam nedavė, tad pinigų nemokės.

Konkurencijos tarp architektų nėra, yra žmonių sąmoningumo krizė: šitas už tokią kainą gali suprojektuoti ar suplanuoti, o va anas perpus pigiau padarys. Toks požiūris paruošia dirvą aferistams (kas ypač buvo aktualu 2007 m.). Profesionalus architektas tiesiai pasako, kaip ir su kuo teks susidurti, bet ar verta sakyti, jei po to žmogus nueis pas aferistą, kuris paims mažiau pinigų, bet ar padarys ir kaip padarys?

Architektas dėl teritorijos planavimo dokumento, kad jį įvertintų, gali kreiptis į ekspertus, jų šiuo metu yra trys: vienas yra juristas (nenoriu komentuoti, ar ką nors suvokia apie planavimą), antra - inžinierė (kaip supratot, ne architektė) ir tik vienas yra architektas. Tad į ką kreiptis architektui?

Į Architektų sąjungą? Savo nuomonę apie šią įstaigą galiu išsakyti: pažinojau daug amžinatilsį garsių architektų, Architektų sąjungos narių, tačiau jų laidotuvėse nemačiau ne tik Architektų sąjungos atstovo, bet netgi atsiųsto vainiko. Bent jau už tai, kad mokėjo Architektų sąjungai mokestį...

Džiugu, kad įkurti Architektų rūmai. Tam, kad mes, architektai, galėtume ES konkursuose dalyvauti ir, kad mūsų atestatai būtų pripažinti. Linkėčiau, jog Architektų rūmai nekartotų Architektų sąjungos klaidų, bet sugebėtų ginti architektus nuo aferistų, kovotų už įstatymų pastovumą bei pagerbtų ir paskutinėn kelionėn architektus palydėtų iš Architektų rūmų (nors ir nuomojamų iš Architektų sąjungos).

Ar dar Tu reikalingas Lietuvoje, architekte?

Lietuvos architektai nuo seno garsėjo savo darbais. Nepriklausomybės metais ARCHITEKTAI įnešė svarų indėlį į suniokotų kaimų ir viensėdžių atgimimą. Kaimų, kuriuose nebuvo likę nei vieno namo, kurių pavadinimai buvo užmiršti. Sudarydami sąlygas investicijų plėtrai, kurdami darbo vietas statybininkams, sustabdė jaunimo migraciją iš kaimų į miestus, o ir miesto  jaunimas dėl pigesnių būstų kėlėsi į kaimus kaip naujakuriai. Galima buvo įgyvendinti nemažai projektų, nes įstatymai buvo pastovūs, nesikeičiantys.

Lankiausi Emyratuose, kurie garsėja savo architektūra. Pačiais brangiausiais ir prabangiausiais pasaulyje pastatais. Dauguma pasakys, jie turi naftą, kuri yra pinigai. Tačiau ten žino, kad ištekliai nėra amžini, jie kažkada baigiasi, todėl investuoja į architektūrą, kad padarytų miestus patrauklius turistams. Ten nėra neužbaigtų statybų ir tai skatina investitorių pasitikėjimą. Ten po Emyro antras žmogus yra architektas, kuriam duota pilna laisvė kūrybai, nes  įspūdingas miestas yra vertybė.

Lietuvos žmonės patys ima paskolas, investuoja savo pinigus, kad sukurtų kažką gražaus.

Jei kiekvienas užsiimtų savo darbu: įstatymo leidėjas - saugotų įstatymų pastovumą, statytojas -  statytų, tuomet architektas planuotų ir kurtų, kaip Lietuvą padaryti gražia ir patrauklia ne vien savo laukine ir apleista gamta, būtų įrankiu įgyvendinant žmogaus svajonę pasistatyti namą. Jei nebūtų šūsnies architekto darbą įtakojančių įstatymų, nereikėtų jų studijuoti ir žmonėms ilgai aiškinti, kodėl, norint pakeisti sklypo paskirtį į namų valdos, tiek užtrunka planavimas, nereikėtų ir karštligiškai skubėti, kad vėl naujos pataisos neišleistų ar nepriimtų įstatymo, vėl kažką žmogui uždraudžiančio ar apribojančio.

Architektas

Gerb. Architekte, užteks apie blogybes ir valdininkų kurpiamas nesąmones kalbėti uždarame rate.  ASA.LT pasiruošusi paviešinti Jūsų nuomonę. Laukiame Jūsų nuomonės, kol dar nepriimti nauji įstatymai ar pataisos. Svarstymo laikotarpiu kartu mes galime keisti.

ASA