Žanas Nuvelis gimė 1945 m. rugpjūčio 2 d. pietvakarių Prancūzijoje, Fumelio kaimelyje. Tėvai norėjo, kad Žanas įgytų gerą profesiją, todėl skatino mokytis matematiką ir gimtąją kalbą. Sulaukęs 16 metų Nuvelis pradėjo lankyti piešimo pamokas ir susidomėjo menais. Jis manė, kad tėvai nori, jog jis taptų inžinieriumi, bet galiausiai visa šeima sutarė - Žanas bus architektas.

Pirmasis bandymas įstoti į architektūrą buvo nesėkmingas, todėl Žanas patraukė į sostinę. Paryžiuje laimėjo pirmą vietą studijuoti Nacionaliniame Ekolė menų universitete. Studijuodamas jis nuo 1967 iki 1970 m. dirbo pas Klaudą Parentą (Claude Parent) ir Polą Virilio (Paul Virilio). Jie po vienerių metų patikėjo Žanui projektų vadybininko pareigas, jis buvo atsakingas už apartamentų kompleksų statybas.

Sulaukęs 25-erių Žanas kartu su Fransua Seineru (François Seigneur) įkūrė įmonę. Žanas kūrė dizainus parodų salėms ir mezgė kontaktus su meno galerijomis ir teatrais. Greitai Fumelio kaimelyje gimęs architektas tapo vienu pagrindinių dalyvių intelektualiuose debatuose Prancūzijos architektūros temomis. Žanas 1976-aisiais su bendraminčiais įkūrė „Mars" judėjimą, o po metų ir Architektūros sindikatą. Nuvelis aktyviai ėmėsi iniciatyvos pagerinti Paryžiaus architektūros būklę ir organizavo konkursą Halės (Les Halles) rajono atnaujinimui. 1980 metais įkūrė pirmąją Paryžiaus architektūros bienalę, traukiančią įvairius žmones domėtis naujų pastatų technologijų privalumais.

1981-aisiais Žanas laimėjo Arabų pasaulio instituto pastato projektavimo konkursą. Konstrukcija buvo baigta statyti 1987 metais ir atnešė Nuveliui pasaulinį pripažinimą.

Asmeninis architekto gyvenimas buvo ryškus. Žanas vedė kino filmų kūrėją Odilę Filioną (Odile Fillion), susilaukė dviejų sūnų. Su antra žmona – Katerina Ričards (Catherine Richard) turi dukrą Sarą. Dabar architektas gyvena su architekte Mija Hag (Mia Hägg).

2001 metais prodiuseris Betas Kurtas pastatė dokumentinį filmą „Žanas Nuvelis" ir papasakojo apie penkis jo įspūdingiausius projektus. Žanas 2008-ais apdovanotas „Pritzker" už daugiau nei 200 per karjerą įgyvendintų projektų. Kartą duodamas interviu jis sakė manęs, jog vieną dieną galės pereiti prie gryno meno ir piešimo, bet greitai supratęs, kad tik projektuodamas pastatus gali save realizuoti.

 

Dujų rezervuarai Vienoje

Dujų rezervuarai Vienoje – tai keturios degalų saugyklos, kurių kiekviena siekia 90 000 m². Pastatytos 1899 m., buvo naudojamos 85-erius metus pagal paskirtį. Nuo 1969 iki 1978-ųjų miestas perėjo prie natūralių dujų ir efektyvesnio sandėliavimo po žeme, o didžiulės talpos buvo uždarytos. 1978-aisiais jos paskelbtos istorinės reikšmės statiniais ir taip apsaugotos nuo griovimo.

1897 metai

 

1995 metais Vienos miesto valdžia pritarė idėjai pertvarkyti dujų rezervuarus. Darbo ėmėsi 4 žymūs architektai. A rezervuaro pakeitimą projektavo Žanas Nuvelis. Jis nusprendė viršutiniuose aukštuose įrengti gyvenamuosius apartamentus, viduriniuose - biurų patalpas, o apatiniuose – pramogų ir prekybos patalpas. Kiekviena parduotuvė atskiruose rezervuaruose sujungta pėsčiųjų viadukais. 70 metrų aukščio ir 60 metrų skersmens rezervuarai buvo visiškai rekonstruoti, paliktas nepakeistas tik fasado plytų mūras ir stogo fragmentai.

Dujų rezervuarai Vienoje, nuotr. Andreas Poeschek

 

Dujų rezervuarai Vienoje, nuotr. Andreas Poeschek

 

Dujų rezervuarai Vienoje, nuotr. Andreas Poeschek

 

Iš tolo jie primena keturias didžiules šventyklas. Vietos gyventojai šiuos milžiniškus pastatus vadina miestu mieste.

 

Liucernos miesto kultūros ir susirinkimų centras

Liucernos kultūros ir susirinkimų centras Šveicarijoje – tai daugiafunkcis centras šalia ežero miesto centre. Tai pagrindinė kultūrinių renginių vieta, kurioje yra geriausios akustikos koncertų salė, atvira erdvė galerijai ir kongresų salės.

nuotr. Andreas Praefcke

 

Kultūros ir susirinkimų centras atidarytas 1998 metais. Dalyvavo Berlyno filharmonijos orkestras. Projekto architektas - Žanas Nuvelis daug dėmesio skyrė praktiniam statinio panaudojimui.

nuotr. de.wikipedia.org

 

nuotr. de.wikipedia.org

 

nuotr. de.wikipedia.org

 

Pastatas išsiskiria plonu stogu, kuris apdengia didelę teritoriją. Fasadas - visiškai juodas, todėl pastatas tarsi ištirpsta naktyje, o elektros instaliacija tik išryškėja, todėl koncertai ir spektakliai labai įspūdingi. Į ežero ir kalnų pusę nukreiptoje lauko kavinėje su erdviu balkonu lankytojai gali mėgautis įspūdingu Šveicarijos peizažu. Fasade daug plieno ir stiklo, o viduryje palikta erdvė meno ir muzikos pasirodymams, ji tarsi palengvina visą pastato konstrukciją, o kur dar netaisyklingai išdėstyti pagrindinio fasado langai.

nuotr. en.wikipedia.org

 

„Expo.02"

„Expo.02" buvo šeštoji Šveicarų nacionalinė paroda, vykusi 2002 m. nuo gegužės 15 iki spalio 20 d. Ekspozicija buvo išdėstyta aplink tris ežerus. Erdvės suskirstytos į penkias teritorijas, vadinamas meno pliažais. Kiekvienam buvo priskirta viena iš temų: „Gamta ir išmonė", „Aš ir pasaulis", „Akimirksniai ir amžinybė", „Galia ir laisvė", „Pojūtis ir judėjimas".

Žano Nuvelio prijektuotas išskirtinis pastatas pritraukė visų apsilankiusiųjų dėmesį: surūdijęs didelis kubas ežere - lyg iš kitos planetos nusileidęs kūnas.

nuotr. Daniel Steger

 

Kopenhagos koncertų salė

Salė pastatyta Kopenhagos šiaurinėje dalyje. Tai ambicingo miesto plėtros projekto dalis. Architekto Žano Nuvelio projektuotas pastatas išsiskiria daugybe technologijų. Naktimis tiesių linijų fasadas tampa vizualizacijų vieta, pritraukiančia lankytojų dėmesį.

Salė pradėta projektuoti 2003 m. vasarį, o po šešerių metų - 2009 m. sausio 17 d. atidaryta lankytojams. Statinį sudaro keturi aukštai su viena pagrindine 1800 vietų auditorija.

nuotr. en.wikipedia.org

 

nuotr. Bengt Oberger

 

Dentzu pastatas

Tai 11-tas aukščiausias pastatas Tokijuje. 48 aukštų 210 metrų aukščio dangoraižis pastatytas virš pirmosios Japonijos sostinės traukinių stoties.

Žanas Nuvelis statinį projektavo kaip didelį monumentą, kurio stiklinis siauras paviršius primena pailgą veidrodinę plytą. Statybos pradėtos 1999-aisiais, baigtos 2002 m. Pastatas atitinka šiuolaikinės architektūros standartus, jo stogas surenka lietaus vandenį, veikia klimato kontrolės mechanizmas ir kitos technologijos, suteikiančios galimybę taupyti atsinaujinančius energijos išteklius.

 

Karterio fondas (Fondation Cartier pour l'Art Contemporain)

Karterio fondas įkurtas 1984 metais kaip šiuolaikinio meno rėmimo centras. Jis turėjo padėti jauniems menininkams debiutuoti įvairiose parodose. Lygiai po dešimties metų fondas persikėlė į Žano Nuvelio projektuotą stiklinį pastatą, apsuptą modernaus skvero. Ryškiaspalvis takas veda į statinį ir tarsi sako, kad tai vieta ekspozicijai. Virš stiklinių durų pasodinti augalai suteikia pastatui natūralumo ir šilumos. Šiuo metu Karterio fonde-muziejuje eksponuojama per 1000 darbų, sukurtų 300 skirtingų šiuolaikinių menininkų.

nuotr. Rory Hyde

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama