Atsako dr. Karolis Banionis, KTU ASI Statybinės fizikos laboratorijos vadovas

Pagrindiniai skirtumai tarp A+ ir A++ yra šie:

• Pusė arba daugiau pastato metinių pirminės energijos sąnaudų turi būti iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulė, vėjas, hidro energija, biokuras ir pan). Todėl pastato šildymui naudojant vien tik dujas, anglį, elektrą ar kitą iškastinį neatsinaujinantį kurą, be papildomų atsinaujinančių šilumos šaltinių, pastatas A++ klasės nepasieks. Naudojant šilumos tinklų energiją, papildomų atsinaujinančių šaltinių nereikės, nes šilumos tinklai (Lietuvos vidurkis) pastaruoju metu naudoja daugiau atsinaujinančios energijos (biokuras ir t.t) nei dujų. Naudojant šilumos siurblį (oras - vanduo, gruntas - vanduo ir t.t.), be papildomų atsinaujinančių energijos šaltinių, kuomet šilumos siurblio energinis naudingumas COP yra 5.0, dažniausiu atveju taip pat galima pasiekti A++ energinio naudingumo klasę, tačiau dėl pastatų paskirties įvairovės ir pastato geometrijos šio rodiklio vertės gali reikėti ir aukštesnės.

• A++ klasės pastatuose turi būti apie 15 proc. mažesni norminiai savitieji šilumos nuostoliai per atitvaras. Kitaip tariant, atitvarų šiluminės savybės turi būti nuo 15 iki 20 proc. geresnės nei A+ klasės pastatuose.

• A++ klasės pastatams norminės šiluminės energijos sąnaudos šildymui yra mažesnės apie 10 proc. negu A+ klasės pastatams. Paprastai tariant, A++ klasės pastatai turi vartoti apie 10 proc. šiluminės energijos jų šildymui (higienos normas atitinkančiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti) mažiau negu A+ klasės pastatai.

• Ateina naujas reikalavimas dėl pirminės energijos naudojimo apribojimo t.y., bus nustatytos lubos ne tik energijos sąnaudoms šildymui, bet ir pirminei energijai viso pastato energijos naudojimui (šildymas + vėsinimas + vėdinimas + elektra + karštas vanduo ir t.t.). Tai reiškia, kad bus apribojimai pirminei neatsinaujinančiai energijai bendrai. Jeigu bus naudojami energiškai efektyvūs šilumos, vėdinimo, vėsinimo, karšto vandens ir apšvietimo inžineriniai sprendimai ir įrenginiai, tokiu atveju jokių problemų pasiekti A++ klasę nebus, tačiau pagal šį modelį tokie atsinaujinantys šilumos šaltiniai kaip biokuras gali neturėti pranašumo prieš kitą šilumos šaltinį, jeigu šildymo prietaisas veiks neefektyviai ir jo naudingumas bus žemas.

• A++ klasės pastatuose, kuriuose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, šių vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumas turi būti didesnis (A+ buvo min. 75 proc., o A++ dabar reikia min. 80 proc.) ir ventiliatorių elektrinė galia 1 m3 orui turi būti mažesnė lyginant su A+ klasės pastatais (atitinkamai A+ klasei 0,55 Wh/m3, o A++ klasės pastatams 0,45 Wh/m3). Šis reikalavimas yra švelnesnis atskirų srautų rekuperatoriams.

• Sandarumo reikalavimai išlieka tie patys kaip ir A+ klasės pastatuose.

• Žinoma, reikia paminėti, kad ir karšto vandens ruošimo sistemų naudingumo ir energijos šaltinių efektyvumo rodikliai turi būti aukštesni iki 15 proc. lyginant su A+ klasės pastatais.