Klausimas: Pamūrijus dalį sienos iš Aeroc blokelių, prasidėjo lietus. Ar lietus neišplauna klijų iš ką tik sumūryto mūro? Ar tokiu atveju galima toliau mūryti, armuoti šlapius blokelius, dėti sąramas?

Atsako Alvidas Musius, UAB „Bauroc" direktorius

Na, lyjant lietui, ko gero, mūryti nederėtų. Patarčiau, pradėjus lyti, pradėtą mūryti sieną uždengti plėvele, sumūrytoje sienoje lietus klijų neišplaus, nustojus lyti uždanga nuimama ir galima tęsti mūro darbus.

Jei prieš lietų nespėjome ar neturėjom galimybės uždengti sienos, tai po lietaus, truputį pradžiūvus, po 20-60 min. galima toliau tęsti mūro darbus.

Ta proga norėčiau truputį daugiau papasakoti apie drėgmę ir akytojo betono blokelius. Rinkoje sklando mitas, kad akytbetonio blokeliai, kurių struktūra yra labai porėta, sugeria daug daugiau drėgmės nei, pavyzdžiui, keramzitbetonio blokeliai. Vartotojai tokiu mitu lengvai patiki, nes vizualiai drėgmės lygis baltuose akytbetonio blokeliuose matosi geriau nei ant tamsaus keramzitbetonio paviršiaus.

Pagal tai, kaip drėgmė pasiekia gaminį, yra keletas jos dimensijų: įmirkimas, drėgnis, higroskopiškumas, kapiliarumas. Deja, šie terminai painiojami net statybinėje literatūroje ir vartotojams dažnai neaišku, apie kokią drėgmės rūšį kalbama.

Įmirkimas, vandens įmirkis - tai gaminio savybė jį mirkant įgerti vandenį ir jį išlaikyti. Įmirkis išreiškiamas įgerto vandens masės arba tūrio ir sauso gaminio masės (arba tūrio) santykiu.

Įgerto vandens kiekis priklauso nuo medžiagos struktūros: atvirų porų pluoštinės medžiagos įgeria vandens daugiau nei uždarų porų medžiagos. Uždaros poros lieka tuščios. Pavyzdžiui, granito įmirkis yra 0,7 proc., keraminių plytų - 10-20 proc. (klinkerio plytų mažesnis), medienos - 60 proc. Stiklas, plienas, plastikas vandens neįgeria.

Drėgnis, drėgmės įgėris, - tai medžiagoje esančio vandens ir sausos medžiagos masių santykis. Drėgmės įgėris priklauso nuo santykinės aplinkos drėgmės, temperatūros, slėgio. Ore laikoma medžiaga gali drėgti, džiūti arba jos drėgnis gali nekisti, išlikti pastovus. Esant pastovioms aplinkos sąlygoms medžiaga įgauna pastovų drėgnį.

Higroskopiškumas, sorbcinė drėgmė, vandens garų difuzija - tai medžiagos gebėjimas absorbuoti drėgmę iš oro. Higroskopiškai sugerto vandens kiekis priklauso nuo aplinkos drėgnio, temperatūros, medžiagos struktūros ir kitų veiksnių.

Kapiliarumas, kapiliarinė drėgmė - tai medžiagoje esančiais kapiliarais migruojanti drėgmė, ji migruoja veikiama kapiliarinių jėgų. Jei kapiliarų skersmuo didelis, į juos vanduo patenka vos tik panardinus medžiagą į vandenį.

Drėgmės rūšys, sąmoningai ar ne, dažnai painiojamos.

Prieš keletą metų buvo atliktas bandymas su akytojo betono ir keramzitbetonio blokeliais norint palyginti jų vandens įmirkį  Buvo bandomi Aeroc Classic blokeliai turintys  425 kg/kub.m tūrio masę, Aeroc Light Universal bei Aeroc Eco Therm Plus blokeliai, turintys atitinkamai 375 ir 300 kg/kub.m tankį. Trijų gamintojų keramzitbetonio blokelių tankis -  690, 750 ir 750 kg/kub.m.

Kapiliarinės drėgmės poveikiui nustatyti bandiniai 10, 30 ir 90-čiai minučių buvo pamerkti į vonią su pastoviai palaikomu 5 cm vandens lygiu. Po to visi blokeliai pasverti.

Bandymas parodė, kad mažiausio tankio Aeroc Eco Therm blokeliai  per pirmąsiais 10 min. įgėrė mažiausiai vandens. 750 kg/kub.m tankio keramzitbetonio blokeliai per pirmas 10 min. įgėrė daugiausiai vandens - beveik 10 ml.

Po 30 ir 90 minučių bandymo mažiausias vandens įgeriamumas buvo mažiausio tankio keramzitbetonio blokelyje.

Taigi, tiesiogiai liečiantis su vandeniu, akytbetonio kapiliarinė drėgmė iš pradžių nėra didesnė nei keramzitbetonio, tik praėjus ilgesniam laikui porėtas akytbetonis įgeria daugiau vandens. Todėl prasidėjus ilgesniam lietui rekomenduojama mūrą uždengti, tačiau, pasibaigus sąlyčiui su vandeniu, porėta struktūra drėgmę greitai išgarina.