Šiandien statybinių medžiagų gamintojai ir statytojai susiduria su iššūkiu: reikia nesudėtingo darbo reikalaujančių konstruktyvinių ir termoizoliacinių medžiagų, garantuojančių pastatams aukštą energinę klasę.

Brangstant darbo jėgai ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, kylant jos kvalifikacijai bei didėjant energinio efektyvumo reikalavimams, statytojai ieško konstruktyvo medžiagų, kurios turėtų geras konstruktyvines ir termoizoliacines savybes, kurių montavimas būtų nesudėtingas ir greitas.

Mokslas ieško nebrangių statybos medžiagų

2015 metais VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto mokslininkai Lietuvos patentų biure įregistravo dviejų konstrukcinių ir termoizoliacinių medžiagų patentus. Tai „Konstrukcinis termoizoliacinis kompozitas ir iš jo pagamintų statybinių elementų gamybos būdas" (autoriai Sigitas Vėjelis, Giedrius Balčiūnas, Saulius Vaitkus, Lina Lekūnaitė-Lukošiūnė). Jame pateikta konstrukcinio termoizoliacinio kompozito su kanapių spaliais ir organiniu sapropeliu technologija.

Kompozitą sudaro kanapių spalių užpildas, organinis sapropelis, vanduo bei  armuojantis celiuliozės pluoštas. Kanapių spalių užpildas  sudaro 45 - 67 proc., sapropelis 3 - 6 proc., armuojantis celiuliozės pluoštas 10 - 20 proc., vanduo 20 - 29 proc. kompozito. Pasak išradimo autorių, sukurtas konstrukcinis termoizoliacinis kompozitas ir iš jo pagaminti statybiniai elementai pasižymi geromis mechaninėmis ir eksploatacinėmis bei akustinėmis savybėmis, atitinka padidintus mechaninius, šiluminės varžos bei garso sugerties reikalavimus, turi gerą gniuždymo stiprio ir šilumos laidumo koeficiento santykį. Medžiaga yra ekologiška, galimas antrinis jos panaudojimas. Tokie termoizoliaciniai akustiniai elementai gali būti naudojami mažaaukščių ir daugiaaukščių pastatų išorinių konstrukcijų termoizoliacinio sluoksnio įrengimui, vidinių pertvarų garsą sugeriančio sluoksnio įrengimui, garsą sugeriančių lubų įrengimui.

Kitas patentas išduotas termoizoliacinei medžiagai iš šiaudų, kuria gali būti užpildomas karkasas -  „Termoizoliacinio elemento iš šiaudų gamybos būdas" (autoriai Sigitas Vėjelis Saulius Vaitkus Lina Lekūnaitė-Lukošiūnė Rūta Stapulionienė Giedrius Balčiūnas). Jame pateikta linų šiaudų ryšulių sudėjimo į karkasą, šiaudų orientavimo ir suspaudimo technologija.

Dar vienas Termoizoliacijos mokslininkų instituto išradimas - kanapių spalių ir cemento blokelių gamybos technologija jau buvo bandomas gamyboje, rengiamasi šią medžiagą patentuoti.

Nors tai kol kas teoriniai bandymai, bet jie rodo, kad mokslininkai intensyviai ieško vietinių, ekologiškų ir energetiškai efektyvią statybą tekinančių medžiagų, nes tradicinių termoizoliacinių medžiagų sluoksnio storinimas - ne išeitis.

Termoizoliacijos storinimas nėra efektyvus

Jau senokai statybinėje literatūroje naudojamas dr. Albino Gailiaus pagarsintas argumentas, kad didinant šilumos izoliacijos storį virš 30 cm, jos efektyvumas nebedidėja. Remiamasi JAV kompanijos  „Architectural Energy Corporation" atliktais tyrimais.  Šių tyrimų esmė ta, kad buvo apskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas. Po to konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga (laidumas orui l=7,56 ·10^-9 m³/m·s·Pa, šilumos laidumo koeficientas U=0,038 W/kv.m·K). Didinant šios šiltinimo medžiagos storį, kaskart buvo skaičiuojami šilumos nuostoliai per apšiltintas pastato konstrukcijas.

Apskaičiuota šilumos taupymo efektyvumo priklausomybė nuo sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storio:

Taigi aišku, kad siekiant aukštos energinės klasės vien izoliacinės medžiagos storinimo nebepakanka. Lemiančių faktoriumi tampa pastato atitvarų sandarumas, kuris reikalauja aukštesnės darbo kokybės.

Tradicinių konstruktyvo medžiagų reikšmę pastato energiniam efektyvumui nagrinėjome straipsnyje „Statybinių blokelių savybės ir tradicinė sienos konstrukcija".

Statybinių medžiagų gamintojai nuolat ieško sprendimų, kurie leistų išvengti šiltinimo darbų. Sprendimas - apšiltinti netradiciniai arba nestandartiniai statybiniai blokeliai, kai kurie iš jų turi liktinių klojinių funkciją. Europos, Skandinavijos šalių statybinių medžiagų rinkose jau yra statybinių konstrukcinių medžiagų, turinčių didelę šiluminę varžą.

Nestandartiniams blokeliams priskiriami tie blokai, kurie sudaryti iš dviejų ar daugiau skirtingų statybinių medžiagų, pavyzdžiui, polistireninio putplasčio ir betono, keramikos ir perlito, keramikos ir mineralinės vatos ir pan. Dalis šių gaminių tuo pačiu yra liktiniai klojiniai  - tokie, į kurių ertmes dedama armatūra ir pilamas betonas.

Nors visi jie nėra visiškai naujas atradimas, tačiau jų savybės, norint pasiekti šiuolaikinius energinius reikalavimus, gerokai patobulintos.

Energiniai reikalavimai Lietuvoje aukšti

Lietuvoje nuo 2016 metų lapkričio 1 d. įsigalioja reikalavimas, jog naujai statomi pastatai turi būti ne žemesnės nei A klasės. Remiantis STR 2.05.01:2013 "Pastatų energinio naudingumo projektavimas", A energinės klasės pastatų sienų šilumos perdavimo vertė turi būti 0,12  W/(kv.m K) arba, perskaičiavus į šiluminę varžą, R = 8,33 (kv.m K/W).

Tradicinių blokelių savybės priklauso nuo pačių gaminių,  nestandartinių gaminių savybės gali varijuoti, priklausomai nuo naudojamų medžiagų ir jų komponentų.

ASA.LT informacija

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.