Statybiniai blokeliai, blokelių kaina, termoizoliaciniai blokeliai, greita namo statyba, mūro darbai, šilti pamatai, šilti langai, stogo konstrukcija.

Blokeliai - pati populiariausia sienų statybinė medžiaga tiek individualioje, tiek daugiaaukštėje statyboje. Daugelis individualių namų statytojų išorinių sienų statybai renkasi tradicinį mūrą iš vienos ar kitos rūšies blokelių. Mūras - tvirtas, ilgaamžis konstruktyvas, suteikiantis saugumo jausmą, vertinamas mūro ilgaamžiškumas, atsparumas, nepaisant, kad mūrijimo darbai trunka ilgiau.

Blokeliai didesni ir dažnai lengvesni nei plytos, greičiau ir paprasčiau sumūrijami. Plytų siena turi daugiau siūlių, taigi ir daugiau šiluminių tiltelių, nors kitomis savybėmis plytos ne ką nusileidžia blokeliams. Ypač keraminės - jos gali pakelti pastato vertę, nes laikomos solidžia, tradicine, natūralia ir laiko patikrinta statybine medžiaga. Tokią pat vertę turi keraminiai blokeliai, bet, lyginant su plytomis, darbas su blokeliais, spartesnis. Blokeliai dėl didesnių matmenų ir greitesnio sumūrijimo beveik išstūmė plytas, dėl tų pačių priežasčių šiuo metu rinkoje populiarėja apšiltinti, termoizoliaciniai blokeliai.

Namo iš blokelių projektavimas

Ar namas bus statomas iš blokelių, plytų, ar jis bus iš SIP skydų, karkasinis, gelžbetonio plokščių, architektūrinei jo išraiškai jokios reikšmės neturi. Bet kuris profesionalus architektas suprojektuos norimo stiliaus namą iš bet kurios konstrukcinės medžiagos, gal tik rąstai ne itin tinka moderniam stiliui. Vidaus erdvių išplanavimui įtakos gali turėti galimas tarpatramio ilgis, jis priklauso nuo blokelių tvirtumo ir perdangos svorio. Jeigu namo viduje projektuojamos didelės erdvės bei didelio ploto kambariai ir langai, rekomenduojama rinktis didesnio gniuždomojo stiprio blokelius.

Kodėl reiktų rinktis individualų, o ne kartotinį namo projektą? Argumentuotai į tai atsakė architektas Lauras Paulauskas: geras architektas pirmiausia analizuoja sklypą, ir tik paskui galvoja apie namo architektūrą ir projektavimą. Vertingų patarimų, kaip nepadaryti klaidų projektuojant ir renkantis namo projektą, rasite šio architekto pastebėjimuose, paspaudę saugią nuorodą „Namo projektavimo klaidos".

Kalbant apie energinio efektyvumo namui iš blokelių ar kitų medžiagų reikalavimus, žinotina, kad A++ energinės klasės namo visų sluoksnių sienos šilumos perdavimo (ne laidumo) koeficiento vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,11 W/kv.m K, tai atitinka šiluminę varžą R apie 10 kv.m K/W.

Pamatai namui iš blokelių

Planuojant statyti nuosavą namą sklype, žinotina, kad nuo statinio konstruktyvo medžiagos priklauso namo svoris ir per pamatus perduodama konstruktyvo apkrova į gruntą. Todėl labai svarbus yra grunto tipas ir stipris. Pamatų tipo pasirinkimas iš esmės priklauso nuo grunto, dėl šios priežasties privalomi grunto tyrimai. Renkantis pamatų tipą reiktų ieškoti tinkamiausios konstrukcijos, kitaip tariant, pasirinkti kompleksinį derinį, jungiantį tiek inžinerinius, tiek ekonominius sprendimus.

Pasirenkant namo pamatų tipą, reikia įvertinti tris pagrindinius dalykus ir juos sujungti į visumą:

• Gruntas po namu (stiprumas, vandens lygis ir stipraus sluoksnio gylis nuo esamo žemės paviršiaus);
• Pamatų apkrova (namo svoris, kuris priklauso nuo pasirinktų laikančiųjų konstrukcijų, stogo dangos, numatytos inžinerinės įrangos);
• Kaip apkrova bus perduodama į pamatus (pamato konstrukcijos sprendimas - sienos vientisumas, laikančiųjų kolonų, vitrininių langų vieta).

Poliniai pamatai su rostverku

Lietuvoje anksčiau visuotinai naudotus juostinius pamatūs išstūmė gilieji poliniai pamatai, kuriuos sudaro į tvirtą gruntą besiremiantys atskiri poliai, viršuje sujungti monolitinio gelžbetonio juosta - rostverku. Rostverkui dažnai naudojami sustiprinti pamatiniai blokeliai.

Pamatinius blokelius rostverkui galima įsigyti GKG3. Spauskite saugią aktyvią nuorodą betoniniai blokeliai rostverkui ir susisiekite su GKG3 specialistais.

Polinių pamatų įrengimo kaina iš esmės priklauso nuo to, kokiame gylyje yra tvirtas gruntas.

 

Poliniai pamatai su rostverku. Rostverkui naudojamos kelios eilės iš tuščiavidurių betoninių pamatų. Taip pat naudojama armatūra. Betoninius blokelius rostverkui galima įsigyti GKG3. Spauskite saugią aktyvią nuorodą betoniniai blokeliai rostverkui ir susisiekite su GKG3 vadybininkais.

Juostiniai pamatai namui iš blokelių

Juostiniai pamatai taip pat išlieka populiarūs statant sunkius namus iš blokelių. Juostiniai pamatai gali būti liejami įrengiant klojinius arba iš blokelių. Priklausomai nuo grunto sąvybių po blokelių pamatu sudedamos pamatų pagalvės - platesnis betoninis blokelis. Gylis turėtų būti ne mažiau 120 centimetrų, toks koks būna maksimalus įšalas Lietvuvoje. Mažinti gylį galima jei gruntai neįšalantys arba nuo įšalo apsaugo šiltinimo sluoksnis.

Juostinis pamatas iš tuščiavidurių GKG3 blokelių. Blokeliai tarnauja kaip liktiniai klojiniai, į kurių vidų sudedama armatūra ir supilamas betonas. Gaunama itin tvirta ir patikima pamatų konstrukcija. Horizontalios ir vertikalios armatūros kiekį nustato projektuotojas pagal grunto sąvybes ir konstrukcijos svorį. Spauskite saugią aktyvią nuorodą blokeliai pamatams ir susisiekite su GKG3 vadybininkais.

Plokštuminiai pamatai po namu iš blokelių

Prieš porą dešimtmečių pradėti įrenginėti plokštuminiai pamatai, kuomet vientisa pamatų plokštė formuojama po visu namo plotu. Ant tokių pamatų namo apkrovos pasiskirsto tolygiai. Plokštuminiai pamatai ypač naudingi tuo atveju, jei sklype yra silpnas gruntas ir polius tektų gręžti labai giliai. Be to, pamatų plokštė apšiltinama visame plote, nereikia atskirai šiltinti pamatų ir grindų, mažesnė tikimybė susidaryti šilumos tilteliams. Plokštuminiuose pamatuose, tiksliau termoizoliaciją dengiančiame betono sluoksnyje, iš karto galima išvedžioti grindų šildymo vamzdyną, integruoti kanalizacijos, vandentiekio vamzdžius. Įrengiant plokštuminius pamatus ypatingą dėmesį reikia skirti efektyviam drenažui įrengti.

Kad plokštuminiai pamatai būtų šiltesni, o įrengimo darbai greitesni, rinkoje yra plokštuminiams pamatams skirtų surenkamų termoizoliacinių plokščių, kurios nuo tradicinių grindinių polistireninio putplasčio plokščių skiriasi tuo, kad plokščių kraštai laiptuoti, siūlės persidengia, gaunamas sandaresnis termoizoliacijos sluoksnis. Kartu su pamatinėmis plokštėmis komplektuojami išorinio perimetro ir kampiniai borteliai, kurie sujungiami per įlaidas, taip greitinant pamatų montavimą ir eliminuojant šilumos tiltelius. Su specialiomis pamatinėmis plokštėmis galima greitai ir patikimai sumontuoti plokštuminio pamato termoizoliaciją, dengiančią visą grindų plotą.

IZODOM plokštuminių pamatų plokštės išpjaunamos pagal kiekvieną projektą, komplektuojamos su tiesiais ir kampiniais borteliais. Pamatų įrengimas greitas, nereikalaujantis patirties, nereikia pjaustyti plokščių, išskyrus įvadų vietas, beveik nelieka atraižų.

Statybiniai blokeliai

Kokius blokelius rinktis namo sienoms - kiekvieno individualaus namo statytojo apsisprendimas. Dažniausi pasirinkimo kriterijai - kaimyno namas, rekomendacijos ir blokelių kaina. Kainos kriterijus neturėtų būti lemiamas, nes sienų medžiagos kokybė, nors konstruktyvas ir uždengiamas apdaila, turi įtakos eksploatacinėms savybėms, kurios tampa svarbios vėliau, apsigyvenus name. Todėl verta bent paviršutiniškai susipažinti su statybinių blokelių tipais, šiluminėmis ir stipruminėmis savybėmis, įsivaizduoti, kiek laiko užtruks sienų mūrijimas, kuo vieni blokeliai skiriasi nuo kitų. Juolab kad, kaip sako blokelių pardavėjai, Lietuvoje kažkodėl egzistuoja blokelių mados, kai vienu laikotarpiu vyrauja vienokie blokeliai, kitu - kitokie.

Pagrindiniai statybinių blokelių tipai yra: akytojo betono, silikatiniai, keraminiai, keramzitiniai, betoniniai. Vieni nuo kitų jie skiriasi medžiagos sudėtimi, tankiu, šiluminėmis ir stipruminėmis savybėmis.

Visų pirma žinotina, kad yra mažesnio ir didesnio tankio blokeliai. Medžiagos tankis apsprendžia blokelių stiprumines ir šilumines savybes: kuo blokelių tankis ir šilumos laidumo koeficientas mažesni, tuo blokeliai šiltesni. Kitaip sakant, tvirtumas ir šiltumas statybiniams blokeliams yra atvirkščiai proporcingi dydžiai.

Blokelių stiprumą arba tvirtumą rodo atsparumo gniuždymui rodiklis - kuo šis skaičius didesnis, tuo blokelis stipresnis. Nereiktų pamiršti, kad sienų blokeliai ar kita medžiaga tėra laikantysis karkasas, prie kurio tvirtinama termoizoliacinė medžiaga. Ar svarbios blokelių šiluminės savybės, jei sienas visvien reikia apšiltinti? Gal tuomet geriau rinktis tvirtesnius blokelius? Tai vėlgi kiekvieno statytojo apsisprendimo laukas.

Statyba iš akytbetonio blokelių

Pagrindinės akytojo betono žaliavos yra cementas, kalkės ir smulkiai maltas kvarcinis smėlis. Gamybos proceso metu medžiagos masėje susidaro oro pripildytos uždaros poros, jos atlieka šilumos izoliacijos funkciją, taip pat padaro medžiagą lengvesne. Akytbetonio blokeliai yra vieni iš lengviausių, turinčių mažesnį tankį ir gniuždomąjį stiprį, bet geras šilumos izoliacines savybes.

Iš storiausių 500 mm Ecoterm+ blokelių sumūrytos sienos šilumos laidumo keoficiento U vertė yra apie 0,072 W/(kv.m K), šilumos varža R - apie 6,94 kv.m K/W, bet šių šilčiausių blokelių atsparumas gniuždymui - 1,8 MPa.

Akytbetonio blokelių mūrijimui naudojamas ne cemento mišinys, o cemento klijai, siūlė plonesnė, o tai sąlygoja mažesnius šilumos tiltelius.

Taip pat žinotina, kad mūrijimo skiedinys kur kas laidesnis šilumai nei pats blokas. Tad kuo tikslesni blokelių matmenys (pavyzdžiui, jei paklaida +/- 1 mm), tuo plonesnio klijų sluoksnio reikia.

Statyba iš silikatinių blokelių

Silikatiniai blokeliai gaminami iš smėlio, kalkių ir vandens, žaliavos veikiamos garais ir kietinamos autoklavuose.

Silikatiniai blokeliai tvirtesni už akyto betono ar keraminius blokelius, jų atsparumo gniuždymui rodiklis - 10-15 MPa. Bet dėl didesnio tankio didesnis šilumos laidumas: šilumos laidumo U vertė - apie 0,55 W/(mK), atitinkamai šiluminė varža, pavyzdžiui, silroc 250 R vertė yra 0,45 kv.m K/W.

Dėl didesnio atsparumo gniuždymui mūro sienos iš silikatinių blokelių laiko didesnes apkrovas, galimi ilgesni tarpatramiai.

Statyba iš keraminių blokelių

Pagrindinė keraminių blokelių medžiaga - natūralus molis, kuris degamas iki 1300 laipsnių C temperatūroje, taip pat naudojami įvairūs priedai. Nuo žaliavų ir gamybos technologijos labai daug priklauso keraminių blokelių kokybė, nes keramikos gaminiai turi savybę trauktis, jautrūs šalčio-šilumos ciklams. Lietuvos rinkoje mėgstami latviški keraminiai blokeliai, pasižymintys maža matmenų paklaida. Sienų mūrijimui naudojami tuštumėtieji keraminiai blokai, vidutinis atsparumas gniuždymui (250 mm blokelio) - apie 15 MPa, šilumos laidumo koeficientas - 0,22-0,27 W/mK, atitinkamai šiluminė varža 1,14 -0,93 kv.m K/W, priklausomai nuo gamintojo.

Dėl didesnio tankio keraminiai blokeliai pasižymi gera garso izoliacija ir šilumos akumuliacinėmis savybėmis.

Statyba iš betoninių blokelių

Betoniniai blokeliai namo sienoms gali būti tuščiaviduriai ir pilnaviduriai. Pilnaviduriai betoniniai blokeliai mūrijami naudojant betoninį skiedinį. Jie yra sunkūs, dėl to mažaaukštėje statyboje yra nepopuliarūs. Tačiau pilnaviduriai betoniniai blokeliai itin tinkami daugiaaukštėje statyboje kur bus didelės gniuždančios apkrovos. Pilnavidurių blokelių atsparumas gniuždymui didesnis nei tuščiavidurių. Tuščiavidurių blokelių svoris mažesnis, mūryti bus lengviau. Tuo pačiu išlieka gana didelis atsparumas gniuždymui. Betoniniai b;okeliai turi gerą garso izoliaciją, mažą drėgmės įgertį, ilgaamžiai. Tuščiaviduriuose blokeliuose paprasta pravesti inžinerines komunikacijas - elektrą, vėdinimą, vandentiekį.

Betoniniais blokeliais namo sienoms ir pertvaroms prekiauja ir gamina GKG3. Betoniniais blokeliais namo sienoms ir pertvaroms prekiauja ir gamina GKG3. Spauskite saugią aktyvią nuorodą betoniniai blokeliai ir susisiekite su GKG3 vadybininkais.

Statyba iš keramzitbetonio blokelių

Keramzitbetonio blokeliai gaminami iš keramzito (degto molio granulės) ir cemento. Sudėtinės medžiagos yra maišomos su vandeniu, masė talpinama į formas, kuriose vibropresavimo būdu formuojami blokeliai. Uždaros keramzito granulės yra šilumos izoliatorius, o stambių išorinių porų struktūra tarp keramzito granulių laidi drėgmei, bet medžiaga jos nekaupia greitai išgarindama. Taip išgaunamas šiltų ir drėgmei laidžių, kvėpuojančių blokelių mūras. Keramzitbetonio blokelius daug kas mėgsta būtent dėl šių savybių, nes jos prisideda prie sveiko vidaus mikroklimato, sienose nesikondensuoja drėgmė.

Keramzitbetonio blokeliai laidūs vandens garams (garų laidumo koeficientas µ= 10), bet nelaidūs orui.

Lietuvoje populiariausi Fibo Proof blokeliai yra 3 ir 5 MPa gniuždymo stiprio, blokelių šilumos laidumo vertė priklauso nuo tankio - stipresnių 5 MPa blokelių šis rodiklis yra 0,312 W/m K, mažesnio stiprio ir tankio 3 MPa blokeliai šiltesni - 0,247 W/m K. Atitinkamai 200 mm blokelio šiluminė varža 0,64 ir 0,81 kv.m K/W.

Ne profesionalams sudėtinga įsivaizduoti, kokią didelę reikšmę sienų drėgminė būsena turi pastato energiniam efektyvumui, kitaip sakant, namo šiltumui ir sveikam mikroklimatui, taip pat ir galutinei apdailai, jeigu tai tinkuojamas fasadas. Skiriami du medžiagos vandens įgeriamumo būviai: įmirkis ir įdrėkis. Bet kuriuo atveju statybos metu reikia vengti vandens poveikio blokeliams, pernelyg įdrėkusių negalima uždaryti po apdaila, nes drėgmė vis vien stengsis pasišalinti ir gadins apdailą.

 

Išorinių sienų apdailos priklausomybė nuo perteklinės sienų drėgmės.

Prieš daugiau nei dešimtmetį Latvijos mokslininkai palygino namų iš skirtingų medžiagų energinį efektyvumą su jų lauko sienų vandens įdrėkiu. Daugiau apie šį eksperimentą informacijos rasite paspaudę saugią nuorodą „Eksperimentas Latvijoje: palygino sienų iš skirtingų medžiagų energinį efektyvumą".

Kad būtų galima vienu žvilgsniu aprėpti statybinių blokelių ypatybes, pateikiame jų santrauką lentelėje.

Akytbetonio - dujų silikato ir silikatinių blokelių savybės

Be termoizoliacinių ir stipruminių savybių labai dažnai pamirštama, kad šilumos tiltelių išvengimui ir mūrijimui svarbūs tikslūs blokelių matmenys, tiksli jų geometrinė forma. Atkreipkite dėmesį, ar blokelių mūrijimui reikalingi klijai ar cemento mišinys, klijų siūlės yra siauresnės. Nors daugelis statybinių blokelių jungiami per griovelius - išėmas, bet klijų ar mišinio reikia horizontalioms siūlėms. Nuo siūlių pločio priklauso šilumos tiltelių dydis ir šilumos nuostoliai. Griovelių sistema padeda užtikrinti ne tik mažesnius šilumos tiltelius, bet ir sienų tiesumą bei stabilumą.

Statybos taisyklėse „Mūro darbai" ST 121895674.06:2009 yra nurodyti leistini mūro nuokrypiai milimetrais:

	Leistinieji nuokrypiai, mm
	plytų, keraminių ir kitų taisyklingos formos blokelių bei stambių blokų		akmens ir akmenbetonio
	sienų	stulpų	pamatų	sienų	stulpų
1. Storis	+/- 15	+/-10	+/-30	+/-20	+/-20
2. Atraminių paviršių altitudė	-10	-10	-25	-15	-15
3. Tarpuangių plotis	-15	-	-	-20	-
4. Angų plotis	+15	-	-	+20	-
5. Langų angų kraštų nuokrypiai nuo vertikalės	20	-	-	20	-
6. Konstrukcijos ašių nuokrypiai nuo nuo projektinių	10	10	20	15	10
7. Mūro kampų ir paviršių nuokrypiai nuo vertikalės: vieno aukšto viso pastato (dviejų ir daugiau aukštų)	10 30	10 30	- 30	20 30	- 30
8. Mūro siūlių storis: horizontalių vertikalių	-2; +3 -2; +2	-2; +3 -2; +2	- -	- -	- -
9. Mūro eilių nuokrypiai nuo horizontalės 10 m ilgio ruože	15	-	30	20	-
10.Vertikalių sienos paviršių nelygumai pridėtos 2 metrų ilgio liniuotės ruože: netinkuojamo paviršiaus tinkuojamo paviršiaus	5 10	5 5	- -	15 15	15 15
11.Vėdinimo kanalų skerspjūvio matmenys	+/-5	-	-	-

Dar vienas individualaus namo statytojo galvasopis yra susijęs su termoizoliacine medžiaga: ar pirkti didesnio pločio ir mažesnio tankio šiltesnius blokelius, ar geriau naudoti plonesnius didesnio stiprio blokus ir keliais centimetrais padidinti termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storį?

Šį uždavinį sprendžia termoizoliaciniai blokeliai, kitaip sakant, blokeliai su šilumos izoliacija.

Termoizoliaciniai statybiniai blokeliai

Tradicinių blokelių mūrą būtina apšiltinti, dėl to susidaro daugiau darbo etapų - ne tik sienų mūrijimas, bet ir šiltinimas, kuris reikalauja daugiau laiko, medžiagų ir profesionalumo. Blokelių gamintojai netruko surasti išeitį - ėmė gaminti apšiltintus blokelius. Jų rinkoje yra kelių pavadinimų, vieni populiariausių - IZODOM blokeliai.

IZODOM blokelis iš neoporo, vidinis jo tarpas užliejamas betonu.

Apšiltinti blokeliai sudaryti liktinių klojinių principu, kai šiltinimo medžiaga tarnauja kaip klojinys, o laikančiąją funkciją atlieka į vidaus tarpą užliejamas betonas, kuris sukuria monolitinę konstrukciją. Galima sakyti, kad blokeliai pirma apšiltinami gamykloje, o statybos vietoje surenkami net nenaudojant klijų ar skiedinio.

IZODOM sieninių blokelių storis yra nuo 25 iki 45 cm, išorinė neoporo izoliacija - nuo 5 iki 25 cm storio. Skirtingo storio blokeliai skiriasi šiluminėmis savybėmis: ploniausių IZOStandard blokelių šilumos laidumo koeficiento U vertė yra 0,19 W/ kv.m K, storiausių IZOPassive - 0,10 W/ kv.m K. Blokeliai per išėmas sujungiami kaip Lego kaladėlės, taip užtikrinamas termoizoliacinio sluoksnio vientisumas. IZODOM neoporo blokeliai ne tik paspartina ir atpigina darbus, tačiau ir padeda sumažinti šilumos tiltelių tikimybę, išvengiama dažnai pasitaikančių apšiltinimo klaidų

Tarpas tarp apšiltinimo medžiagų betono užpildymui - 15 cm pločio. Tokio visiškai užtenka tvirtai monolitinei konstrukcijai sudaryti. Esant poreikiui galimas betono storis iki 40 cm.

Papildomi darbai statant iš IZODOM blokelių - armavimas, sienų išramstymas ir betono užpylimas.

Langų ir durų montavimas blokelių sienoje

Tiek langų, tiek durų gamintojų daug, pasirinkimas didelis, vienintelis klausimas, į kuriuos reikia atsakyti namo statytojui - tai langų ir durų medžiaga ir šiluminės savybės.

Langų medžiagos iš esmės atsiremia į medinių ir PVC pasirinkimą. Mediniai laikomi prabangiais, bet, jei norisi, kad būtų ilgaamžiai, jų išorė turi būti apsaugota aliuminiu, o tai kelia jų kainą. PVC langai - optimalus variantas tarp kainos ir kokybės, juolab, kad daugelis gamintojų naudoja daugiakamerius profilius, trijų stiklų paketus, o tokie langai yra pakankamai šilti, atitinka A++ energinei klasei keliamus reikalavimus.

Ar langas šiltas, rodo trys rodikliai: stiklo paketo (Ug), profilių (Uf) šilumos perdavimo koeficientai ir stiklo paketus skiriančių rėmelių šilumos tiltelio vertė Ψg arba psi. Kuo mažesnis bet kuris iš šių skaičiukų, tuo langas šiltesnis.

Renkantis langus geriausia peržiūrėti gamintojų pateikiamus duomenis arba paprašyti gamintojų pagal šiuos rodiklius apskaičiuoti viso lango šilumos perdavimo koeficientą. Tam reikia nurodyti langų matmenis.

A++ energinės klasės namams taikomi normatyviniai langų ir durų šiluminiai parametrai:

Reiktų atskirai paminėti lango dydžio, tiksliau ilgio reikšmę, nes tai turi įtakos namo konstrukcijoms, virš ilgo lango gali reikėti galingos sąramos. Kai kuriais atvejais gali neužtekti gelžbetoninės sąramos. O jei prireiks metalinės, tai statybos kaina dėl vieno elemento padidėja tūkstančiu-dviem. To galima išvengti dar projektavimo etape, bet šiuo atveju pasirinkimas yra tarp vaizdo už lango ir kainos.

Daugelis mėgsta sudalintus skandinaviško stiliaus langus, bet reikia turėti omenyje, kad tokie langai šiek tiek mažina į vidų patenkančios šviesos kiekį.

Jeigu išėjimui į terasą renkatės slankiojančių langų sistemą, reiktų rinktis žinomą ir patikimą gamintoją, nes šioje sistemoje labai svarbus kokybiškas judėjimo mechanizmas - jis linkęs strigti, netolygiai judėti, deformuotis.

Namo energiniam efektyvumui svarbu, į kurią pusę orientuotos įėjimo durys. Reiktų stengtis, kad jos nebūtų į šiaurę. Durys turi turėti storesnę staktą-rėmus, geriausia juos maksimaliai paslėpti šiltinimo sluoksnyje. Dėl didelio svorio durys gali būti montuojamos pusiau konstruktyve, pusiau šiltinimo sluoksnyje. Papildomi tvirtinimai slepiami šiltinimo medžiagoje.

Angokraščių šiltinimas, langai ir durys šiltinimo sluoksnyje

Vientisos sienos mūrijimas - maža dalis statybos darbų, daugiau laiko ir profesionalumo reikalauja angokraščių sutvirtinimas ir apšiltinimas. Jeigu langai montuojami mūro sienoje, juos sumontavus siūlės dengiamos termoizoliacijos juostomis, bet dabar daugelis statytojų langus ir duris montuoja termoizoliacijos sluoksnyje. Šis sprendimas leidžia sumažinti šilumos tiltelius, papaprasčiau pasiekti A++ energinę klasę. Tvirtinant langus į šiltinimo sluoksnį naudojami atraminiai elementai - kronšteinai iš metalo, medienos, plastiko ar stiklo pluošto. Renkantis atraminių detalių medžiagą žinotina, kad masyvo mediena gali deformuotis, metalo detalės yra šaltos, atramoms labiau tinka tam skirtos detalės iš plastiko ar stiklo pluošto.

Jau ne viena Lietuvos įmonė gamina specialius termoprofilius vadinamajam langų išnešimui.

Termoprofiliai langų išnešimui.

Termoprofiliai gaminami iš kietojo poliuretano, ekstruzinio polistireninio putplasčio arba didelio tankio polistireninio putplasčio. Tokie specialūs termoprofiliai atlaiko sunkių langų apkrovą, nesideformuoja. Langai šiltinimo sluoksnyje yra daugiau patraukti į išorę, įleidžia daugiau šviesos. Kadangi jie apgaubti termoizoliacine medžiaga, neperšąla ir nerasoja, susidaro mažesni šilumos tilteliai. Kai kurie termoprofilių gamintojai siūlo visą langų montavimo šiltinimo sluoksnyje sistemą kartu su rėmais, atramomis, juostomis, specialiomis sandarinimo putomis.

Termoprofiliai pirmiausia prie sienos klijuojami, po to dar pritvirtinami mūrvaržčiais.

Namo iš blokelių šiltinimas

Dar vienas pasirinkimo rebusas, nors ir ne toks platus - kuo apšiltinti namą? Iš esmės Lietuvoje naudojamos trys keturios termoizoliacinės medžiagos: polistireninio putplasčio, akmens vatos, stiklo vatos plokštės ir ištisinis purškiamų poliuretano putų sluoksnis.

Plačiausiai papilitęs yra šiltinimas putplasčiu. Statytojus labiausiai jaudina klausimas, koks reikalingas putplasčio storis? Skirtingiems blokeliams, skirtingiems jų pločiams jis šiek tiek skiriasi, taip pat termoizoliacijos storis priklauso ir nuo polistireninio putplasčio šilumos laidumo.

Skirtingų blokelių A+ ir A++ energinės klasės namų apšiltinimo putplasčiu storis:

Pilkų EPS plokščių izoliacinis efektyvumas yra maždaug 10-15 proc. geresnis nei baltų fasadinių EPS plokščių, tačiau reiktų vengti pilkas plokštes klijuoti saulėtu oru tiesioginėje saulėje, taip pat vengti tamsios spalvos fasado apdailos, nes įkaitusios neoporo plokštės linkusios deformuotis.

Termoizoliacinės plokštės ant fasado yra klijuojamos ir tvirtinamos smeigėmis, pastarosios reikalingos plėšiamai vėjo jėgai atlaikyti. Todėl svarbu, ypač namo kampuose, kad termoizoliacija būtų pritvirtinta ir smeigėmis, klijų neužtenka.

Mineralinės vatos plokštės dažniausiai naudojamos vėdinamo fasado konstrukcijoje, tokiu atveju reikalingas karkasas fasado apdailai tvirtinti, karkaso montavimui naudojami kronšteinai - gembės, kurių medžiaga turi įtakos šilumos tiltelių dydžiui. Tai gali būti nerūdijančio plieno, aliuminio, kompozitinės gembės. Šilčiausi yra kompozitinės medžiagos kronšteinai, bet, deja, ir brangiausi, šalčiausi - aliuminio.

Kadangi mineralinės vatos plokštės yra laidžios orui, dažnai prireikia dviejų jų sluoksnių - termoizoliacinių ir apsaugos nuo vėjo plokščių.

Mineralinės vatos storiai skirtingo mūro sienoms su plieno krošteinais ir pasiekiama šilumos perdavimo U vertė (W/kv.m K):

Blokelius šiltinant purškiamomis poliuretano putomis taip pat montuojamas karkasas. Purškimo metu skystos poliuretano putos sandariai uždengia kronšteinų tvirtinimo vietas, užpildo karkasą ir sukietėja, sukurdamos sandarų apvalkalą. A++ energinei klasei pasiekti ant mūro vidutiniškai reikalingas apie 25-30 cm storio atvirų poliuretano putų sluoksnis.

Namo iš blokelių stogo konstrukcija

Iš esmės bet kurių blokelių gniuždymo stipris yra pakankamas bet kurios formos ir bet kurios medžiagos stogo svorio apkrovoms. Bet ne visų blokelių mūras yra atsparus skėtimo jėgoms, joms paskirstyti stogo viršuje yra formuojamas monolitinis žiedas. Ar jo reikia - sprendžia konstruktorius, atsižvelgdamas į blokelių stiprį, stogo apkrovas. Kartais užtenka murloto. Monolitinis žiedas iš betono, apšiltintas taip pat kaip ir sienos, bus šaltesnis nei blokelių sienos, tokiu atveju turi būti išspręstas jo apšiltinimas, kad nesusidarytų šilumos tiltelis.

Murlotas - kita stogo konstruktyvo dalis, atrama gegnėms, montuojama visu sienų perimetru. Kadangi stogo konstruktyvas yra iš medienos, murlotui irgi naudojamos medinės sijos, nuo mūro jos atskiriamos hindroizoliacijos sluoksniu ir įankeruojamos į monolitinį žiedą arba blokelių mūrą.

Murloto sijos jungiamos per išpjovas varžtais.

Stogo forma, konstrukcija, danga pasirenkama projektavimo etape. Laikančioji stogo konstrukcija gali būti iš medienos sijų, medinių dvitėjinių sijų, santvarų. Nuo stogo konstrukcijos priklauso tarpatramio ilgis. Medinių sijų konstrukcijos tarpatramio ilgis gali būti iki 6 m, klijuotos medienos sijų - iki 30 m, medinių dvitėjų OSB sijų - iki 16 m, santvarų - apie 20 m, priklausomai nuo jungčių.

Stogo dangos pasirinkimas irgi turi įvykti projektavimo metu. Visos stogo dangos turi savų pranašumų ir trūkumų. Vienų silpnoji vieta yra drėgmė ir šaltis, antrų - sudėtinga ir brangi apsauga nuo korozijos, trečios jautrios UV spinduliams. Esant palankioms sąlygoms ant visų kaupiasi apnašos. Pati ilgaamžiškiausia stogo danga - keraminės čerpės, nors tai ilgaamžė, bet brangi investicija, nepriimtina daugumai vartotojų. Todėl daugelis stogo dangų gamintojų balansuoja tarp stogo dangos kainos ir ilgaamžiškumo, siekdami šį santykį optimizuoti. Senesnes tradicijas turinčiose Vakarų Europos šalyse daug gyvenamųjų namų stogų uždengti vario skarda arba keraminėmis ar betoninėmis čerpėmis. Tai ilgaamžiai sprendimai.

Dėl ekonomiškos stogo dangos kainos ir eksploatacinių savybių daugeliui priimtini plieniniai stogai, bet skarda skardai nelygi. Plieninio stogo kokybė pirmiausia priklauso nuo polimerinės dangos ir cinko sluoksnių storio. Nuo šių apsauginių sluoksnių priklauso skardinės stogo dangos atsparumas ir ilgaamžiškumas. Polimerinio sluoksnio storis matuojamas mikronais, cinko sluoksnio storis - gramais kvadratiniame metre. Net kelių mikronų skirtumas turi didelę reikšmę skardos ir stogo kokybei.

Namo iš blokelių fasado apdaila

Fasado apdaila priklauso nuo pasirinktos fasado konstrukcijos - vėdinama ar nevėdinama. Vėdinamų fasadų apdailos medžiagų pasirinkimas didesnis, jie laikomi ilgaamžiškesniais, reikalaujančiais mažiau priežiūros, nors priklauso nuo medžiagos: ventiliuojamas medinių dailylenčių fasadas lyginant su klijuojama klinkerio apdaila reikalauja daugiau priežiūros.

Dažnai vėdinamo fasado apdailai pasirenkamos HPL plokštės. Svarbiau nei šių plokščių spalvos ar paviršiaus faktūros pasirinkimas yra gamintojų deklaruojamas atsparumas atmosferos poveikiui ir UV saulės spinduliams, nes nuo to priklauso ilgalaikė namo išvaizda. Skirtingų gamintojų HPL plokštės nėra tapačios.

Nevėdinami fasadai - tai tinko sluoksnis, kuris gali būti dažomas, apklijuojamas dekoratyvinio ar natūralaus akmens, klinkerio plytelėmis. Įvairių fasadinių plytelių rinkoje yra daug, jų savybės ir grožis plačiai aptariami, tačiau apie klijų svarbą ir darbo technologiją dažnai nutylima.

Klijai turi būti skirti fasadams ir būtent tam pagrindui ir tai medžiagai, kuri klijuojama. Jų naudojimo trukmė darbo metu neturi būti ilgesnė nei nurodo gamintojas. Negalima praėjus tam tikram laikui papildomai įpilti vandens ir atskiedus bei permaišius klijus naudoti toliau. Su tokiais klijais plytelės priklijuojamos, tačiau jų sukibimo stipris su pagrindu bus mažesnis.

Klijai ir technologijos laikymasis yra lemiami veiksniai plytelėmis apklijuotam fasadui.

Taip pat reikia nepamiršti, kad klijai gali būti naudojami tik esant tokiai aplinkos temperatūrai, kurią nurodo gamintojas, klijų tinkamumo trukmė turi būti trumpinama jei temperatūra yra aukštesnė, pavyzdžiui, klijuojant per karščius.

Tinkuotas fasadas ir jo apdailos sistema yra nevėdinama ir daugiasluoksnė. Ji susideda iš pagrindą sudarančio klijavimo mišinio, ant kurio naudojamas sustiprinantis armuojantis, susitraukimo įtampas paskirstantis tinkliukas (jis įplukdomas į klijavimo mišinį) ir viršutinio dekoratyvinio sluoksnio.

Didžiausia tinkuoto fasado suirimo tikimybė yra tose vietose, kur yra įrengti balkonai, terasos, taip pat fasadų plokštumos, neturinčios apsaugos nuo šoninio lietaus. Šios apdailos vietos lyjant sudrėksta, o šąlant medžiagose esantis vanduo užšąla. Šios vietos saulėtomis žiemos ir ankstyvo pavasario dienomis kaista nuo saulės spindulių. Jose didesnė tikimybė, kad netinkamos ar netinkamai panaudotos medžiagos suirs pirmiausia. Dėl šių ir kitų priežasčių būtina naudoti vieno gamintojo tinkuojamo fasado sistemą, kurios medžiagos dera tarpusavyje ir išbandytos visokiausiose sąlygose.

Kitos defektų rūšys, kurios gali atsirasti, esant tinko apdailai: tai įtrūkių „žemėlapis" ant paviršiaus, nuo paviršiaus atšokęs tinkas, kuris sudaro tik kietą luobą, tačiau su paviršiumi nesukibęs.

Tokius atsiradusius apdailos defektus labai sunku ištaisyti, tai reikalauja didelių finansinių sąnaudų. Šie defektai yra arba technologijos nesilaikymo, arba skirtingų gamintojų medžiagų naudojimo pasekmė.

Pasidairius po individualių namų kvartalus galima pamatyti ir iš dalies apdailintus ar iš viso apdailos neturinčius namų fasadus. Pasitaiko atvejų, kai fasado darbai pradedami neturint pakankamai lėšų visai apdailai, dėl to medžiagos, turinčios sudaryti apatinį apdailos sluoksnį, ilgą laiką veikiamos ultravioletinių saulės spindulių, lietaus, šalčio. Blogiausias variantas, tai - apdailos neturintys fasadai, su ilgai saulėje besikaitinančiomis termoizoliacinėmis medžiagomis ant jų. Po kelerių metų kai kurias termoizoliacines medžiagas nuo tokių fasadų tenka pašalinti, nes jų paviršinis sluoksnis būna suiręs ir trapus, o tinkavimo darbai ant tokių medžiagų yra negalimi.

Namo iš blokelių vidaus apdaila

Vidaus apdaila, ko gero, maloniausias ir daugiausia pasirinkimų turintis namo statybos etapas: lubų, sienų, grindų apdailos medžiagų tiek daug, kad geriausia žinoti, ko norisi ir tik tada bandyti rinktis. Paminėsime kai kurias, mažiau aptariamas vidaus apdailos detales.

Lubos: žinotina, kad įtempiamos lubos įrengiamos greičiau ir pigiau, nei gipskartonio ar tinkuotos. Jei tai svarbu, galima rinktis įtempiamas, bet reiktų nepamiršti, kad naujame name galimas sienų sėdimas, kas neišvengiamai gali deformuoti įtempiamas lubas, jas reikia saugoti nuo mechaninio poveikio. Bet, jei reikia pataupyti kambarių aukštį, geriau tiks įtempiamos lubos, nes jos nusileidžia apie 4 - 4,5 cm, gipskartonio - apie 10-15 cm. Skirtingai nuo tinkuotų lubų, po pakabinamomis gipskartonio ar įtempiamomis lubomis galima slėpti vėdinimo ortakius, patogiau paslėpti lubų nelygumus.

Sienos: blokelių sienos arba „apsiuvamos" gipskartoniu arba tinkuojamos lygiu ar struktūriniu tinku, dažomos, tapetuojamos. Jeigu name niekas nespardys sienų, visgi geriau rinktis gipsinį tinką - dėl natūralumo, ekologiškumo, drėgmės patalpoje reguliavimo, šiltumo. Visa tai kuria nematomą, bet malonų mikroklimatą. Bet žinotina, kad gipsinis tinkas ilgai džiūsta - normaliomis sąlygomis 10 mm tinko sluoksnis džiūsta savaitę, storesnis negu 20 mm - maždaug dvi savaites.

Kitas variantas - gipskartonio plokščių apdaila. Jos atima ploto ir darbo laiko, bet dizaino požiūriu galimi įdomesni sprendimai - nišos, karnizai, paslėptas apšvietimas ir pan. Praktinis aspektas - ideliai paslepiami sienų nelygumai, sienose galima paslėpti kabelius, laidus, vamzdžius.

Paslėptas apšvietimas po gipskartonio plokščių apdaila.

Grindys: grindims svarbiausia pasirinkti tokią dangą, kuri greitai nenusidėvės, ypač jei namuose yra vaikų, kurie būtinai stumdys kėdes, važinės mašinėlėmis. Arba, kol vaikai maži, rinktis tokias grindis, kurias jiems paaugus, būtų nesudėtinga ir nebrangu pakeisti. Viena tokių optimalių kainos ir kokybės požiūriu grindų dangų - laminatas. Laminato dangos skiriasi supresavimo tankiu, atsparumu nusidėvėjimui, yra brangesnių ir geresnių bei prastesnių ir pigesnių laminato lentelių, didelis spalvų ir faktūrų pasirinkimas, nesudėtingas montavimas. Praktinis aspektas - laminatas yra geras šilumos laidininkas ir po juo įrengtas grindinis šildymas bus maksimaliai efektyvus.

Kokie dokumentai reikalingi A++ klasės sertifikatui gauti?

Dažnai statybų įkarštyje pasimeta medžiagų pirkimo dokumentai, deklaracijos, bet reiktų žinoti, kad energinio naudingumo ekspertui reikės pateikti:

• Statybinių blokelių ir šiltinimo medžiagų sertifikatus - atitikties deklaracijas;
• Šildymo sistemos (katilo) techninę dokumentaciją ir atitikties deklaraciją;
• Rekuperatoriaus techninę dokumentaciją ir atitikties deklaraciją;
• Sandarumo bandymo protokolą, išduoda akredituotos laboratorijos;
• Energinio naudingumo projektinius skaičiavimus (jeigu buvo atlikti);
• Langų sertifikatus - atitikties deklaracijos su šilumos laidumo vertėmis nurodytomis kiekvienam skirtingo dydžio langui atskirai;

 

ASA.LT informacija ir nuotraukos