Daugiabučio renovavimas turi daugybę privalumų, kurie teigiamai veikia tiek pastato savininkus, tiek aplinką. Renovacija pagerina pastato energinį efektyvumą, sumažindama šildymo ir elektros sąnaudas. Tai tiesiogiai sumažina gyventojų komunalinių mokesčių naštą. Be to, pagerėja gyvenimo komfortas – renovuoti pastatai yra šiltesni, sandaresni ir estetiškai patrauklesni. Renovuojant keičiamos arba tobulinamos senstančios inžinerinės sistemos (santechnika, elektra), todėl mažėja gedimų rizika, o tai ilgainiui sutaupo pinigų. Renovuotas pastatas įgyja didesnę rinkos vertę, todėl jo savininkams atsiranda daugiau galimybių ateityje parduoti būstą už geresnę kainą. Renovacija yra ilgalaikė investicija, kuri ne tik gerina gyvenimo kokybę, bet ir duoda finansinę naudą.

 

Daugiabučių šildymo sąnaudos

 

Tai, kad renovuoto, apšiltinto, sutvarkyto daugiabučio gyventojai moka mažiau už šildymą, įrodymų daugiau negu reikia. Kiekvieno miesto šilumos tiekėjo interneto svetainėje yra visų aptarnaujamų daugiabučių šilumos suvartojimo duomenys. Įvedus adresą, galima sužinoti, kiek šilumos pateikiama į jūsų namą, ir kiek į renovuotą kaimyninį, jei toks yra. Nesunkiai galima susirasti visiškai analogiškų renovuotų ir nerenovuotų daugiabučių šilumos sąnaudas. Galų gale kiekvieno buto savininkas savo namo šildymo sąnaudas mato pateikiamose sąskaitose.

Jeigu pasigilintume į pateikiamus atskirų daugiabučių šilumos poreikių skaičius, nesunku pastebėti, kad iš tiesų, kaip daugelis ir akcentuoja, renovuotuose namuose išlaidos šildymui yra 25 - 60 proc. mažesnės nei prieš renovaciją. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija savo puslapyje pateikia vidutinius atskirų kategorijų daugiabučių šildymo duomenis, kurie yra daugiau negu iškalbingi:

●  Daugiabučiai suvartojantys mažiausiai šilumos (naujos statybos, apšiltinti, modernizuoti namai ir namai su individualiu šildymo reguliavimu ir apskaita) - vidutiniškai apie 10 kWh/kv.m šildymo sezono metu;

●  Daugiabučiai suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (modernizuoti ar kiti kažkiek taupantys šilumą namai). Taip pat naujos statybos namai, tačiau turintys didelius vitrininius langus, kur atitvarų varža atitinka tik minimalius šiuolaikinius reikalavimus, nedidelio aukštingumo ir mažiau energetiškai efektyvios pastato formos ir kiti panašūs namai - vidutiniškai apie 15 kWh/kv.m šildymo sezono metu;

Pavyzdys: nerenovuotas ir 2010 metais renovuotas daugiabučiai Vilniuje: 2023 metų sausį nerenovuoto namo šilumos sąnaudos buvo 53685 kWh, vidutinė šildymo kaina - 1,27 Eur/kv.m. Renovuotame name šilumos poreikis tokiam pat plotui - 35095 kWh, vidutinė 1 kv. m šildymo kaina - 0,82 Eur/kv.m.

●  Daugiabučiai suvartojantys daug šilumos (pastatyti iki 1992 m., neapšiltinti, nusidėvėję), kuriuose nuo jų pastatymo dienos neatlikti jokie didesni remonto darbai. Senos nesubalansuotos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos, dalikliai individualiai šilumos apskaitai neįrengti, karšto vandens suvartojimą deklaruoja patys gyventojai - vidutiniškai apie 21 kWh/m2 šildymo sezono metu;

● Daugiabučiai suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, nerenovuoti), labai prastos šiluminės izoliacijos namai. Senos nesubalansuotos vidaus šildymo ir karšto  vandens sistemos - vidutiniškai apie 35 kWh/kv.m ir daugiau šildymo sezono metu

Beveik per pusę mažesnės šildymo kainos renovuotuose namuose stebimos beveik visų šilumos tiekėjų objektuose. Pavyzdžiui, AB „Klaipėdos energija" duomenimis, per keturis 2021 m. lapkričio - 2022 m. vasario mėnesius nerenovuoto ir renovuoto namo gyventojai už 60 kv.m buto šildymą vidutiniškai mokėjo: nerenovuoto buto - po 67,5 Eur, renovuoto - po 37,5 Eur per mėnesį. Reiškia, renovuoto namo gyventojai mokėjo 30 Eur mažiau, procentais tai būtų beveik 50 proc.

Daugiabučio renovacijos kaina

Prieš porą metų buvo apskaičiuota, kad vidutinė 1 kv. metro renovacijos kaina yra apie 200 Eur iki valstybės paramos. Jeigu labai apytiksliai laikysime, kad 2023 metais vidutinė renovacijos kaina gali būti jau 250 Eur/kv. m, su valstybės parama (minus 30 proc.) ji būtų 175 Eur/kv.m. Kol kas nekalbame apie renovacijos priemones, nes, jos kaip ir buto remontas, gali būti labai įvairios, imame vidutinius renovacijos skaičius. Vadinasi, 60 kv. m ploto butui namo renovacija kainuotų 10 500 Eur. Ką tai reiškia?

Skaičiuojant renovacijos atsiperkamumo laiką, jis būtų gana ilgas. Vakarų Europos ir Lietuvos mokslininkai teigia, kad reikia atskirti investicijas, reikalingas pastato fizinei būklei pagerinti ir investicijas, mažinančias energijos suvartojimą. Tai vadinama dvejopa nauda ir renovacijos atsiperkamumo laiką reikėtų skaičiuoti tik tai investicijų daliai, kuri skirta energijos efektyvumui didinti.

Dalis investicijų, tokios kaip langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas turi įtakos tiek pastato būklės gerinimui, tiek energijos vartojimo efektyvumo ir gyvenimo komforto didinimui. Atnaujinant pastatus pastarosios, t.y., dvigubos investicijos yra efektyviausios. Kai kurie mokslininkai prie gyvenimo kokybės ir energijos efektyvumo priemonių siūlo pridėti vėdinimą su šilumos grąža, nes toks vėdinimas yra ir higienos sąlygų užtikrinimas, ir gyvenimo kokybė bei komfortas, ir energiją taupanti priemonė. Tokiu atveju išryškėja jau trejopa modernizavimo nauda.

Gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename. Renovavus namą, ji neabejotinai pagerėja. Investicijų dalį, kuri gerina gyvenimo kokybę, apskaičiuoti nėra taip paprasta - juk niekas neskaičiuoja savo buto remonto atsiperkamumo, bet butus remontuoja.

Modernizuotame daugiabutyje mažesnės šildymo sąskaitos, nuo atmosferos poveikių apsaugomos pastato konstrukcijos, atnaujinamos inžinerinės sistemos - taip pailginamas pastato ilgaamžiškumas bei išvengiama netikėtų išlaidų dėl galimų avarijų ar neplanuotų remonto darbų.

Dar vienas privalumas - prisidedama prie klimato kaitos mažinimo - atnaujinto daugiabučio 60 kv. metrų butas per šildymo sezoną sumažina anglies dvideginio išmetimus daugiau nei tona.

Parduodant butą modernizuotame name, renovacijos kaina atsiperka su kaupu. Nereikia būti profesionaliu NT brokeriu, užtenka peržvelgti parduodamų butų kainas ir lengvai galima įsitikinti, jog butai renovuotuose namuose brangesni. „Ober-Haus" specialistai paskaičiavo, kad butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15 - 20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name, o jei namas geresnėje vietoje, buto jame kaina prilygsta naujos statybos butui. Toks turto vertės padidėjimas stebimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, mažesniuose miestuose jis šiek tiek mažesnis. Tad renovacija yra investicija į būsto vertės padidinimą - būstas atnaujintame name tampa daug patrauklesniu pirkėjams ar nuomininkams, todėl didėja jo kaina.

Taip prikišamai NT skelbimuose parodomas buto modernizuotame name privalumas, pagrindžiant didesnę jo kainą.

Viso daugiabučio renovacijos biudžetas, kuomet susimeta kelios dešimtys gyventojų ir prisideda valstybė, susidaro gana solidus, jis jau gali padengti nemažai esminių namo modernizavimo darbų, nors atskirame bute už tokią sumą galima būtų atlikti tik labai vidutinio lygio, galima sakyti, kosmetinį, remontą.

Kompensacijos modernizuojant daugiabutį iki A klasės

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) yra paskelbusi atskirą kvietimą daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga - po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Šis kvietimas pratęstas iki 2024 m. sausio 15 d. arba kol baigsis kvietimui numatytos lėšos. Šiam kvietimui skirta 410 mln. eurų.

„Kol kas pagal šį kvietimą gauta nedaug paraiškų, tačiau manome, kad tai susiję su ką tik pasibaigusiu kvietimu teikti paraiškas atnaujinti daugiabučius iki B energinės klasės.  Mūsų atliktos apklausos duomenys rodo, jog šiuo metu yra nupirkta ir rengiama apie 100 daugiabučių namų atnaujinimo investicijų planų, kuriuos aptarti su gyventojais ir juos patvirtinti balsuojant iki š. m. spalio mėn. 2 d. gali pritrūkti laiko. Tad įvertinus vasaros atostogų periodą bei kitus trukdžius, turinčius įtakos gyventojų bendrų sprendimų priėmimui, kvietimas pratęstas iki kitų metų pradžios," - sako APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Pagal šį kvietimą paraiškas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai, savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.

Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija statybų techninės priežiūros projekto parengimui, administravimo faktinėms išlaidoms apmokėti (neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių), 30 proc. kompensacija rangos darbams energiją taupančioms priemonėms bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.

Šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas

Ką reiškia šildymo ir karšto vandens sistemų renovacija daugiabutyje? Nežinantiems šilumos tiekimo sistemos subtilumų, tai atrodo kapitaliniai darbai, dėl kurių gali tekti remontuoti butus.

Jeigu daugiabutyje yra vienvamzdė šilumos tiekimo sistema, ją galima perdaryti į dvivamzdę ar kolektorinę, tokiu atveju invazija į butus didesnė, nes reikia pravesti naujus vamzdžius. Bet jei šildymo sistemos tipas nekeičiamas, šilumos punkto modernizavimas iš esmės apsiriboja darbais tame pačiame šilumos punkte.

Šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas tai:

• oro pašalinimas iš sistemos;
• šildymo sistemos balansavimas;
• automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose;
• individualus temperatūros reguliavimas ir individuali apskaita butuose;
• kitos priemonės, priklausomai nuo šilumos punkto būklės.

Paprasčiausias ir gana efektyvus būdas sutaupyti šilumos yra šildymo ir karšto vandens stovų balansavimas, sumontuojant rankinius arba automatinius balansinius vožtuvus - dar vadinamus automatiniais srauto ribojimo vožtuvais.

Prieš šildymo sistemos balansavimą iš jos pašalinamas oras, purvas, rūdžių nuosėdos. Oras šildymo sistemoje yra jos priešas, nes skatina koroziją ir nuosėdų susidarymą, dėl ko lėtėja vandens srauto greitis ir prarandama šiluma.

Užsiteršę šildymo sistemos vamzdžiai lėtina vandens srautą ir radiatoriai pakankami nesušyla, veltui eikvojama šiluma ir už ją mokami pinigai.

Oras šildymo sistemoje atsiranda dėl įvairių priežasčių: dėl vandenyje ištirpusių dujų, oro, likusio sistemoje po pirminio jos užpildymo, dėl nesandarių ir nekokybiškų išsiplėtimo indų, difuzijos bei oro įsiurbimo dėl vakuumo. Nemažai oro į sistemą patenka kiekvieną kartą, kai sistema sustabdoma ir atliekami jos remonto darbai, užpildant sistemą šildymo sezono pradžioje.

Šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimo įranga

Kad sistemoje nesikauptų oras ir nešvarumai, būtina sumontuoti oro/purvo separatorius ir cikloninius - vakuuminius oro šalinimo įrenginius. Juos gamina daug kas, bet geriausia rinktis specializuotų vakarietiškų įmonių gaminius, kurie atlaikys daug metų. „IMI Hydronic Engineering" Helistill oro ir Zeparo Cyclone purvo separatoriai veikia labai efektyviai, o juos aptarnauti ir prižiūrėti visiškai paprasta.

Oro ir purvo separatoriaus veikimo principas. Nepašalinus iš šildymo stovų oro ir nuosėdų, ima strigti termostatiniai ventiliai.

 

„IMI Hydronic Engineering" specialistai rekomenduoja separatorius naudoti visada, nes jie ne tik nusodina orą ir nešvarumus, bet šalina priežastį - neleidžia susidaryti oro kišenėms, kurios yra nešvarumų, rūdžių ir magnetito atsiradimo sistemose kaltininkai.

"Cyclone" purvo separatoriai yra apie 9 kartus efektyvesni, lyginant su tradicinėmis purvo šalinimo technologijomis, o tai ypač svarbu norint, kad sistema kuo greičiau veiktų tinkamai, efektyviai ir vartotojas gautų maksimalią naudą.

Helistill - oro ir Zeparo Cyclone - purvo separatoriai. Lyginant su tradicinėmis purvo šalinimo technologijomis Cyclone purvo separatoriai yra apie 9 kartus efektyvesni, o tai ypač svarbu norint, kad sistema kuo greičiau veiktų tinkamai, efektyviai ir vartotojas gautų maksimalią naudą.

Ciklono principu veikiančių Zeparo Cyslone purvo separatorių efektyvumas net kelis kartus didesnis nei rinkoje esančių separatorių. Kad pasišalintų purvas, sistemos stabdyti nereikia, nuosėdos išleidžiamos atsukus kranelį.

Oro ir nuosėdų pašalinimas iš šildymo sistemos.

Pašalinus orą ir nuosėdas, ant stovų dažniausiai montuojami automatinio balansavimo komplektai: STAD (rankinis balansinis) + STAP (slėgio perkričio reguliatorius).

Rankinio balansavimo vožtuvas ir slėgio perkričio reguliatorius.

Rankinio šildymo sistemos balansavimo vožtuvo ir slėgio perkryčio reguliatoriaus montavimo shema.

Automatinis balansavimo ventilis - modernesnis sprendimas. Automatinis balansinis ventilis palaiko pastovų temperatūros lygį, sistemos darbas nepriklauso nuo slėgio svyravimų. Sumažėjus srautui, sumažėja ir grįžtamojo srauto temperatūra. Taip taupoma šilumos energija. Automatinis balansinis ventilis TA-Compact-DP naudojamas mažesniuose renovuojamuose arba naujai statomuose daugiabučiuose. Tai yra „trys viename": dvieigis vožtuvas + balansinis ventilis + slėgio perkričio reguliatorius. Be to, čia galima montuoti ir termostatinę pavarą, kuri, pavyzdžiui, gavusi signalą nuo kambario termostato, uždaro arba atidaro šilumos srauto padavimą į butą.

„Trys viename" sistema: dvieigis vožtuvas + balansinis ventilis + slėgio perkričio reguliatorius.

Renovuojant daugiabučius dažniausiai naudojamos apribotos temperatūros termostatinės galvutės (pavyzdžiui, 16-28 laipsnių C), kad niekas nesugalvotų pernely pažeminti ar pakelti srauto temperatūrą. Tokiu atveju ribojami temperatūriniai mainai per atitvaras tarp butų ir visas namas šildomas tolygiau.

Ribojamos temperatūros termostatinė galvutė.

Laiptinėse ir bendro naudojimo patalpose naudojamos „antivandalinės" arba viešosioms patalpoms skirtos termostatinės galvos. Jos apsaugotos nuo vagystės ir reguliavimo, joms nuimti ar reguliuoti reikalingi specialūs raktai/įrankiai.

Padidinto atsparumo termostatinės galvutės laiptinėms ir kitoms viešoms vietoms.

Kur ir kokius gaminius rinktis šildymo punkto ir sistemos modernizavimui? Geriausia tokioje įmonėje, kuri nėra tik prietaisų perpardavėja, o atstovauja gamintojus, specializuojasi būtent šildymo ir vėsinimo sistemų įrangos srityje, turi šios srities specialistus. Viena tokių įmonių, Lietuvoje veikianti jau daugiau kaip 20 metų - „IMI Hydronic Engineering". Specializuotoje įmonėje visada gausite kvalifikuotą konsultaciją ir rasite geriausius specialistus, kurie ne tik patars, bet ir parinks reikiamą įrangą, padės rasti sprendimus net ir sudėtingose situacijose.

Efektyviausi daugiabučio modernizavimo sprendimai

Kaip minėjome, dalis modernizavimo priemonių - langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas, galimybė reguliuoti bute temperatūrą ir kt. turi įtakos tiek energijos vartojimo efektyvumo didinimui, tiek pastato būklės ir komforto gerinimui. Išanalizavus jau modernizuotuose 76-iuose daugiabučiuose įgyvendintas energiją taupančias priemones, paaiškėjo, kad dažniausiai pasirenkamos yra:

Dažniausiai pasirenkamos modernizavimo priemonės.

Pirmoje vietoje esančio langų keitimo motyvai aiškūs - tai efektyvi ir sąlyginai nebrangi priemonė. Sienų šiltinimo pasirinkimas yra po langų keitimo, bet, kaip parodė pasirenkamų priemonių ir šildymo sąnaudų analizė, tarp visų modernizavimo priemonių didžiąją dalį sutaupymų ir atsipirkimo lemia būtent sienų šiltinimas.

Daugiabučių modernizavimo priemonių efektyvumas. Šaltinis - Ignas Zabarauskas. Būsto modernizavimo priemonių atsipirkimo analizė.

Daugiau modernizavimo priemonių, jų visuma sukuria tiek energijos taupymo, tiek gyvenimo komforto efektą, tačiau didžiausias energijos taupymas ir atsipirkimas yra vien tik pakeitus langus ir apšiltinus sienas.

Daugelyje daugiabučių langų keitimą gyventojai iš esmės jau įgyvendino savarankiškai ir be valstybės paramos, tad sienų šiltinimas modernizavimo metu būtų reikšmingas tiek energijos taupymo, tiek būsto vertės didinimo požiūriu. Kitos priemonės irgi reikšmingai pagerina gyvenimo sąlygas ir komfortą butuose. Kiek ir kaip - į šiuos klausimus, individualius kiekvienam daugiabučiui, atsakymus pateikia inžinerinis ir energinis namo auditas bei priemonės, numatomos investiciniame modernizavimo plane.

Langų keitimas daugiabutyje

 

Daugiabučio langų keitimas modernizavimo metu dažniausiai kelia daug diskusijų. Didelė dalis gyventojų jau būna pasikeitę langus ir naujai investuoti į langų keitimą nebenori, langų keitimas didina renovacijos kainą. Tačiau palikti senus langus nėra geras sprendimas, nes:

●  Maždaug iki 2018 metų pakeisti langai dažniausiai yra įstatyti be efektyvių sandarinimo sprendimų. Sandarinimo putos nėra apsaugotos apsauginėmis plėvelėmis ar mastikomis. Tokių langų jungčių su sienomis vietos gana greitai tampa nesandariomis, todėl naujai renovuotame name langai ima rasoti, pelija angokraščiai.

●  Dažniausiai seniau pakeistų langų angokraščiai iš vidaus ir išorės turi prastas šilumos izoliacines savybes. Paliekant juos neapšiltintus, užprogramuojama problema ateičiai.

●  Paliekant senus langus padidėja atstumas iki išorinės apšiltintos sienos. Langai atsiduria tarsi nišoje, sumažėja į vidų patenkančios šviesos srautas. Langus reikėtų montuoti šiltinimo sluoksnyje, tai efektyvus ir šilumą taupantis sprendimas.

●  Naujesnių langų profiliai ir stiklo paketai turi geresnes šilumos izoliacines savybes nei gaminti prieš 10 - 15 metų. Siekiant aukštesnės energinės klasės, keisti senus, net ir pakeistus, langus reikėtų.

Langai yra ta dalis, kuri susijusi su vidiniu buto remontu. Langus reikėtų iškelti į šiltinimo sluoksnį ir naujai sutvarkyti angokraščius bei palanges. Šis, atrodytų, nedidelis pokytis yra trumpiausias kelias pakelti renovuojamo būsto energinio efektyvumo klasę iki B klasės. Be langų keitimo ir angokraščių šiltinimo abejotina, ar pavyks pasiekti C energinio efektyvumo klasę.

Sienos šiltinimas ties lango nuolaja, kai langas montuojamas šiltinimo medžiagos sluoksnyje.

Keičiant langus vėliau, kai jau bus apšiltintos sienos, iškelti juos į šiltinimo sluoksnį beveik neįmanoma, dalį iškelti irgi nevykęs sprendimas, nes vieni namo langai lieka nišose, kiti - iškelti. Tai darko fasado apdailą ir abejotina, ar tai nesukels problemų. Langų keitimą reikia spręsti renovacijos metu.

Daugiabučio renovacija - geriausias laikas pakeisti langus ir iškelti juos į šiltinimo sluoksnį tinkamai apšiltinant angokraščius.

 

Renovuojamo daugiabučio sienų šiltinimo ir apdailos būdai

Daugiabučio fasadų renovacija - tai apšiltinimas ir estetinis atnaujinimas su galutine danga. Daugiabučių fasadai pagal konstrukciją gali būti nevėdinami (tinkuojami) ir vėdinami. Abiejų konstrukcijų izoliacinės, ilgaamžiškumo savybės panašios, vėdinamam fasadui dažniausiai naudojama mineralinės vatos termoizoliacija, o tinkuojamam - polistireninis putplastis, kuris yra šiek tiek pigesnis.

 

Tinkuojamas fasadas renovuojamam daugiabučiui

Tinkuojamas fasadas yra pigesnis nei vėdinamas, jam įrengti nereikia montuoti apdailą laikančio karkaso, mažiau papildomų medžiagų. Bet tinkuojamą fasadą galima montuoti tik šiltuoju laikotarpiu, kai oro temperatūra yra teigiama (didesnė nei +5, laipsniai C). Tai šiek tiek riboja tokių fasadų įrengimo laiką. Tinkuojamo fasado įrengime naudojami klijai, smeigės, sandarikliai, armavimo tinklelis.

Vėdinamas ir tinkuojamas daugiabučio fasadas apšiltinamas "Kauno šilas" pilkojo putplasčio plokštėmis Šiloporas NEO EPS 70.

 

Modernios šiuolaikinės medžiagos gerokai palengvino tinkuojamo fasado įrengimą, yra sukurtos medžiagų sistemos, termoizoliacijos sluoksniui paprastai naudojamos baltojo arba pilkojo polistireninio putplasčio plokštės.

Išorinės sienos šiltinimas tinkuojama sistema renovuojamame name.

 

Žemiau lentelėse pateikiamas reikalingas minimalus polistireninio putplasčio storis skirtingų tipų daugiabučiams, milimetrais, A ir B energinei klasei pasiekti renovacijos metu.

Pirmieji senos statybos neapšiltinti namai, sienos 18 mm, gelžbetonis:

 

Pastato kategorija	Šiloporas Neo EPS 70, cm		Šiloporas EPS 70, cm		Šiloporas Neo EPS 80, cm		Šiloporas EPS 80, cm
	B	A	B	A	B	A	B	A
Gyvenamieji pastatai	180	220	220	270	180	220	210	250
Viešos paskirties pastatai	150	180	180	220	170	210	150	180
Pramonės pastatai	130	150	150	180	120	150	140	170

 

Senos statybos namai, pastatyti iki 1993 m., labai mažai apšiltinti. Sienos storis 24 cm, sienos varža R≥ 1 m²K/W:

Pastato kategorija	Šiloporas Neo EPS 70, cm		Šiloporas EPS 70, cm		Šiloporas Neo EPS 80, cm		Šiloporas EPS 80, cm
	B	A	B	A	B	A	B	A
Gyvenamieji pastatai	160	200	190	240	160	190	180	230
Viešos paskirties pastatai	130	160	150	190	120	160	140	180
Pramonės pastatai	100	130	120	150	100	120	120	140

Namai, statyti 1993 - 2000 metais, sienos varža R≥ 3 m²K/W:

Pastato kategorija	Šiloporas Neo EPS 70, cm		Šiloporas EPS 70, cm		Šiloporas Neo EPS 80, cm		Šiloporas EPS 80, cm
	B	A	B	A	B	A	B	A
Gyvenamieji pastatai	90	130	110	160	90	130	100	150
Viešos paskirties pastatai	60	90	70	110	60	90	70	100
Pramonės pastatai	30	60	40	70	30	60	40	70

Ne mažiau nei sluoksnio storis svarbus yra termoizoliacinės medžiagos šiluminis laidumas, turintis didelę įtaką pastato energiniam efektyvumui. Pilkojo polistireninio putplasčio (Šiloporas Neo) šilumos laidumas itin mažas - 0,030 W/(m K), o tai reiškia efektyvią termoizoliaciją ir mažus šilumos praradimus.

Sienų apšiltinimui verta rinktis pilkąjį polistireninį putplastį, turintį pačias geriausias charakteristikas. Lyginant su visos renovacijos kaina, skirtumas tarp putplasčio su geresnėmis ir prastesnėmis šilumos laidumo charakteristikomis yra nežymus. Padalinus skirtumą iš planuojamo eksploatacijos laikotarpio (30-50 metų), susidaro visai menkas skirtumas. Geresnių parametrų putplastis gali ženkliai sumažinti šilumos nuostolius.

Taip pat reikia įvertinti, kad naudojant pilkąjį putplastį su mažesniu šilumos laidumo koeficientu, pakaks mažesnio storio termoizoliacinių plokščių, trumpesnių smeigių, sumažės kai kurių kitų medžiagų kiekis, o tai sumažins apšiltinimui naudojamų medžiagų kainą.

Plačiau su putplasčio plokščių charakteristikomis galima susipažinti paspaudus saugią nuorodą „Polistireninis putplastis daugiabučių fasadų renovacijai".

Sienų šiltinimui reikalingos ir kitos medžiagos, rekomenduojama naudoti jų sistemą. Ant šiltinimo plokščių į klijų sluoksnį klojamas armavimo tinklelis ir tinkuojama. Dažnai klaidingai manoma, kad sistemos su polistireniniu putplasčiu fasadas gali būti tik tinkuojamas. Tai netiesa, ant termoizoliacinio sluoksnio gali būti klijuojamos plokštės, plytelės ar kitokia apdaila.

Ant šiltinamojo sluoksnio klijuojamos apdailinės plytelės.

Klijuojant plyteles ant apšiltintų sienų paviršiaus tepamas klijų sluoksnis ir klijuojamos klinkerinės ar kitos plytelės. Priklausomai nuo galutinės apdailos medžiagų, fasadų apdailos kaina gali labai ženkliai skirtis. Didesnė kaina nebūtinai atspindės kokybę, ilgaamžiškumą ir priežiūros paprastumą, svarbiau yra laikytis technologinių reikalavimų. Yra daug ilgaamžių, lengvai prižiūrimų ir pigesnių fasado dangų. 

Tradiciškai polistireninis putplastis pastatų fasaduose dažniausiai dengiamas tinko sluoksniu, sistema su armavimo tinkleliu, gruntu bei tinku atitinka reikalaujamą gaisrinės saugos klasę (B-s3,d0). Putplastis beveik neįgeria drėgmės, nesuyra ir nekeičia savo savybių. Ardant fasadus ar griaunant pastatus, apšiltintus polistireniniu putplasčiu, jį galima vėl naudoti, jau yra sukurta technologija pirminei žaliavai iš panaudoto putplasčio išgauti - kitaip sakant, absoliuti žiedinė ekonomika, neteršianti gamtos.

Vėdinamas fasadas renovuojamam daugiabučiui

 

Vėdinamas fasadas gali būti montuojamas beveik ištisus metus, įrengiant vėdinamą fasadą retai naudojamas klijavimas, kuriam reikalinga teigiama oro temperatūra. Vėdinamo fasado pagrindinės dalys yra profilių karkasas, šiltinamoji medžiaga, smeigės ir apdailos plokštės bei jų tvirtinimo elementai. Ilgaamžiškiausi yra aliuminio profilių karkasai, profilius reikėtų jungti nerūdijančio plieno tvirtinimo elementais. Prie sienų karkasas tvirtinamas kronšteinais, kurie gali būti aliuminio, plieno, iš dalies bazalto. Tai svarbios detalės, nes būtent per kronšteinus susidaro šilumos tilteliai, sumažinti šilumos nuostolius galima naudojant bazalto kronšteinus. Pagalbinių medžiagų ir elementų vėdinamam fasadui reikia daugiau nei tinkuojamam.

Prie sienos tvirtinami kronšteinai, ant kurių tarsi užmaunama termoizoliacinė medžiaga. Kronšteinų tvirtinimo vietose susidaro šilumos tilteliai, todėl labai svarbu, kad jų medžiaga būtų kuo šiltesnė.

Izoliacinis vėdinamo fasado sluoksnis dažniausiai formuojamas iš dviejų mineralinės vatos plokščių. Prie sienos dedamas storesnis ir minkštesnės mineralinės vatos sluoksnis, o ant jo - plonesnis kietos priešvėjinės vatos sluoksnis. Vata prie sienos tvirtinama plastikinėmis smeigėmis, ankeriais. Vertikalūs karkaso profiliai tvirtinami prie kronšteinų.

Fasado šiltinimas su akmens vata ir aliuminio profilių karkasas. Langai neiškelti į šiltinimo sluoksnį atsiduria tarsi nišoje, sumažėja į patalpas patenkančios šviesos srautas.

 

Renovuojamo daugiabučio plokščio stogo keitimas

 

Kai tenka šiltinti eksploatuojamo pastato stogą, pirmiausia būtina atlikti išsamią jo būklės patikrą. Jei eksploatuojamo pastato stoge yra pažeidimų, jei pažeista hidroizoliacinė stogo danga, jei yra sudrėkusi, užteršta arba suardyta šilumos izoliacija, pažeistas garo izoliacijos sluoksnis, būtina pažeistas stogo vietas sutaisyti, išvalyti, išdžiovinti ir tik paskui stogą papildomai šiltinti ir dėti naują hidroizoliacinę dangą.

Stogų šilumos izoliacija - termoizoliacinis sluoksnis gali būti vieno arba kelių sluoksnių. Kai šilumos izoliacija yra iš kelių sluoksnių, plokščių siūlės neturi sutapti. Atstumas tarp siūlių turi būti ≥200 mm. Kryžmiški sluoksnių sujungimai neleistini. Polistireninio putplasčio plokštės turi būti glaudžiai prispaustos prie pagrindo, tarpai - standžiai užsandarinti. Siekiant užtikrinti pagrindinius gaisrinės saugos reikalavimus, viršutiniam termoizoliacijos sluoksniui naudotinos ugnies poveikiui atsparios termoizoliacinės medžiagos.

Stogo šiltinimo sistema prie pagrindo tvirtinama mechaniškai smeigėmis arba klijuojama. Tvirtinimo smeigės turi būti atsparios korozijai.

Nesant galimybės stogo šiltinimo sistemos tvirtinti prie pagrindo mechaniškai, ji turi būti klijuojama specialiais klijais. Stogų kampuose ir kraštų zonose arba kai dirbama žemos temperatūros sąlygomis, stogo šiltinimo sistemą būtina tvirtinti papildomai smeigėmis. Prieš pradedant klijuoti polistireninį putplastį prie pagrindo, jo paviršius turi būti nugruntuojamas. Polistireninis putplastis prie pagrindo klijuojamas linijiniu būdu.

Bituminių bei kitų hidroizoliacinių dangų ir mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis kaip 75 ºC. Hidroizoliacinė stogo danga turi būti įrengta taip, kad užtikrintų ilgalaikę pastato hidroizoliacinę apsaugą ir eksploatacinį stogo patikimumą. Parenkant hidroizoliacinę stogo dangą, būtina įvertinti viršutinio termoizoliacinio sluoksnio savybes. Įrengiant hidroizoliacinę stogo dangą, turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius ir išdėstymas. Hidroizoliacinei dangai įrengti turi būti parinktos patikimos hidroizoliacinės medžiagos ir reikiamas jų skaičius. Atitvarų paviršiai, ant kurių klojama ritininė hidroizoliacinė danga (pavyzdžiui, parapetai), turi būti švarūs, lygūs ir sausi. Stogo sujungimo su sienomis bei kitais vertikaliais paviršiais vietose jie turi būti padengti hidroizoliacine danga aukštyn nuo stogo horizontaliojo paviršiaus ne mažiau kaip 300 mm. Hidroizoliacinės dangos kraštas vertikaliajame paviršiuje turi būti patikimai užsandarintas, kad į stogo bei kitas konstrukcijas nepatektų vandens. Jei vertikalios atitvaros aukštis >300 mm, viršutinis hidroizoliacinės dangos kraštas įleidžiamas į horizontalų vertikaliosios atitvaros rėžį arba uždengiamas lakštinėmis medžiagomis. Ant plokščiojo stogo turi būti įrengtos ne mažiau kaip dvi įlajos vandeniui nutekėti. Išimtiniais atvejais leidžiama įrengti vieną įlają, bet tada papildomai reikia įrengti vandens pralaidą per parapetą.

Daugiabučių stogai yra plokšti, lietaus nubėgimui ant jų turi būti suformuotas nuolydis. Tam labai patogus sprendimas yra stogo šiltinimas specialiomis nuolydinėmis „Kauno šilas" polistireninio putplasčio plokštėmis. Gamintojai jas išpjauna iš bet kurio tipo putplasčio, tinkamo stogams.

Plokštės pjaustomos pagal stogo nuolydį, atsižvelgiant į stogo matmenis, parapeto aukštį, vandens nutekėjimo kryptis, reikalingus termoizoliacijos storius. Net jei stogas yra nestandartinis, „Kauno šilas" darbuotojai sukomplektuoja reikiamo storio ir nuolydžio plokštes, sudaro jų montavimo planą. Nuolydinės termoizoliacinės plokštės ant plokščio stogo montuojamos dažniausiai dviem - trimis sluoksniais.

Nuolydinės Šiloporas stogo plokštės pagreitina darbus ir neleidžia netinkamai jų atlikti - tai reiškia, kad lietaus vanduo greitai pasišalina nuo stogo.

Jeigu stogas šiltinamas pilkojo Šiloporas Neo plokštėmis, dėl mažesnio jų šiluminio laidumo reikalingas plonesnis šiltinimo sluoksnis, taip galima sutaupyti apie 20 proc. medžiagų, nemažinant šiltinimo efektyvumo.

Renuovuojamo plokščio stogo šiltinimo detalė ties vėdinimo kaminėliu.

 

 

Renovuojamo pastato plokščio stogo papildomas šiltinimas prie sienos.

Sprendimų ir medžiagų daugiabučių renovacijai yra daug, įvairių, labai svarbu namo modernizavimą organizuojančiai bendrijai ar administratoriui susirasti kvalifikuotą ir savo darbą išmanantį projektuotoją, techninį prižiūrėtoją - tokius specialistus, kad darbus atliekantiems statybininkams neliktų erdvės improvizacijoms.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su UAB „Kauno šilas", UAB„IMI Hydronic Engineering" įmonėmis, ASA.LT ir Hermio Preikšto nuotraukos