Blokelių gamintojų yra daug, jų gaminių - dar daugiau, vartotojai turi galimybę rinktis. Svarbu pasirinkti protingai, nepasiduoti vilionėms, kai iškeliamas vienas gaminio privalumas, o kiti - nutylimi.

 

„Idealių medžiagų nėra. Tiesiog vienos labiau tinka vienu atveju, kitos - kitu. Ir labai svarbu žinoti, ko reikia ir koks tas atvejis. Aš pats savo namui sienų blokelius rinkausi gerai išstudijavęs jų savybes, apgalvojęs, kuri iš jų man svarbiausia, žinodamas, kuo ir kaip sienas apšiltinsiu. Nes šiuo metu Lietuvoje atitvarinėms konstrukcijoms skirtos medžiagos, kuria be apšiltinimo būtų galima pasiekti aukščiausius A+ ir A++ energinių klasių reikalavimus, nėra.

Vadinasi, namą teks šiltinti. Todėl man svarbiausia buvo ne tik blokelių šiluminė varža, bet ir jų drėgmės laidumas, nes gerai žinau, kaip svarbu, kad konstruktyvas ir termoizoliacinė medžiaga per visą gyvavimo ciklą išliktų sausi. Tuomet ir šilumos praradimai mažesni, nes, medžiagai sudrėkus, drėgmė išstumia iš porų orą ir jas užpildo vanduo. Dėl to padidėja medžiagos šiluminis laidumas. O medžiagos, turinčios didelį drėgmės laidumą, t.y. „kvėpuojančios", gerai atiduoda drėgmę. T.y., greitai išdžiūsta", - savo logiką apie statybinių blokelių pasirinkimą dėsto architektas Tomas Buleišis.

Taigi, šis statytojas puikiai suprato, kaip svarbu pasirinkti blokelius, kurie turi porėtą struktūrą, gebančią greitai išgarinti drėgmę, tuo pačiu dėl struktūros jų šiluminio laidumo rodikliai  itin aukšti. Kadangi jo namas vieno aukšto, blokelių atsparumo gniuždymui (tvirtumo) rodiklis atsidūrė trečioje vietoje. Architektas akcentuoja, jog, renkantis tarp atsparumo gniuždymui ir šiluminės varžos, vėlgi reikia rasti  aukso vidurį, nes kuo blokelių tūrio masė (tankis) mažesnis, tuo jų tvirtumas mažesnis, bet tuo jie šiltesni. Daugelis blokelių gamintojų gamina skirtingų tankių blokelius, atitinkamai skiriasi šių blokelių izoliacinės ir atsparumo gniuždymui savybės.

Kiti svarbūs statybinių blokelių techniniai rodikliai yra gaisrinė klasė, atsparumas šalčiui arba šalčio ciklų skaičius, ekologiškumas, svoris, mūrijimo patogumas, garso izoliacija, ilgaamžiškumas, patalpose sukuriamas mikroklimatas. Visi gamintojai šiuos parametrus nurodo, lieka pagal svarbą susidėlioti šių savybių eilę ir balais, pavyzdžiui, nuo 1 iki 5, ir įsivertinti skirtingų medžiagų blokelius. Savybių eilė gali būti:

Savybė	Silikatiniai blokai	Keraminiai blokeliai	Akytojo betono bblokeliai	Keramzitbetonio blokai
Šiluminis laidumas Stipris gniuždant (tvirtumas) Atsparumas šalčiui Įmirkis Garso izoliacija Medžiagos sudėtis (ekologiškumas) Gaisrinė klasė
BALŲ SUMA

Nepaisant to, kokios šiluminės varžos blokelius išsirinksite, iš esmės namo šilumos nuostolius per atitvaras lemia termoizoliacinis sluoksnis ir jo sandarumas, o tam, kad jis nemažėtų, svarbus veiksnys yra blokų drėgminės savybės.

 

Drėgmės rūšys ir blokeliai

Pagal tai, kaip drėgmė pasiekia gaminį, yra keletas jos dimensijų: įmirkimas, drėgnis, higroskopiškumas, kapiliarumas. Deja, šie terminai painiojami net statybinėje literatūroje ir vartotojams dažnai neaišku, apie kokią drėmės rūšį kalbama.

Įmirkimas, vandens įmirkis - tai gaminio savybė jį mirkant įgerti vandenį ir jį išlaikyti. Įmirkis išreiškiamas įgerto vandens masės arba tūrio ir sauso gaminio masės (arba tūrio) santykiu.

Įgerto vandens kiekis priklauso nuo medžiagos struktūros: atvirų porų pluoštinės medžiagos įgeria vandens daugiau nei uždarų porų medžiagos. Uždaros poros lieka tuščios. Pavyzdžiui, granito įmirkis yra 0,7 proc., keraminių plytų - 10-20 proc. (klinkerio plytų mažesnis), medienos - 60 proc. Stiklas, plienas, plastikas vandens neįgeria.

Drėgmės įgėris, drėgnis - tai medžiagoje esančio vandens ir sausos medžiagos masių santykis. Drėgmės įgėris priklauso nuo santykinės aplinkos drėgmės, temperatūros, slėgio. Ore laikoma medžiaga gali drėgti, džiūti arba jos drėgnis gali nekisti, išlikti pastovus. Esant pastovioms aplinkos sąlygoms medžiaga įgauna pastovų drėgnį.

Higroskopiškumas, sorbcinė drėgmė, vandens garų difuzija - tai medžiagos gebėjimas absorbuoti drėgmę iš oro. Higroskopiškai sugerto vandens kiekis priklauso nuo aplinkos drėgnio, temperatūros, medžiagos struktūros ir kitų veiksnių.

Kapiliarumas, kapiliarinė drėgmė - tai medžiagoje esančiais kapiliarais migruojanti drėgmė, ji migruoja veikiama kapiliarinių jėgų. Jei kapiliarų skersmuo didelis, į juos vanduo patenka vos tik panardinus medžiagą į vandenį.

„Drėgmės rūšys, sąmoningai ar ne, dažnai painiojamos. Rinkoje sklando mitas, kad akytbetonio blokeliai, kurių struktūra yra labai porėta, sugeria daug daugiau drėgmės nei, pavyzdžiui, keramzitbetonio blokeliai. Vartotojai tokiu mitu lengvai patiki, nes vizualiai drėgmės lygis baltuose akytbetonio blokeliuose matosi geriau nei ant tamsaus keramzitbetonio paviršiaus", - sako bendrovės „Aeroc" generalinis direktorius Alvidas Musius.

Kadangi statybos procesui ir blokelių eksploatacijai didesnį poveikį turi higroskopinė - sorbcinė drėgmė ir kapiliarinė, šiuo požiūriu palyginkime akytbetonio ir keramzitbetonio blokelius.

 

Akytbetonio ir keramzitbetonio sorbcinė drėgmė

„Kai kurios įmonės lygina medžiagų sorbcinės drėgmės kreives be papildomų komentarų, dėl to galima padaryti klaidingas išvadas apie tai, kad akytojo betono eksploatacinė, t.y. nuolatinė, drėgmė yra didelė.

Primenu, kad sorbcinė drėgmė - tai drėgmės kiekis, kurį medžiaga priima (absorbuoja) iš oro drėgmės. Laboratorinėmis sąlygomis ji matuojama, esant stabiliai santykinei oro drėgmei. 
Įprastai santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose, priklausomai nuo metų laiko, jeigu nenaudojama jokia speciali norminės drėgmės palaikymo įranga, siekia nuo 25 iki 50 proc., pirtyse ir dušuose - iki 97 proc. 
Kaip matyti žemiau pateikiamame grafike, jei santykinė oro drėgmė yra iki 50 proc., akytojo, keramzitinio betono ir keraminių plytų sorbcinės drėgmės skirtumas yra 2 - 3 proc., tai praktiškai neturi jokios įtakos sienų konstrukcijų šilumos izoliacijos savybėms. O kadangi akytbetonis turi savybę drėgmę greitai išgarinti,  tai ir šilumos nuostoliai dėl drėgmės praktiškai nedidėja. Sorbcinė drėgmė turi savybę išgaruoti pasikeitus sąlygoms, tad akytbetonis yra  natūralus drėgmės reguliatorius, patalpose palaikomas komfortiškas mikroklimatas.
Tuo atveju, jeigu akytasis betonas naudojamas drėgnose patalpose, kuriose santykinė drėgmė yra iki  97 proc. (dušai, pirtys, kai kurie gamybiniai pastatai), vidinius sienų paviršius būtina hidroizoliuoti", - teigia „Aeroc" direktorius A. Musius.

Sorbcinės drėgmės kitimas kylant aplinkos drėgmei.

Oro ir vandens garų difuzinis judėjimas per sieną yra teigiama medžiagos arba sienos konstrukcijos savybė, kadangi  sienoje kaupiasi patalpose esantys vandens garai ir anglies dvideginis, kurie juda iš patalpos į lauką, t.y. nuo didesnės koncentracijos mažesnės koncentracijos link. Svarbiausia, kad jie turėtų galimybę iš konstrukcijos pasišalinti.

 

Kapiliarinė drėgmė akytbetonyje ir keramzitbetonyje

Latvijoje Aeroc blokelių gamintojai pagal mūro gaminiams taikomą techninių reikalavimų standartą atliko bandymą su akytbetonio Aeroc ir keramzitbetonio blokeliais.

Buvo paimti vienodų matmenų ir vienodo tvirtumo, t.y. atsparumo gniuždymui, 3 Mpa (arba N/kv.mm) akytbetonio ir keramzitbetonio blokeliai.  Buvo bandomi Aeroc Classic blokeliai turintys  425 kg/kub.m tūrio masę, Aeroc Light Universal bei Aeroc Eco Therm Plus blokeliai, turintys atitinkamai 375 ir 300 kg/kub.m tankį. Trijų gamintojų keramzitbetonio blokelių tankis -  690, 750 ir 750 kg/kub.m. Visi bandiniai buvo džiovinami 70 laipsnių C kameroje 10, 30 ir 90 minučių ir po išmatuoti jų geometriniai pokyčiai.

Kapiliarinės drėgmės poveikiui nustatyti bandiniai 10, 30 ir 90-čiai minučių buvo pamerkti į vonią su pastoviai palaikomu 5 cm vandens lygiu. Po to visi blokeliai pasverti.

Bandymas parodė, kad mažiausio tankio Aeroc Eco Therm blokeliai  per pirmąsiais 10 min. įgėrė mažiausiai vandens. 750 kg/kub.m tankio keramzitbetonio blokeliai per pirmas 10 min. įgėrė daugiausiai vandens - beveik 10 ml.

Po 30 ir 90 minučių bandymo mažiausias vandens įgeriamumas buvo mažiausio tankio keramzitbetonio blokelyje.

		Sienų mūro blokeliai
		Aeroc akytbetonis			Keramzitbetonis
		Classic	EcoLight Universal	Eco Therm Plus	I-as gamintojas	II-as gamintojas	III gamintojas
Tūrio masė kg/kub.m		425	375	300	690	750	750
Atsparumas gniuždymui N/mm2		3	2,5	1,8	3	3	3
Kapiliarinis vandens įgeriamumas g(kv.m*s	10  min	150,3	125,3	98,2	142,3	305,4	264,4
	30 min	98,5	97	89,8	84,6	229,2	169,2
	90 min	76,2	72	68,4	54,7	167	118,4

 

„Taigi, tiesiogiai liečiantis su vandeniu akytbetonio kapiliarinė drėgmė iš pradžių nėra didesnė nei keramzitbetonio, tik praėjus ilgesniam laikui porėtas akytbetonis įgeria daugiau vandens, tačiau tokios sąlygos, kad medžiaga mirktų vandenyje, realiai eksploatuojant pastatą niekada nepasitaiko", - komentuoja A. Musius. 

Speciali Aeroc sąrama.

 

Drėgmės ir šiluminio laidumo bei tvirtumo ryšys

Dažnai medžiagų gamintojai vartotojams pateikia laboratorines medžiagos savybių vertes, tai yra tas, kurios nustatytos laboratorijoje, medžiagai esant sausame būvyje. Iš tokių medžiagų savybių dažnai yra pateikiamos laboratorinės šilumos laidumo koeficiento vertės.

Šilumos laidumo koeficiento laboratorinė vertė turi būti perskaičiuota į projektinę šilumos laidumo koeficiento vertę, kuri visada bus prastesnė nei vertė, nustatyta sausai medžiagai.

Taip pat ir gniuždymo stipris, nustatytas medžiagai esant sausame būvyje, bus didesnis nei stipris, įvertinus įdrėkimą atitvaroje.

Blokų savybėms apibūdinti dažnai naudojamas stiprio rodiklis - atsparumo gniuždymui klasė. Ją skaičiuojant yra įvertinamas medžiagos įdrėkimas ir gaminio forma.

Šie rodikliai paprastai apskaičiuojami akredituotose laboratorijose įvertinus visus koeficientus ir daugiklius.

 

AEROC akytojo betono techninės savybės:

Savybės	EcoTerm Plus	EcoLight	Universal	Classic	Element	Acoustic	Hard	Sąramos, perdangos plokštės
Sausas tankis	300±25 kg/m³	375±25 kg/m³	375±25 kg/m³	425±30 kg/m³	425±30 kg/m³	575±30 kg/m³	575±30 kg/m³	470±30 kg/m³
Vidutinis atsparumas gniuždymui	1,8 N/mm²	2,5 N/mm²	2,5 N/mm²	3,0 N/mm²	3,0 N/mm²	4,0 N/mm²	5,0 N/mm²	3,5 N/mm²
Tūrio sumažėjimas	≤ 0,3 mm/m	≤ 0,3 mm/m	≤ 0,3  mm/m	≤ 0,3 mm/m	≤ 0,3 mm/m	≤ 0,3 mm/m	≤ 0,3 mm/m	≤ 0,3 mm/m
Sukibimo poslinkis	0,30 N/mm²	0,30 N/mm²	0,30  N/mm²	0,30 N/mm²	0,30 N/mm²	0,30 N/mm²	0,30 N/mm²	0,30 N/mm²
Šilumos laidumo koeficientas λ10,dry	0,072 W/mK	0,090 W/mK	0,090 W/mK	0,10 W/mK	0,10 W/mK	0,15 W/mK	0,15 W/mK	0,13 W/mK
Atsparumas ugniai	Klasė А1	Klasė А1	Klasė А1	Klasė А1	Klasė А1	Klasė А1	Klasė А1	Klasė А1
Vandens garų difuzija	5/10	5/10	5/10	5/10	5/10	5/10	5/10	5/10
Atsparumas šalčiui	25 ciklai	35 ciklai	35 ciklai	35 ciklai	35 ciklai	50 ciklų	50 ciklų	50 ciklų

 

Prieš keletą metų buvo atlikta vartotojų apklausa, kuri parodė, jog dažniausiai išorinių sienų blokelių pasirinkimą, lemia kaina (63 proc. apklaustųjų), o blokų kokybė užima antrą vietą (27 proc.). Gali būti, kad šiandieninis požiūris jau būtų kitoks. Tad renkantis blokelius svarbu nusistatyti prioritetus ir išsirinkti kokybiškiausius.

Tuo pačiu reiktų nepamiršti, kad vienos medžiagos - blokų - kaina nieko nesako apie būsimos sienos įrengimo kaštus. Tai tas pats, kas rinktis sumuštinio kainą žiūrint į tai, kiek kainuoja duona, tačiauneatsižvelgiant į tai, kokios yra kitos sumuštinio dalys.

Praktinis bandymas (video)

Asa.lt ir UAB „Aeroc" informacija, Sergejaus Jeriomenko nuotraukos

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

Alvidas Musius, UAB „Bauroc" direktorius   Apie akytbetonio blokelius, patalpų mikroklimatą ir statybos sprendimus   Akytojo betono blokeliai sukurti atsižvelgiant į šiuolaikinius energinio efektyvumo reikalavimus pastatams. Tai puiki statybinė medžiaga: lengva, ekologiška, lengvai apdirbama, neapkraunanti pamatų dideliu svoriu, nepūvanti ir nepelyjanti, nesukelenti alergijos, šilta, palaikanti patalpose sveiką mikroklimatą, gerai šilumą ir drėgmę akumuliuojanti medžiaga. Energetiškai efektyviame name vėdinimui būtina rekuperacinė sistema, kuri šaltuoju metų laiku, tiekdama švarų ir gaivų orą iš aplinkos, tuo pačiu tiekia ir labai mažai savyje vandens garų turintį orą. Patalpose gali būti per sausa, be papildomų drėkinimo priemonių negalima užtikrinti komforto sąlygų pagal Higienos normas HN 42 2004, kad santykinė oro drėgmė vidaus patalpose ištisus metus  būtų 40-60 proc. Tad verta rinkti rekuperacijos sistemą grąžinančią ištraukiamo oro drėgmę, nors ji ir brangesnė. Akytasis betonas turi puikią savybę akumuliuoti drėgmę drėgnesniu periodu, pvz., rudenį prieš šildymo sezono pradžią, ir adiduoti, papildyti vidaus orą drėgme, kai jos trūksta įjungus šildymą. Sienų šiluminei varžai tai turi minimalią įtaką, atliekant pastato energetinį sertifikavimą yra pritaikomas pataisos koeficientas, pakoreguojantis šilumos laidumo koeficientą λ, nurodytą gaminio deklaracijoje, priklausomai nuo akytbetonio tankio ir sienos apšiltinimo tipo, vėdinamo ar nevėdinamo fasado. Pataisos reikšmė yra nedidelė Δλω - 0.01 iki 0.03 W/(m×K). Kaip minėjau, kartu su vėdinimo sistema galima montuoti ir santykinės oro drėgmės palaikymo sistemą. Galima naudotis buitiniais drėkintuvais. Projektuojant mažai energijos naudojančius pastatus, labai svarbu išvengti šilumos tiltelių. Tam „Bauroc" turi visą paketą sprendimų ir medžiagų, padedančių paprasčiau ir pigiau pastatyti be šilumos tiltelių: tai armuotos akytbetonio sąramos ir perdangų plokštės. Projektuotojams visada nemenka užduotis yra sienos ir pamato jungties sprendimas be šilumos tiltelio. Šiuo atveju su akytbetoniu nesusilygins nė viena medžiaga. Jei renkatės energetiškai efektyvaus namo konstrukcijai sunkesnes, kietesnes medžiagas, tuomet turėsite pasirinkti plokštuminius pamatus, o tai brangina statybą. Kai kurie projektuotojai šilumos tilteliams išvengti siūlo pirmąsias eiles mūryti iš medžiagos, kurios šiluminis laidumas ne didesnis nei  λ≤ 0.12 W/(mxK), o jau sekančias eiles mūryti iš šaltesnių, tvirtesnių medžiagų. Tokius šiluminius reikalavimus tenkina tik akytbetonis, bet kitų blokelių tvirtumas praranda prasmę, nes didžiausios sienos apkrovos tenka  pirmajai eilei sumūrytai iš silpnesnės šiltesnės medžiagos. Daugelis dar abejoja dėl akytbetonio sienos tvirtumo, norėčiau pateikti iliustruojatį pavyzdį. „Bauroc" gamina blokelius nuo 1,8 MPa atsparumo gniuždymui (Ecoterm Plus) ir iki 5 Mpa - Hard blokeliai. Kad susidarytume vaizdą, imkim silpniausius Ecoterm Plus 300 mm storio blokelius - tokios sienos ilginis metras atlaikys 54 tonas svorio, įvertinkime 1:4 atsargos koeficientą, tai 1 ilginio metro nešančioji galia bus 13,5 t. Namo laikančiųjų sienų ilgis (perimetras) vidutinio dydžio name būna - 36 metrai, tai reškia x 13,5 t. = 486 t. Tokį svorį atlaikytų sienos, bet ar mums reikia tokio sunkaus namo? Žinoma, yra koncentruotų apkrovų ir namo konstruktyvą būtinai turi skaičiuoti kvalifikuotas atestuotas konstruktorius. Pavyzdį pateikiau supratimui apie akytbetonio tvirtumą.

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.