Daugiabučių modernizavimas
Atnaujinta: 2024-10-21

Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau", kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?

Apšiltinimas akmens vata

Kiekvienas pasakys, kad individualaus namo statyba ar renovacija iš tiesų vyksta „kaip sau". Ir turbūt nelabai dažnai tą posakį medžiagų ir darbų kokybei apibūdinti pritaikytų modernizuotų daugiabučių gyventojai. Nebent tuo atveju, jei modernizavimą administruoja aktyvus, kompetetingas bendrijos pirmininkas. Beje, visada buvau tos nuomonės, kad daugiabučio atnaujinimą reiktų pradėti tik tokiu atveju, jei bendrijoje yra atsakingas, kompetetingas ir sąžiningas bendrijos pirmininkas ar administratorius. Tuomet geras rezultatas beveik garantuotas.

Daugiabučio renovacijos investicijų planas

Daugiabučio gyventojams nusprendus sumažinti šildymo išlaidas ir namą atnaujinti, rengiami investicijų planai. Tai daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) projekto sudėtinė dalis, kurioje pagal energinio naudingumo skaičiavimus ir pastato konstrukcijų fizinės būklės vertinimo duomenis numatomos priemonės, mažinančios daugiabučio energijos sąnaudas.

Namo bendrijos pirmininkas, administratorius ar valdytojas konkurso būdu atrenka investicijų plano rengėją. Beje, investicijų planų rengimą iki 2015 metų spalio 1 d. apmoka valstybė, kaip bus toliau - nežinia.

Gyventojams investicijų plano rengėjas pateikia ne mažiau kaip 2 plano variantus. Juose turi būti:

  • - Pagrindiniai namo techniniai rodikliai;
  • - Namo fizinės būklės įvertinimas;
  • - Nurodytas esamas namo energinis naudingumas;
  • - Numatomos priemonės;
  • - Apskaičiuotas numatomų priemonių suminis energinis naudingumas;
  • - Preliminarios priemonių kainos;
  • - Projekto parengimo ir įgyvendinimo suvestinė kaina;
  • - Projekto įgyvendinimo planas;
  • - Investicijų ekonominio naudingumo įvertinimas.

I  PATARIMAS

Atkreipkite dėmesį, ar investicijų plane numatytos patalpų vėdinimo priemonės. Labai dažnai buvusio natūralaus vėdinimo renovuotame name dėl sandarių langų nepakanka.

Vėdinimas -  viena svarbiausių  komforto pastatuose salygų. Be pakankamo vėdinimo yra pavojus pelėsiui įsiveisti - gyvensite šiltai, bet su pelėsiu.

Vėdinimo sprendimų gali būti keletas, bet, deja, ir pigaus, ir efektyvaus nėra.

Rekuperacija - vienas iš efektyviausių vėdinimo būdų, tačiau viena - brangokas, ir antra - vamzdynams sumontuoti reikia įeiti į kiekvieną butą. Kitaip tariant, įrengus kiekviename bute rekuperaciją, bute bus reikalingas bent kosmetinis remontas.

Dėl rekuperacijos įrangos ir darbų kainos galima derėtis su vėdinimo sistemų pardavėjais, rangovais. Tačiau greičiausiai vėdinimo sistemą rengiantys rangovai ar subrangovai dėl įrangos kainos galvos nesuks. Geriausiai tą gali padaryti tas, kuris namą modernizuoja „kaip sau".

Mažiau efektyvūs, bet problemą bent iš dalies sprendžia mini rekuperatoriai kiekviename bute. Jiems įrengti bute nereikia remonto.

Vienas paprastesnių ir efektyvesnių variantų yra namui (ar laiptinei) įrengti vieną siurblį, kuris trauktų orą iš visų butų. Jį būtų galima įrengti ant stogo, kad nesigirdėtų jo veikimo. Kanalus, per kuriuos oras patektų į namus, galima montuoti po renovuojamo pastato šiltinimo sluoksniu. Siekiant taupyti, galima įrengti konvekcinę rekuperaciją, kad išeidamas oras atiduotų šilumą į vidų patenkančiam orui.

Vakarų Europoje senų daugiabučių apšiltinimo ir vėdinimo problemą siūloma spręsti kardinaliai
Vakarų Europoje senų daugiabučių apšiltinimo ir vėdinimo problemą siūloma spręsti kardinaliai: namus „apvilkti" gamykloje sumontuotais skydais, kurių izoliacijos sluoksnyje yra langai su oro ištraukimo ir pritekėjimo angomis.

Techninių sprendimų yra. Bet kuriuo atveju būtini skaičiavimai apie oro kiekius ir šilumos praradimus. Investicinis planas tam ir rengiamas, kad būtų paskaičiuoti įvairūs variantai.

II PATARIMAS

Reikalaukite, kad investicijų plane būtų vėdinimo sistemos įrengimo variantai. Juk investicinis planas tam ir rengiamas, kad  būtų galima sužinoti galimybes ir kainas. Nesitenkinkite tipiniu standartiniu planu!

 

Sienų apšiltinimas ir apdaila 

Investicijų planų rengėjai privalo pateikti ir apskaičiuoti mažiausiai du skirtingus daugiabučio atnaujinimo priemonių paketus - brangesnį ir pigesnį. Paprastai iš esmės jie skiriasi sienų apšiltinimo ir apdailos medžiagomis bei būdais: skaičiuojama vėdinamo fasado su mineraline vata ir plokščių apdaila bei fasado su polistireniniu putplasčiu dengtu tinku, kaina. Dar vienas dėmuo, iš esmės lemiantis atnaujinimo kainą, yra šildymo sistemos pertvarkos lygis, tačiau tai kita tema.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) parengtoje Investicijų plano metodikoje rekomenduojami du fasadų šiltinimo būdai (alternatyvūs priemonių paketai):

  1. Išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos;
  2. Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos - su mineraline vata ir polistireniniu putplasčiu;

Tačiau praktiškai gyventojams pateikiami tik vėdinamo fasado su mineraline vata ir tinkuojamo su polistireniniu putplasčiu variantai. T.y. brangiausias ir pigiausias.

Kodėl neskaičiuojamas ir gyventojams neteikiamas fasadų variantas su mineraline vata ir tinku?

Daug investicijų planų rengiančios bendrovės UAB „Projektų rengimo centras" direktoriaus pavaduotojo Tomo Jatulio nuomone, dauguma gyventojų žino apie galimą trečią fasadų šiltinimo bei apdailos būdą - tinkuojamą sistemą su kieta mineraline vata.

Šia sistema daug namų apšiltinta Ignalinoje, aukštesnių pastatų Vilniuje. Jis laikomas aukštesnio lygio apšiltinimu kuriančiu komfortiškesnį mikroklimatą ir, jei gyventojai pageidauja, suformuojamas ir skaičiuojamas priemonių planas ir su šia sistema.

Anot jo, daugeliu atvejų pasirenkamas pigiausias priemonių paketas - priklauso nuo gyventojų požiūrio, socialinės padėties, miesto. „Praktika rodo, kad apie galimus renovacijos sprendinius gyventojai žino nemažai, ieško optimalaus kainos ir kokybės santykio", - sakė „Projektų rengimo centro" atstovas.

Tinkuojamas fasadas su kieta mineraline vata pigesnis už vėdinamą fasadą su mineraline vata, bet brangesnis už tinkuojamą su polistireniniu putplasčiu. Tokia nuostata yra suformuota rinkoje. Ar iš tiesų taip yra, kaip skaičiuojamos šiltinimo kainos ir kuo vienas šiltinimo būdas skiriasi nuo kito?

 

Modernizavimo medžiagų ir darbų skaičiavimas

Investicijų planus rengiančios bendrovės atstovas T. Jatulis sako, kad, kiek yra skaičiuotuojų, tiek ir skirtingų rezultatų: „Mes naudojamės UAB „Sistela", kuri yra valstybės patvirtinta oficiali sąmatų programų rengėja, pateikiamais įkainiais".

Pernai lapkritį BETA palygino renovacijos investicijų planuose numatytas kainas, kurios skaičiuojamos pagal UAB „Sistela" specialiai daugiabučių atnaujinimui parengtą kainyną, ir „tikrąsias", t. y. už kiek realiai buvo nupirkti darbai. Paaiškėjo, kad kai kurie darbai nupirkti iki 15-20 proc. pigiau.

Šį pavasarį akmens vatos gamintojai, UAB „Paroc", atliko skaičiavimus, lygindami 1 kv.m sistemų su vienodo storio polistireninio putplasčio ir akmens vatos sluoksniais kainas.

Buvo paimtas 5 aukštų, 45 butų gyvenamasis namas ir suskaičiuotos išlaidos šiltinimui su 150 mm storio Paroc Linio 10 plokštėmis ir tokio pat storio EPS 70 plokštėmis. Šiltinimas su akmens vata vidutiniam 50 kv.m butui pabrango 149 eurais, arba 2,98 euro vienam kvadratiniam buto metrui.

Skaičiavimai buvo atlikti, kaip minėta, 2015 metų pavasarį ir ne pagal standartines sąmatų rengėjų kainas, o pagal tuo metu rinkoje esančias didmenines medžiagų kainas.

Suprantama, kiekvienu atveju kainos skirsis priklausomai nuo izoliacijos storio, sistemos pobūdžio, pastato architektūros, konstrukcijos ir kt. sąlygų.

Tinkuojamas fasadas su akmens vata
Apskaičiuota, kad komfortiškesnio apšiltinimo su akmens vata kaina nėra labai daug didesnė už pigiausią apšiltinimo variantą.

UAB „Projektų rengimo centras" direktoriaus pavaduotojas T. Jatulis pastebi, jog realiai medžiagų ir darbų kaina kartais sumažėja ir iki 30 proc. „Priklauso nuo to, koks objektas, kur jis yra, kokios darbų apimtys. Visada geriau, jei laimėta reali kaina mažesnė nei planuota".

Ar tokie kainų skirtumai neturi įtakos gyventojų pasirinkimui ir modernizavimo kokybei - klausimas atviras. Tačiau bet kuriuo atveju daugiabučio bendrijos pirmininkui ar modernizavimo administratoriui verta pasidomėti rinkos kainomis rangovų samdymo ir  medžiagų pirkimo metu.

III PATARIMAS

„Neprisiriškite" prie investicijų plane nurodytų kainų. Stebėkite rinkos kainas ir derėkitės kaip pirkdami sau. Didelė tikimybė, kad medžiagų ir darbų kainas sumažinsite, dėl sutaupytų kaštų galėsite įpirkti aukštesnio lygio medžiagas ir įgyvendinti kokybiškesnius sprendimus.

Lygindamas vėdinamo ir tinkuojamo fasado įrengimą bei eksploatacines savybes KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Raimondas Bliūdžius nurodo pliusus ir minusus:

Vėdinamos konstrukcijos

+  Užtikrinamas sausas senosios sienos eksploatavimas;
+  Darbų atlikimas mažiau priklauso nuo išorės oro sąlygų;
+  Didesnės išorinės apdailos parinkimo galimybės;
-   Karkaso elementų įtaka mažina termoizoliacinės medžiagos efektyvumą, todėl didėja termoizoliacinio sluoksnio storis;
-   Didėja bendrasis sienos storis;

Nevėdinamos konstrukcijos

+    Efektyviai panaudojama termoizoliacinė medžiaga, maža ryšių įtaka;
+    Mažesnis papildomų sienos sluoksnių storis;
-     Gali susidaryti sąlygos drėgmės kaupimuisi atitvaros sluoksniuose;
-     Darbų atlikimas priklauso nuo išorės oro sąlygų;

 

Tinkuojami fasadai su mineraline vata

Kaip minėta, tinkuojamas fasadas su polistireniniu putplasčiu kol kas pigiausias ir labai dažnas pasirinkimas. Kiek kokių fasadų įrengiama ant modernizuojamų daugiabučių Lietuvoje, duomenų rasti nepavyko.

Statybininkai teigia, kad sistema su mineraline vata ir tinku daugiabučių modernizavime nėra dažna. Jų nuomone, tinkuojamų fasadų rinkoje polistireninis putplastis užima apie 70 proc., fasadai su mineraline vata - apie 30 proc.

Individualių namų rinkoje, jų nuomone, šių sistemų proporcijos atvirkščios, nors, kaip minėjau, Lietuvoje tikslių duomenų nėra. Bet statant ar rekonstruojant sau, pasirinkimas krypsta į fasado su mineraline vata pusę.

Anot statybininkų, mineralinė vata renovuojamiems fasadams yra palankesnė dėl garų pralaidumo, garso izoliacijos, visų sistemoje naudojamų medžiagų saugumo gaisro požiūriu.

Statybinės fizikos laboratorijos vadovo dr. R. Bliūdžiaus nuomone, dauguma mineralinės vatos ir polistireninio putplasčio pasirinkimo motyvų labai subjektyvūs ir nėra vienintelių kriterijų dėl kainos, darbų sudėtingumo, medžiagų garų pralaidumo, išskyrus vieną - degumą.

 

Fasadų gaisrinės saugos klasės

Lietuvoje aukštesniuose nei trijų aukštų pastatuose pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus lauko sienos anksčiau turėjo atitikti B-s1, d0 degumo klasę. Neseniai šis reikalavimas sumažintas ir dabar aukštesniuose nei trijų aukštų pastatuose reikalaujama

B-s3,d0 degumo klasė. Ką tai reiškia?
Raidės nuo A iki F žymi medžiagos elgseną gaisro metu. Nedegios medžiagos ir gaminiai (A1 ir A2) neleidžia ugniai staigiai išplisti.

s1, s2, s3 -tai išskiriamų dūmų kiekis: kuo skaičius didesnis, tuo daugiau gaisro metu medžiagos išskiria dūmų;

d0, d1, d2 -degančių dalelių susidarymas: kuo skaičius mažesnis, tuo mažiau dalelių išsiskiria.

Aukščiausi A2-s2, d0 degumo klasės reikalavimai taikomi aukštesniems kaip 26,5 metro aukščio pastatams, todėl jie dažniausiai šiltinami  su mineraline vata ir vėdinama fasado sistema.

IV PATARIMAS

Renkantis šiltinimo sistemą, atkreipkite dėmesį į degumo klasę, ypač į s - dūmų išsiskyrimo rodiklį.

Vienos polistireninio putplasčio plokštės su degumą slopinančiais priedais turi  E degumo klasė, apšiltinimo sistemose (t.y. su armavimo tinkleliu, gruntu, tinku)  būna nuo B-s1, d0 iki B-s3,d0 degumo klasė.

Akmens vatos gaminiai be dangos yra priskiriami A1 klasei, su aliuminio folija ar stiklo pluošto audinio danga - A1 arba A2-s1, d0 klasei. Tai reiškia, kad sistema neskatina ugnies plitimo.

Jeigu panagrinėtume daugiabučių gaisrus, pamatytume, kad daugiausia žalos žmonių sveikatai bei turtui gaisro metu pridaro ne ugnis, o dūmai, t.y. gaisrinės klasės rodiklis rodiklis s.

Reiktų atkreipti dėmesį ir į dar vieną aplinkybę: renovacijos metu pastatuose žmonės gyvena ir dirba ir, kol izoliacinės medžiagos neuždengtos, jos turi ne sistemos, o grynų medžiagų degumo klasę. O darbų metu kylantys gaisrai nėra retenybė.

 

Akmens vatos degimas
Mineralinės vatos plokštės net be dangos neskatina ugnies plitimo.

O ar daugiabučių gyventojai, svarstydami savo namo apšiltinimo būdus, atsižvelgia į  termoizoliacinės medžiagos degumo kriterijų?  „Gyventojams svarbesnis yra kainos kriterijus, nes, kas yra medžiagos degumas ne itin daug kas suvokia", - mano investicijų planus rengiančios įmonės atstovas.

Danutė Ramoškevičiūtė

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

Vytautas Jocius, PAGD Gaisrinių tyrimų centro Degumo bandymų skyriaus viršininkas

 

Bendro europinio natūrinio fasadų sistemų vertinimo nėra, yra keletas didžiagabaričių ES priimtų bandymų standartų, pagal kuriuos vertinamas daugiaaukščio pastato fasadas kilus gaisrui. Kiekviena ES šalis narė į normatyvus, jei nori, gali įtraukti papildomus reikalavimus, pvz., natūrinį fasado bandymą pagal natūrinius bandymo metodus.

Dabar yra bendri europiniai standartai visoje Europoje, pagal kuriuos vertinamos medžiagos, produktai ar medžiagų rinkiniai, pastatų fasadų sistemos irgi vertinamos pagal šiuos standartus.

Gaisrinių tyrimų centras Lietuvoje praktiškai išbandė visas šalyje naudojamas ETICS (išorines sudėtines termoizoliacines) sistemas ir nustatė, jog jos atitinka šalyje keliamus degumo reikalavimus.

Esminiai skirtumai tarp natūrinio bandymo ir laboratorijoje atlikto nedidelio fragmento bandymo yra šie:

1. Laboratorijoje nedidelio fragmento bandymas atliekamas esant 30 kW gaisro apkrovai;

2. Natūrinio bandymo metu gaisro apkrova didesnė, gali siekti 1000 kW;

3. Natūrinio bandymo metu matomos konstrukcijų deformacijos;

4. Natūrinio bandymo metu matomas gaisro vystymasis didesniame plote.

Dėl šių skirtumų kai kurios ES šalys yra įsivedusios natūrinių bandymų standartus ir pagal juos sertifikuoja fasadų sistemas. Lietuvoje atlikti natūrinius bandymus nereikalaujama.

Statant ir įrengiant fasadą reikia atkreipti dėmesį į naudojamų medžiagų degumo klases. Kuo aukštesnės degumo klasės medžiagos, tuo fasado sistema yra saugesnė. Nesant duomenų apie degumą, siūlome atlikti bandymus pas mus.

Pati naujausia informacija apie daugiabučių modernizavimą kaupiama ir atnaujinama straipsnyje daugiabučio renovacija

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Geriausi temos straipsniai

Modulinis darželis

Moduliniai darželiai, modulinių darželių statyba, modulinių darželių pranašumas, darželių priestatai.

Apšvietimas

Apšvietimo svarba, apšvietimo reikalavimai, apšvietimo kokybė, apšvietimo rūšys

Biuro interjero spalvos parinkimas

Kaip pasirinkti spalvą biuro interjerui

Biuro patalpų pasirinkimas

Kaip išsirinkti biuro patalpas, biuro patalpos pagal verslo poreikius, pirkti statytis ar nuomotis biurą, kur įrengti biurą

Biuro vėdinimas

Biuro vėdinimo sistemos įrengimas, kaip tinkamai įrengti vėdinimą biure ir turėti sveiką mikroklimatą patalpose

Darbo vietos patalpos viduryje įrengimas

Kaip darbo vietas centriniuose patalpos plotuose aprūpinti komunikacijomis, jei biuro patalpos didelės ir nesuskaidytos pertvaromis?

Daugiabučio renovacija

Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?

Daugiabučių modernizavimas

Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?

Kaip išsirinkti biuro baldus

Biuro baldai, kaip rinktis biuro baldus, biuro baldų medžiagos, biuro baldus pritaikymas patalpai

Kaip statomi dangoraižiai

Dangoraižiai, kaip statomi dangoraižiai, kas yra dangoraižiai, dangoraižių istorija