Kiekvienas, gyvenantis individualiame name ar kotedže, gali pasverti savo ir gyvenimo daugiabutyje pranašumus ir trūkumus. Labiausiai tikėtina, kad žymi persvara bus ne daugiabučio pusėje. Gyvenimas jame pripratino mus prie triukšmingų kaimynų, nešvarių laiptinių, ribotų perplanavimo galimybių, ankštų automobilių stovėjimo aikštelių ir kitų gyvenimo „bendro" gyvenimo malonumų. Turbūt niekas neskubės neigti, kad galimybė įsigyti individualų namą - tai galimybė suteikti sau ir savo šeimai komfortiškesnes ir sveikesnes gyvenimo sąlygas. Vienas iš būdų tam pasiekti - medinis karkasinis namas.

Surenkamų karkasinių namų technologija, sukurta Kanadoje, daug kam mūsų šalyje dar atrodo naujiena. Kanadoje gamtinės sąlygos panašios į mūsų, o surenkami karkasiniai namai užima didžiąją dalį gyvenamojo fondo. Karkasinių namų konstrukcija - optimali plačiam diapazonui klimato zonų ir geologinių sąlygų: varijuojant šiltinimo medžiagų parametrus, tokio paties tipo namus galima statyti ir šiltesnio klimato šalyse, ir Šiaurėje. Medinį namo karkasą galima montuoti žemos temperatūros sąlygomis.

Pasaulinė praktika rodo, kad pati ekonomiškiausia, kokybiškiausia ir racionaliausia gyvenamojo būsto statybos technologija - mediniai karkasiniai namai. Pagal šilumos izoliacines savybes medinio karkasinio namo sienos atitinka 2,5 storio plytų mūrinį. Kanadiečių duomenimis, toks namas gali tarnauti apie 150 metų. Karkasiniai namai ir jų patvarumas derinasi su tam tikru elastingumu, todėl jie atsparūs seismiškai (Japonijoje 75 proc. gyventojų renkasi tokius namus) ir ilgaamžiai. Rusijoje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad karkasinio namo 1 m² šildymui išlaidos 9 kartus mažesnės, nei daugiaaukščių senos statybos namų, šildančių ir aplinką.

Lietuvoje įprasti plytiniai ir betoniniai gyvenamieji namai, todėl susidarė nuomonė (klaidinga), kad jeigu siena plona, namas „šaltas". Vis dėlto, kad ir storesnėmis sienomis, tokie namai blogai sulaiko šilumą. Kad plytų sienos taupytų šilumą, mūrinio storis turėtų siekti 1,9 m, i tai ekonomiškai nenaudinga ir sąnaudų, ir ploto atžvilgiu. Medinio karkasinio namo sienos storis - vidutiniškai 20 cm netgi per šalčius, nešildant patalpų, temperatūros mažėjimas sudarytų 2° С per parą.

Tradicinės plytų, medžio ar akmens sienų statybos medžiagos turi atlikti kelias funkcijas iškart - laikančiąją, šilumą ir garsą sulaikančiąją ir kt. funkcijas, todėl tai nulemia tam tikras statybos sąlygas: kad užtikrintų natūralų pastato džiūvimą ir suslūgimą, sienos storis turi būti pakankamai didelis, pamatas - solidus, statybos laikas - ilgas. Karkasinių surenkamų namų statybos technologija leidžia atskirti medžiagų laikančiąją, atitveriančiąją ir izoliuojančiąją funkcijas. Kiekvienas elementas turi jam skirtą užduotį ir atitinkančias ją savybes: viena medžiaga užtikrina minimalaus storio konstrukcijos tvirtumą, kita efektyviai sulaiko šilumą, trečia patikimai izoliuoja nuo drėgmės, ketvirta apsaugo nuo triukšmo iš išorės ir t.t. Sienas, paprastai pakankamai plonas, sudarančių medžiagų daugiasluoksniškumas ir darnus funkcionalumas leidžia pasiekti greitų statybos tempų ir aukšto namo ergonomiškumo lygio.

Mediniai karkasiniai namai savo savybėmis pralenkia pagal klasikines technologijas (plytinius namus):

• Sumažintas konstrukcijos svoris (karkasiniai namai 5 - 6 kartus lengvesni už mūrinius)
• Hermetiškumas;
• Patvarumas;
• palyginti trumpi statybos terminai;
• galimybė statybos darbus atlikti ir šaltuoju metų periodu;
• aukšti medinio surenkamo namo eksploataciniai rodikliai (energijos taupymas, ekologiškumas);
• lengvai prieinamos medžiagos;
• architektūrinės išraiškos galimybė;
• nereikalingi didieji statybų mechanizmai.

Atsakingiausia ir daugiausiai pastangų reikalaujanti karkasinio namo dalis - pamatai. Jie gali būti ir monolitiniai, ir stulpiniai. Karkasiniams namams dėl mažesnio svorio nereikalingi masyvūs pamatai, o tai sutrumpina statybų terminus ir sumažina kainą. Paprastai karkasiniai namai statomi 1 - 2 aukštų.

Namo pagrindas - medinis karkasas. Jis surenkamas korio struktūros principu. Tai labai standus ir tvirtas statinys.

Namo sienos - sluoksninės struktūros. Pirmiausia pastatomas karkasas iš pjautų lentų. Išorėje karkasas apsiuvamas skiedrų plokštėmis arba drėgmei atsparia fanera. Vėliau išorėje tvirtinama garo izoliacinė membrana (plėvelė), sauganti konstrukciją nuo vėjo ir drėgmės ir tuo pačiu praleidžianti iš vidaus drėgmės garus, leisdama medienai ir apšiltinimo medžiagai išlikti sausoms ir džiūti eksploatacijos metu. Medienos nereikia papildomai apdoroti dėl apsaugos nuo puvimo. Vėliau namo išorė tinkuojama dekoratyviniu tinku, apdailinėmis plytelėmis arba kitomis šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis. Iš vidinės pusės į karkasą įstatoma apšiltinimo medžiaga (mineralinė, bazaltinė vata, putų polistirolas). Ji hermetiškai uždengiama garus izoliuojančia plėvele (orui šylant, drėgmės garai skverbiasi į žemesnės temperatūros sritis per sienas, drėksta apšiltinimo medžiaga ir sumažėja šilumos apsauga, atsiranda pelėsis ir medienos puvimas). Sekantis etapas - tvirtinami sauso tinko (gipsokartono) lakštai. Visos komunikacijos išvedžiojamos sienų viduje.

Per pastarąjį dešimtmetį sukurta daug naujų statybinių medžiagų, leidžiančių padidinti statinio kokybę, ilgaamžiškumą, energijos taupymo rodiklius, sumažinti reikalingų medžiagų kiekį. Be to, parengta oro šildymo sistema, suteikianti galimybes reguliuoti namo vidinio mikroklimato charakteristikas. Žiemą galima greitai pakelti temperatūrą iki reikiamo lygio, o vasarą kondicionierius, papildantis šią sistemą, atvėsina orą visose patalpose. Drėkintuvas užtikrina būtiną oro drėgnumą, o elektroninė valymo sistema pašalina iš oro dulkes, nemalonius kvapus ir ligas sukeliančius mikrobus. Rekuperacinis vėdinimo įrenginys papildomai atnaujina orą sanitariniuose mazguose ir virtuvėje ir sumažina šilumos nuostolius žiemą.

Kiti karkasinio namo pranašumai:

• vidaus komunikacijos (vandentiekis, kanalizacija, šildymo sistema) - paslėptos sienų viduje;
• technologija sudaro sąlygas sukurti idealiai lygius grindų, sienų ir lubų paviršius, todėl lengviau atlikti kokybišką patalpų apdailą;
• technologijos lankstumas patenkina bet kokius pageidavimus dėl namo architektūrinės formos ir vidinio išplanavimo.
• karkasinį namą lengva modernizuoti, todėl jis moraliai nesensta;
• geras kainos ir kokybės santykis (1 m2 sienos statybos kaina 1,3 karto žemesnė, nei rąstinio namo, 1,7 karto žemesnė, nei namo iš putbetonio ir 2,5 karto žemesnė, nei plytų mūro, jei laikysime, kad šilumos varža vienoda).

Be abejo, kiekvienas, galvojantis apie savo ir šeimos sveikatą, pasidomės apie karkasinio namo statybai naudojamų medžiagų ekologiškumą. Kadangi apie 80 procentų kanadiečių ir amerikiečių (o jie labai didelį dėmesį skiria ekologinei viso, kas juos supa, švarai) gyvena karkasiniuose, skydiniuose ir mediniuose namuose, galima spręsti, kad visų namo statybai naudojamų medžiagų savybės ištirtos ir „palaimintos" atsakingų pareigūnų. Karkasinių namų technologija ekologijos požiūriu nepriekaištinga: apdailai paprastai naudojamos šiuolaikinės ekologiškai švarios „kvėpuojančios" medžiagos iš natūralios termiškai apdorotos medienos, o apšiltinimo medžiagoms - mineralinė vata. Visos šios medžiagos neutralios ir nekenksmingos žmogui. Pastato viduje nesikaupia drėgmės perteklius, medžiagos užtikrina gerą garso izoliaciją, todėl karkasiniame name sukuriamos sveikas ir malonus klimatas. Statybos technologija leidžia sumažinti neperdirbamų statybinių atliekų, todėl lengviau palaikyti tvarką statybos aikštelėje ir nekenkti aplinkai.

Mediena - ypač ilgaamžiška medžiaga, tik ją reikia apsaugoti nuo drėgmės. Todėl, izoliavus medinį karkasą nuo drėgmės poveikio iš išorės ir garų sunkimosi lauk iš namo vidaus, ir pasistengus šį procesą atlikti kaip įmanoma geriau, galima sukurti idealias sąlygas medinio karkasinio namo ilgaamžiškumui.

Daugiau apie karkasinių namų statyba su darbo eiga ir mazgais rasite straipsniuose , portalo kategorijoje:

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.