Zaka Hadida gimė 1950 metais Bagdade. Ji augo visiškai kitokiame Irake, nei dabar. Bagdadas jos jaunystėje buvo liberalus, pasaulietiškas, besivadovaujantis vakarų plėtros pavyzdžiu su greitai augančia ekonomika.

Hadida gimė politiko šeimoje, kuri buvo labai svarbi to meto Irake. Jos tėvas buvo politikas, ekonomistas, pramoninkas ir Irako progresinės demokratinės partijos įkūrėjas. Stebėdama tėvo veiklumą, Hadida nematė nė menkiausios priežasties, kodėl ir ji negali būti lygiai tokia pat ambicinga.

Baigė vienuolių mokyklą Bagdade, mokėsi Šveicarijoje. Matematikos bakalauro laipsnį įgijo Amerikos universitete Beirute (American University in Beirut). 1972 metais buvo įtraukta į Londono architektų asociacijos (Architectural Association in London) sąrašus. Baigusi studijas Londone dirbo su Remu Kulu (Rem Koolhaas) ir Elija Zengelis (Elia Zenghelis) ir 1977 metais tapo kompanijos partnere.

1980 metais įkūrė savo įmonę „Zaha Hadid Architects" Londone ir nuo to laiko tobulinosi geriausiose mokyklose visame pasaulyje, tarp kurių Harvardo ir Ilinojaus universitetai. Dėsti Ohajo valstijos universitete ir Hamburge. Yra Vienos taikomosios dailės universiteto (University of Applied Arts Vienna) profesorė.

Po 26-erių metų darbo architektūros srityje, 2004 metais Hadidai buvo įteiktas „Pritzker" prizas (dažnai vadinamas Nobelio prizu architektūroje). Apie ją sakoma, kad „jos karjera nebuvo nei tradicinė, nei lengva". Dauguma architektų sunkiai kovoja dėl savo vardo pripažinimo, bet Hadidai teko stengtis daug labiau nei kitiems.

Hadida - stipraus ir kategoriško charakterio moteris. Jos būdas, vienų vadinamas palaiminimu, kitų - prakeikimu, kliudė jai karjeros pradžioje. Ji išgarsėjo ne statiniais, o projektais, kurie taip ir likdavo tik brėžiniai. Vienas jos neįgyvendintų projektų yra ir Vilniaus Gugenheimo muziejus. Pamažu ji išmoko subtilumo ir suprato, ką reikia daryti, kad jos projektai būtų įgyvendinti.

2008 metais „Forbes" paskelbta viena įtakingiausių pasaulio moterų. Ji vadinama architektūros Primadona (Diva), savo drąsiu stiliumi ir užsispyrusiu tvirtu charakteriu žinoma visame pasaulyje.

 

MAXXI - Nacionalinis 21-ojo amžiaus menų muziejus (MAXXI - National Museum of the 21st Century Arts)

MAXXI - nacionalinis šiuolaikinio meno muziejus, pastatytas Romos apylinkėse. Statybos inicijuotos Italijos kultūros paveldo ir veiklos ministerijos. Pirmą kartą projektas publikuotas 1998 metais, prireikė daugiau nei 10-mečio pabaigti projektavimo ir statybų darbus. Per tą laikotarpį Italijoje pasikeitė šešios valdančiosios partijos.

MAXXI muziejaus tarptautinį projektavimo konkursą laimėjo Hadida. Jos projektas vėliau buvo pripažintas geriausiu architektės darbu ir apdovanotas daugeliu prizų. Vienas didžiausių apdovanojimų -Karališkojo Britų architektų instituto (Royal Institute of British Architect's) įteiktas „Stirlingo" prizas. Jis įteikiamas kasmet už geriausią Europos statinį, pastatytą ar suprojektuotą Didžiojoje Britanijoje.

MAXXI atidarytas 2010 metais. Jį sudaro du atskiri muziejai: menų ir architektūros. Taip pat pastate įrengta paskaitų auditorija, specializuotos menų ir architektūros bibliotekos, knygynas, restoranas, laikinos ekspozicijos ir galerijos. Didžioji aikštė, suprojektuota priešais muziejų, skirta pasirodymams ir meno darbų eksponavimui.

Pastato erdvės užima 32 000 m² plotą. Eksterjero formos, sukurtos iš stiklo, plieno ir cemento, jų linijos ir medžiagos įstabiai dera su aplinka. Iš paukščio skrydžio muziejus primena ateivių erdvėlaivį, nusileidusį senamiestyje ir laukiantį, kada galės pakilti ir sugrįžti į gimtąją planetą. Hadidos suprojektuotas MAXXI muziejus išsiskiria įvairiomis lenktomis linijomis, atrodo, tarsi architektė stengėsi laikytis Fengšui projektavimo reikalavimų. Muziejaus patalpos privalėjo būti erdvios, kad kiekvienas lankytojas galėtų patogiai apžiūrėti eksponatus. Hadida suprojektavo ne tik erdvias, bet ir labai šviesias patalpas, panaudodama ir natūralią šviesą, dirbtinę. Akylesni žmonės gali orientuotis pagal lubose įrengtą apšvietimą - skirtingose galerijose jis skiriasi ir primena vis kitas lenktynių trasos atkarpas.

Muziejaus statybos už 150 milijonų eurų - didžiausias iki šiol projektuotas pastatas Hadidos karjeroje. 2012 metų gegužę MAXXI veiklos rezultatai buvo tikrinami Italijos Kultūros ministerijos, kuri svarsto galimybę uždaryti muziejų dėl ypač sumažintų vyriausybės skiriamų dotacijų šiam įspūdingamobjektui.

 

Faeno mokslo centras (Phaeno Science Center)

1998 metais Volsburgo meras, vykdydamas miesto plėtros projektus, kultūros sričiai paskyrė dalį miesto teritorijos šalia traukinių stoties. Pasipylė siūlymai toje vietoje įrengti meno muziejų, tačiau jis būtų konkuravęs su mieste jau esančiu Kunsto muziejumi, todėl reikėjo kitos idėjos. Tuometinis Volsburgo Kultūros departamento direktorius, apsilankęs Šveicarijos mokslo centre „Technorama" galvojo, kad tokios pačios paskirties statinys prigytų ir Vokietijoje, vienoje pirmaujančių šalių gamybos ir inžinerijos srityse.

2000 metais tarptautinį architektūros konkursą laimėjo Zaha Hadida. Ji sudarė bendradarbiavimo sutartį su statybos inžinieriumi Adamu Kara Tailoru (Adams Kara Taylor). Po penkerių metų mokslo centras buvo pastatytas ir atidarytas. Faeno mokslo centro pavadinimas - tai žodžio fenomenalus trumpinys. Per statinio atidarymą Amerikos dainininkė Amanda Semervili atliko savo kūrybos dainą „Phaenomenal".

Tai tarsi laivas iš betono. Neįprastos architektūros mokslinis centras pagal užsakovų lūkesčius turėjo būti turistų traukos objektas Volsburge. Pagrindiniai aukštai pakelti ant kūgio formos atramų, kuriuose įrengti laiptai ir liftai. Statinio sienoje neįprastu kampu išdėstyti juostuoti langai primena modernistines 20 amžiaus vilas. Hipnotizuojantis architektūrinis statinys, vienu metu nukeliantis į ateitį ir jos pastatų būsimą viziją, tiesiog traukia įeiti. Į Faeno mokslo centrą žmonės atkeliauja ne poilsio ieškoti, bet norėdami pajusti ir pabandyti suprasti mokslo didybę šiuolaikiniame pasaulyje.

 

Dongdemuno dizaino aikštė ir parkas (Dongdaemun Design Plaza & Park)

Dongdemuno parko projektu siekta tankiai prekybos ir verslo centrais užstatytame rajone turėti žalią oazę, kurioje turistai, gyventojai ir pirkėjai galėtų atsikvėpti nuo urbanizuotos Seulo aplinkos.

Hadida, gavusi 85 000 m² teritorijos, kur anksčiau buvo beisbolo ir futbolo stadionas, suprojektavo žmones taurinančią erdvę. Dongdemuno parke įkurtas daugiafunkcis parkas su madų aikšte, požemine pasivaikščiojimo vieta ir daug restauruotų kultūros paveldo objektų. Parke įrengtos susirinkimų ir parodų salės, jose vyksta seminarai ir paskaitos, veikia Madų dizaino informacijos centras.

Dongdemuno aikštėje panaudoti tradicinio Korėjos sodo elementai: baseinai, lotosų tvenkiniai, akmeninis grįsti plotai, bambukų giraitė, o pastatų stogai padengti žalia veja.

 

H.Alijevo kultūros centras (Heydar Aliyev Cultural Center)

Azerbaidžiano sostinė Baku iš naujo kuria miesto plėtros planus ir stengiasi tapti nauju turistų traukos centru. Valdžia investuoja į naujos šiuolaikiškos architektūros objektus, kurie būtų ne tik funkciškai įdomūs lankytojams, bet ir išskirtinai patrauklūs unikaliomis formomis.

Centras - naujas Hadidos architektūros šedevras. Jį sudaro konferencijų salė su trimis auditorijomis, biblioteka ir muziejus. Statinio projektu siekiama skatinti žmonių didesnį intelektualinį gyvenimą.

H. Alijevo kultūros centras primena upę, kurios kryptis ir vingiai atkartoja kraštovaizdžio nelygumus. Iš toli atrodo, kad tai didžiulis debesis, nusileidęs ant Baku žemės ir kviečiantis pasinerti į protą svaiginančią erdvę.

 

Guangšou operos rūmai (Guangzhou Opera House)

2002 metais paskelbtas tarptautinis operos rūmų Kinijoje projektavimo konkursas. Jame dalyvavo tokie žinomi architektai kaip Remas Kulas ir buvusi jo darbuotoja Zaha Hadida. Kaip dažniausiai būna - projektą laimėjo pirmoji moteris, gavusi „Pritzker" apdovanojimą - mokinė pralenkė savo mokytoją.

2005 metais įvyko operos teatro rūmų atidarymas. Dabar tai vienas didžiausiu pasirodymų centrų Pietinėje Kinijoje ir vienas trijų didžiausių operos rūmų visoje Kinijoje. Projekto suma siekė apie 200 milijonų JAV dolerių.

Operos teatro rūmai pastatyti iš betono, papuošti granitu ir plieno konstrukcijomis, stiklu. Teatro spalvos visiškai susilieja su aplinkiniais gelžbetoniniais daugiaaukščiais, bet jo forma antgamtiška ir primena naujausią viršgarsinį amerikiečių naikintuvą. Beje, teatras įkvėpė ne vieną drabužių dizainerį sukurti populiarias drabužių linijas.

 

Vilniaus Gugenheimo muziejus (Vilnius Guggenheim Hermitage Museum)

2008 metais tarptautinė komisija paskelbė Vilniaus menų muziejaus architektūros konkurso laimėtoją - Hadidą. Pagal numatytus grafikus 2011 metais Gugenheimo muziejus turėjo iškilti prie Baltojo tilto Vilniaus centre, tačiau data atidėta iki 2013 metų. Vėliau muziejaus idėjos atsisakyta visiškai.

Hadida projektavo muziejų, derantį su pėsčiųjų tiltu - baltą didelį pastatą su keistai išdėliotais stačiakampiais langeliais. Pastato struktūra primena katerį ar didelę jachtą, prisišvartavusią Neries krantinėje ir atnešusią gyventojams pasaulinio lygio meno kolekcijas su intelektualiu turiniu, praplečiančiu pasaulėžiūrą. Pagal darbų sąmata šis Hadidos architektūros stebuklas miestui atsieitų apie 170 milijonų litų, o tai, palyginus su kitais jos projektuotais objektais - nedaug.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama