Klausimas: Jūsų portale perskaičiau straipsnį "Naujos kartos termoizoliacinės plokštės".  Ar lengvos Thermano plokštės tinka karkasinio namo statybai?

Atsako Michail Popov, UAB „Balex Metal" pardavimo projektų vadovas

Karkasiniai namai tampa vis populiaresni, ši tendencija, įvertinus Lietuvos klimato sąlygas, verčia ieškoti efektyvios termoizoliacijos. Karkasiniame name termoizoliacija ypač svarbi, kadangi leidžia sumažinti energijos sąnaudas šildymui žiemą bei užtikrinti komfortą patalpose per vasaros karščius. Nuo termoizoliacinės medžiagos kokybės bei jos montavimo taisyklių laikymosi priklauso patalpų mikroklimatas, komforto lygis namo savininkams.

Karkasinio namo sienų pagrindą sudaro medinis karkasas. Tradiciškai termoizoliacija dedama į karkaso elementų tarpus, kuriuos riboja karkaso statramsčiai ir sijos. Iš išorės ir iš vidaus karkasas yra dengiamas apkalos sluoksniais.

Reikia suprasti, kad pjūvyje karkasas nevienalytis - iki 15 proc. sienos lieka be termoizoliacijos - tai karkaso statramsčių bei sijų pjūviai, kurie neapsaugoti termoizoliacija! Kitaip tariant, naudojant medinių tašų karkasą, kurių skersmuo 100 mm x 100 mm, iki 15 proc. šilumos bus prarandama per patį karkasą. Nepamirškime, kad medienos šilumos laidumas vidutiniškai yra 4 kartus didesnis nei termoizoliacijos. Tam, kad būtų kompensuoti šilumos praradimai per statramsčius, sijas, gegnes,  jų storis turėtų būti maždaug kaip keturių termoizoliacijos sluoksnių. Faktiškai gi gegnių tašų neviršija 150-200 mm, t. y. termoizoliacijos storio.

Tad kaip teisingai apšiltinti karkasinių namų sienas?

Tradicinėms karkasinėms sienoms apšiltinti reiktų naudoti efektyviausią termoizoliaciją, leidžiančią kompensuoti šilumos praradimus per karkasą. Kitas būdas sumažinti šilumos praradimus yra įrengti papildomą ištisą termoizoliacijos sluoksnį, pašalinantš šilumos tiltelius, susidarančius per karkaso elementus. Šiuo atveju termoizoliacija tvirtinama iš vidinės karkaso pusės, ji turi turėti reikiamas savybes: standumą, stiprumą bei gebėjimą perduoti apkrovas veikiančias iš vidinės apkalos pusės į karkasą.

Medžiaga, kuri visiškai atitinka tokius reikalavimus, yra Thermano termoizoliacinės plokštės. Tai uždarų porų, poliizocianurato (PIR) pagridu pagaminta termoizoliacija, padengta aliumolaminatu. Aliumolaminatas atlieka difuziškai sandaraus padengimo, užtikrinančio garų ir oro nelaidumą bei medžiagos šilumines charakteristikas visa eksploatavimo laikotarpį, funkcijas.

Thermano (PIR termoizoliacijos) ypatybės:

Thermano PIR termoizoliacija turi vieną iš žemiausių šiluminio laidumo rodiklių, įvertinus senėjimą:  λ_D=0,023 W/mK, o aliuminizuotas paviršius papildomai atspindi šiluminį spinduliavimą atgal į patalpą. Dėl to reikiamas Thermano šiltinimo sluoksnio storis yra žymiai plonesnis lyginant su tradicinėmis termoizoliacinėmis medžiagomis.

Thermano pasižymi pakankamu standumu ir atsparumu, kad nuo vidinės apkalos perimtų ir perduotų apkrovas į namo karkasą.

Du faktoriai - struktūros monolitiškumas ir žemas garų laidumas, užtikrina Termano plokščių ilgaamžiškumą be šiluminių bei mechaninių savybių praradimo: plokštės struktūra nepasikeičia, jos nesukrenta.

Tradiciniam karkasinių sienų apšiltinimui rekomenduojama naudoti Thermano plokštes su tiesiu kraštu; ištisiniam termoizoliaciniam sluoksniui sudaryti - Thermano plokštės su laiptuotu kraštu;

Labai svarbi Thermano plokščių savybė, naudinga karkasiniams namams, - uždarų porų medžiagos struktūra, kuri nesudaro sąlygų ugnies plitimui, nesilydo bei nesuformuoja degančių išsilydžiusios medžiagos lašų;

Thermano plokštės neturi kenksmingų priedų - stirolų ar formaldehidų, neturi kvapo, yra chemiškai inertinis naudojimui saugus produktas. Thermano termoizoliacija yra drėgmei atspari nehigroskopinė medžiaga, dėl to dulkių kaupimasis bei bakterijų vystymasis plokščių viduje arba pelėsių susidarymas jų išorėje yra negalimi.

Iš vidaus sienos apdailinamos lakštinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, gipskartonio plokštėmis, lentomis, cemento drožlių plokštėmis, o iš išorės - dekoratyvinėmis dailylentėmis, dekoratyvinėmis plokštėmis.

Karkasinėse sienose naudojant Thermano plokštes garų izoliacija reikalinga tik ant karkaso elementų, kad mediena būtų apsaugota nuo patalpos garų drėgmės ir išlaikytų šilumines fizikines savybes.

Jeigu įrengiamas ištisinis termoizoliacinis sluoksnis iš vidaus, užtenka užklijuoti visas plokščių sandūras aliuminizuota sandarinimo juosta. Tokiu atveju bus užtikrinta reikiamas sienos sandarumas.

Iš išorės karkasą reikėtų uždaryti vandeniui bei garams nelaidžia membrana. Ji apsaugos karkaso elementus nuo sudrėkimo (pavyzdžiui, šoninio lietaus arba jei bus pažeista išorinė apkala).

Karkasinių namų sienų šiltinimo darbų etapai:

Šiltinimas gali būti pradėtas iš karto sumontavus medinį karkasą. Vertikalius karkaso elementus rekomenduojama montuoti 640-650 mm žingsniais, tokiu atveju 1200x600 mm matmenų Thermano plokštės idealiai, be apipjovimo, telpa į tarpus tarp karkaso elementų.

1 žingsnis -  Thermano plokščių paruošimas. Plokštės supjaustomos matmenimis, atitinkančiais atstumus tarp karkaso elementų, minus 30-40 mm, bet ne daugiau nei 60 mm. Supjausčius plokštes tiksliai pagal atstumus tarp karkaso elementų, be tarpų, po tam tikro laiko, kai medinis karkasas nusistovės, gali susidaryti plyšių dėl medienos deformacijų. Todėl tikslūs plokščių matmenys mediniam karkasui rekomenduojami tik sezoninio pobūdžio pastatuose.

2. žingsnis - Thermano plokščių montavimas. Plokštės sudedamos į tarpus tarp karkaso elementų taip, kad tarpas tarp plokštes ir karkaso sudarytų 15-20 mm. Padėtis fiksuojama mediniais pleištais (3-4 vnt. per visą plokštės perimetrą). Jei plokštės netelpa tarp statramsčių,  jas galima nupjauti rankiniu pjūklu arba statybiniu peiliu.

3 žingsnis -  tarpų sandarinimas. Tarpai perimetru užpurškiami poliuretano montavimo putomis. Putoms sukietėjus, plėštus reikėtu pašalinti, o jų vietas taip pat užpurkšti.

4 žingsnis - antro apšiltinimo sluoksnio įrengimas (vasariniuose pastatuose antras apšiltinimo sluoksnis nebūtinas). Gyvenamuosiuose pastatuose rekomenduojama iš vidaus per visą karkasą padaryti 50 mm storio antrą vientisą apšiltinimo sluoksnį. Vidinio sluoksnio plokštės montuojamos iš apačios į viršų, šachmatine tvarka, perstumiant aukščiau esantį sluoksnį. Plokščių fiksavimui prie medinio karkaso naudojamas mechaninis tvirtinimas (pavyzdžiui, savisriegiai tvirtinimui prie karkaso).

5 žingsnis - garus izoliuojančio sluoksnio įrengimas. Vasaros nameliuose įrengiamas ištisas garo izoliacijos sluoksnis iš plėveles (polietileno, polipropileno ar kitos). Gyvenamuosiuose namuose plokščių sandūros užklijuojamos aliuminizuota sandarinimo juosta.

6 žingsnis - drėgmės ir vėjo izoliacijos įrengimas iš išorės. Naudojama membraninė medžiaga, pavyzdžiui, propileno pagrindo, atliekanti hidroizoliacijos funkciją, bet praleidžianti vandens garus į išorę. Membrana tvirtinama įprastu statybiniu kabių kalimo įrankiu. Vertikaliai ir horizontaliai membranos siūlės turi persidengti mažiausiai 15 cm. Membrana turi uždengti apatinį karkaso apvadą (rostverką), bet vanduo nuo membranos neturi patekti ant hidroizoliacijos, atskiriančios namo karkasą nuo pamato.

7 žingsnis - profilių montavimas fasado apdailos tvirtinimui. Profilių medžiaga parenkama pagal apdailos sluoksnį. Dažniausiai tai mediniai tašeliai arba lentos, kalami vertikaliai ant karkaso statramsčių.

8 žingsnis - vidines apdailos profilių įrengimas. Jų medžiaga parenkama pagal pasirinktą apdailos sluoksnį. Pavyzdžiui, gipskartonio plokščių apdailai naudojami cinkuoti profiliai, dekoratyvinėms dailylentėms - mediniai tašeliai. Profiliai prie karkaso elementų tvirtinami medienos savisriegiais. Jei yra antras apšiltinimo sluoksnis, profiliai prie karkaso tvirtinami per apšiltinimo sluoksnį. Tvirtinimo taškų žingsnį reikėtų daryti ne didesnį kaip 500 mm.

Thermano plokščių techninė charakteristika