Frankas Loidas Raitas gimė 1867 m. birželio 8 d. Viskonsine, JAV. Tėvai, Viljamas Keris Raitas (William Cary Wright) ir Ana Loid-Džions (Anna Lloyd-Jones), sūnų pavadino Franku Linkolnu (Frank Lincoln ), o jiems išsiskyrus Frankas pasikeitė vardą - panaudojo motinos pavardę.

Būdamas 12 metų Frankas su šeima persikėlė į Madisoną. Mokyklos vasaros atostogas leisdavo dėdės Džeimso Loido Džionso (James Lloyd Jones) ūkyje, kur ir suprato, jog nori tapti architektu. 1885 m. jis paliko Madisoną ir pradėjo dirbti Alanui Konoveriui (Allan Conover) - Vinskonsino inžinerijos universiteto departamento (University of Wisconsin's Engineering department) dekanui ir studijavo civilinę inžineriją.

Po dvejų metų Frankas persikėlė į Čikagą, įsidarbino pas architektą Džosepą Lymaną Silsbį (Joseph Lyman Silsbee). Dirbdamas architektūros įmonėje suprojektavo pirmąjį pastatą  - Vienybės maldos namus (Unity Chapel). Po metų pradėjo dirbti kompanijai „Adleris ir Sulivanas". Savininkas Sulivanas galvojo, kad Amerikos architektūra turi būti pabrėžti amerikietišką kultūrą, o ne sekti Europos stilių.

1893 metais Sulivanas ir Raitas nutraukė darbo santykius. Frankas atidarė savo nuosavą įmonę Čikagoje, kurioje dirbo penkerius metus, kol perkėlė visą komapanijos veiklą į pasistatytus namus Oukparke, Ilinojuje.

1909 m. Raitas persikėlė į Vokietiją su nauja mylimąja Mamaha Bortvik Čeni (Mamah Borthwick Cheney). 1911 m. abu grįžo į Ameriką, Franko mama padovanojo dalį sklypo Vinskonsine, gyveno ten iki 1914 metų.

Kitus 20 metų Franko Raito projektuojami statiniai tapo populiarūs visoje JAV ir Europoje. Naujoviškas statinių stilius pasiekė ir Aziją - 1915 m. Frankas gavo užsakymą suprojektuoti Imperatoriškąjį Tokijo viešbutį (Imperial Hotel in Tokyo). Tuo metu jis nemėgo pilkos aplinkos, todėl jo pastatai buvo kitokie nei tuometinių architektų. Frankas naudojo natūralias medžiagas, išnaudojo šviesos srautą pro stoglangius, statė medžius primenančius dangoraižius. Jis tvirtino, kad natūralios formos turėtų būti ne tik integruotos į statinių struktūras, bet ir tapti visos Amerikos architektūriniu pagrindu.

Frankas vedė Kateriną Tobin (Catherine Tobin) ir Ąžuolų parke (Oak Park) Ilinojuje pasistatė namą, išaugino penkias atžalas.

1959 m. balandžio 9 d., sulaukęs 92 metų amžiaus, Frankas Loidas Raitas mirė savo namuose Arizonoje. Jis gali pasigirti suprojektavęs 1141 statinį, iš kurių 532 pastatyti. Raitas visą gyvenimą projektavo tik tokios struktūros pastatus, kurie derėjo su aplinka. Jo statiniai apibūdinami kaip organiški ir žmogui draugiški.

Solomono R. Gugenheimo muziejus Niujorke (Solomon R. Guggenheim Museum)

1937 m. pramonininkas Solomonas R. Guggenheimas įkūrė modernizmo avangardistų meno kolekcijos muziejų. Darbai buvo eksponuojami nuosavuose apartamentuose Plaza viešbutyje. Didėjanti kolekcija vertė Gugenheimą ir direktorę Hilą Rebey ieškoti naujo patalpų.

1943 m. Solomonas paprašė garsų architektą Franką Loidą Raitą suprojektuoti pastatą, tinkantį eksponuoti nuolatinę meno kolekciją. Net penkiolika metų Raitas kūrė, padarė per 700 eskizų ir šešis skirtingus brėžinių variantus. Jo pasiūlyta muziejaus vizija nepatiko klientams, miesto valdžiai, menininkams ir visuomenei, nes Frankas manė, kad Niujorkas netinkamas miestas muziejui statyti. Jo manymu, miestas buvo per tankiai užstatytas ir apgyvendintas, kad jame galėtų atsirasti kokybiška architektūra.

Raitas išsikovojo, kad Gugenheimo muziejus būtų statomas šalia Centrinio parko, kur buvo šiek tiek daugiau ramybės ir mažiau transporto spūsčių. Gamta saugojo muziejų nuo garsų ir įkvėpė Franką sukurti išskirtinių formų pastatą. Jis atrodo kaip gigantiškas žemyn siaurėjantis baltas piltuvas ant pakylos. Viduje - naujo tipo galerija, kurioje meno darbai kabinami prie rampos sienos, lyg spiralės kylančios stiklinio stogo link. Muziejaus lankytojai liftu pakeliami į pastato viršų ir leisdamiesi besisukančia rampa žemyn gali mėgautis pakabintais meno kūriniais.

1959 m. spalio 21 d. atidarytas pirmasis pasaulyje Gugenheimo muziejus. Deja, ir architektas, ir užsakovas jau mirę. Solomono R. Gugenheimo muziejaus idėja paplito po platųjį pasaulį, o Franko Raito organiškos architektūros filosofija užkariavo ir ateinančių kartų architektų širdis.

Krioklys (Fallingwater)

Frankas Loidas Raitas laikomas žymiausiu dvidešimtojo amžiaus JAV architektu. Savo inovatyviais sprendimais jis pritraukė tų laikų verslininkų dėmesį, siekė kurti išskirtinius išliekamosios vertės turinčius statinius.

Klestintis Pitsburgo universalinės parduotuvės savininkas svajojo apie užmiesčio vasarnamį. Verslininkas išsirinko idealią miškingą vietovę Pensilvanijos kalnuose greta gražaus krioklio. Pasirinkę Franko Raito projektą,  jie pastatė vasarnamį ant krioklio - taigi gyveno gamtovaizdyje, o ne šalia jo.

Frankui Raitui šis užsakymas buvo rimtas išbandymas. Architektui teko pasitelkti inžinierių komandą ir po dviejų metų vasarnamis, pavadintas "Kriokliu", jau stovėjo. Namas priminė Franko mėgstamą japoniškų pastatų stilių. Platūs stogai tarsi plūduriuoja ant sienų. Iš natūralių medžiagų pastatytas vasarnamis yra žymiausias Franko Loido Raito projektuotas gyvenamasis pastatas, kuriame nuo 1937 iki 1963 m. šiltuoju metų laiku gyveno verslininkų šeima. 1964-aisiais įkurtas muziejus, pritraukiantis iki 150 000 lankytojų kasmet.

Taliesino vakarai (Taliesin West)

Tai buvo architekto žiemos namai ir provincijos mokykla nuo 1937 iki 1959 m. Dabar juose įsikūrusi Franko Loido Raito architektūros mokykla ir Franko Loido Raito fondas.

Statinio sienos iš akmenų, sujungtų su rastais, tarpai užpildyti betonu. Puikiai išnaudota natūrali šviesa, nes daugelis stogų - paprasčiausias stiklas. Frankas Raitas tikėjo, kad dienos šviesa priartina mokinius prie aplinkos, todėl geriau išmokstamos pamokos.

Graikų ortodoksų apsireiškimo cerkvė (Annunciation Greek Orthodox Church)

Cerkvė suprojektuota 1956 m., Raito gimtajame mieste, o pastatyta 1962 m. Ovalo formos pastato stogas suprojektuotas pagal ortodoksų kanonus. Vitražiniai langai pastogėje sukurti taip, kad sklisdama šviesa apšviestų visą salę.

Gamago memorialinė auditorija (Gammage Memorial Auditorium)

Gradi Gamago memorialinės auditorijos projektas - paskutinis Franko Loido Raito projektuotas visuomeninis pastatas. Statybos pradėtos 1962 m. gegužės 23 d. Pastatas pavadintas daktaro Gradžio Gamago (Grady Gammage) vardu. Jis nuo 1933 iki 1959 m. buvo Arizonos valstijos universiteto (Arizona State University) rektorius.

Statinys žavi lenktomis bronzinėmis formomis. Apvalų auditorijos stogą laiko 50 betoninių kolonų. Viduje daugiau nei 3000 sėdimų vietų. Auditorijos scena gali būti pritaikyta operai, teatrui.

Imperatoriškasis Tokijo viešbutis (Imperial Hotel, Tokyo)

Imperatoriškasis Tokijo viešbutis buvo pastatytas 1880-aisiais Japonijoje. Statybas iniciavo japonų aristokratai, kad galėtų priimti vakarų šalių keliautojų. Tris pastatai sudarė viešbutį, kurių kiekvienas buvo geriausias to meto vakarų architektūros pavyzdys .

Besikeičiantis laikotarpis ir senstanti architektūra vertė japonus pakeisti viešbučio pastatą. 1915 m. buvo pasamdytas Frankas Raitas. Jis pagal užsakovo pageidavimus suprojektavo pastatą, vadovaudamasis Majų atgimimo stiliumi. Vizualiai viešbutis buvo įspūdingas, tačiau ne unikalus, nes architektūros istorikai pastebėjo didelį panašumą į Australijos kavinę (Cafe Australia), Melburne.

wikipedia.org nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama