Karkasiniai namai

Lietuvoje karkasiniai namai sudaro maždaug ketvirtadalį visų naujai statomų individualių namų. Tai nėra dominuojanti statybos technologija, tačiau jos dalis rinkoje yra pakankamai reikšminga. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje situacija visiškai kitokia – karkasiniai pastatai sudaro apie 90 procentų visos gyvenamosios statybos. Tokį skirtumą lemia ne pati technologija, o jos įgyvendinimo praktika.

Karkasinė statyba yra jautri naudojamų medžiagų kokybei ir darbų atlikimo tikslumui. Jei naudojama netinkamai paruošta mediena arba darbai atliekami netiksliai, konstrukcija gali deformuotis, atsiranda nesandarumų ir ilgainiui prastėja pastato eksploatacinės savybės. Dėl šios priežasties Lietuvoje ši technologija dar nėra vertinama taip plačiai, kaip Šiaurės Amerikoje, nors jos galimybės leidžia pasiekti aukštą energinį efektyvumą ir greitą statybos procesą.

Karkasinio namo konstrukcinį pagrindą sudaro medinis arba metalinis karkasas. Šis karkasas atlieka viso pastato laikančiąją funkciją. Tarp karkaso elementų įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis. Iš abiejų pusių konstrukcija uždengiama difuzinėmis plėvelėmis arba konstrukcinėmis plokštėmis, kurios reguliuoja drėgmės judėjimą ir užtikrina sandarumą. Tokia konstrukcija skiriasi nuo mūro tuo, kad čia svarbiausia yra ne sienos masė, o sluoksnių sistema.

Karkasinė statyba leidžia darbus vykdyti greičiau, nes dauguma procesų yra sausieji. Tai reiškia, kad nereikia laukti, kol išdžius mūras ar betonas sienose. Konstrukcija yra lengva, todėl nereikia masyvių pamatų. Taip pat karkasiniuose namuose paprasčiau įrengti storesnį šiltinimo sluoksnį ir sumažinti šilumos nuostolius.

Karkasiniai namai skiriasi pagal gamybos ir montavimo būdą. Vienu atveju konstrukcija surenkama statybvietėje iš atskirų elementų. Kitu atveju naudojami gamykloje pagaminti sienų skydai. Taip pat yra moduliniai sprendimai, kai didžioji dalis namo pagaminama gamykloje ir į vietą atvežama jau surinkta. Karkasui dažniausiai naudojama mediena, tačiau tam tikrais atvejais pasirenkamas metalas.

Karkasinio namo pamatai

Karkasinio namo pamatai parenkami pagal grunto savybes ir pasirinktą konstrukcinį sprendimą. Statybos pradžioje nuo sklypo paviršiaus pašalinamas augalinis gruntas, nes jis nėra tinkamas apkrovoms perduoti. Po to paviršius išlyginamas ir paruošiamas tolimesniems darbams.

Plokštinių pamatų atveju formuojamas pagrindas iš kelių sluoksnių. Ant grunto klojamas skaldos sluoksnis, kuris paprastai siekia apie 10–20 cm. Virš jo pilamas 15–30 cm smėlio arba žvyro sluoksnis. Kiekvienas sluoksnis tankinamas. Šiame etape išvedžiojamos pagrindinės komunikacijos – nuotekų vamzdžiai, vandentiekis, elektros įvadai. Ant paruošto pagrindo klojamas polistireninio putplasčio sluoksnis, kuris dažniausiai siekia apie 20–30 cm. Iš šio sluoksnio formuojami klojiniai. Tuomet montuojama armatūra ir pilamas betonas, suformuojantis vientisą plokštę.

Juostiniai pamatai įrengiami naudojant klojinius, į kuriuos pilamas betonas. Pastaruoju metu naudojami ir polistireninio putplasčio klojiniai, kurie kartu veikia kaip šilumos izoliacija. Jei gruntas nėra pakankamai tvirtas, po pamatais įrengiami poliai. Po betonavimo pamato vidus užpilamas smėliu arba žvyru ir sutankinamas.

Poliniai pamatai naudojami tada, kai viršutinis grunto sluoksnis negali patikimai laikyti pastato. Tokiu atveju poliai įrengiami iki tvirto grunto, o viršuje sujungiami rostverku. Ant šios konstrukcijos montuojamas karkasas.

Kai kuriais atvejais naudojamas sprendimas su pakelta konstrukcija, kai po namu paliekama ventiliuojama ertmė. Tokiu atveju įrengiami seklūs juostiniai pamatai, o grindys montuojamos virš grunto.

Mediniai karkaso namai

Medinė karkasinė konstrukcija yra pagrindinė karkasinio namo dalis. Nuo jos priklauso pastato stabilumas, sandarumas ir ilgaamžiškumas.

Paprasčiausiuose sprendimuose naudojama natūralaus drėgnumo mediena, kuri apdirbama statybvietėje. Tokia mediena džiūdama gali keisti formą, todėl atsiranda konstrukcijos netikslumų. Dėl to sunkiau užtikrinti sandarumą ir konstrukcijos geometriją.

Kokybiškesniuose sprendimuose naudojama džiovinta ir kalibruota mediena. Ji paruošiama gamykloje pagal projektą, todėl visi elementai yra tikslūs. Tokiu atveju montavimas vyksta greičiau ir sumažėja klaidų tikimybė.

Karkasui dažniausiai naudojama pušies mediena, o perdangoms gali būti naudojama eglė. Taip pat dažnai naudojamos dvitėjės sijos, kurios pasižymi geresniu stabilumu ir mažesnėmis deformacijomis.

Metaliniai karkasiniai namai

Metaliniai karkasai gaminami iš plonasienių cinkuoto plieno profilių. Jie dažniausiai būna apie 1 mm storio ir paruošiami gamykloje pagal projektą.

Tokios konstrukcijos pasižymi tikslumu ir atsparumu aplinkos poveikiui. Tačiau metalas gerai perduoda šilumą, todėl reikia kruopščiai spręsti šiluminius mazgus.

Karkasinio namo montavimas

Karkasinio namo montavimas pradedamas nuo sienų elementų surinkimo. Jie dažniausiai surenkami horizontalioje padėtyje, nes taip lengviau tiksliai sujungti konstrukciją. Po to sienos statomos į vietą.

Sumontavus sienas, jos išlyginamos ir sutvirtinamos. Perdangos sijos montuojamos taip, kad tinkamai perduotų apkrovas ir stabilizuotų konstrukciją.

Langų ir durų angos suformuojamos iš karto. Virš jų montuojamos papildomos konstrukcijos, kurios neleidžia deformuotis viršutinei angos daliai.

Sumontuotas karkasas tvirtinamas prie pamato.

SIP konstrukcijose pirmiausia montuojamas apatinis apvadas, kuris tvirtinamas prie pamato. Po to montuojami SIP skydai, o sandarumas užtikrinamas naudojant poliuretano putas, kurios užpildo tarpus.

Karkasinio namo šiltinimas

Tarpai tarp karkaso statramsčių užpildomi šilumos izoliacija. Dažniausiai naudojama akmens vata arba polistireninis putplastis. Abi medžiagos naudojamos praktikoje, o pasirinkimas priklauso nuo projekto sprendimų ir naudojamos konstrukcijos tipo. Svarbiausia, kad šiltinimo sluoksnis būtų įrengtas vientisai, be tarpų ir nebūtų suspaustas.

Sienų ir stogo šiltinimo storis priklauso nuo pastato energetinės klasės. B klasės namuose sienų šiltinimas dažniausiai siekia apie 15–20 cm, o stogo konstrukcijoje – apie 20–25 cm. A klasės pastatuose sienose naudojama apie 20–25 cm, o stoge – apie 25–30 cm šiltinimo sluoksnis.

A+ klasės karkasiniuose namuose sienose dažniausiai įrengiama apie 25–30 cm šiltinimo, o stogo konstrukcijoje – apie 30–40 cm. A++ klasės namuose sienų šiltinimas dažniausiai siekia apie 30–40 cm, o stoge – apie 40–50 cm ar daugiau.

Šiltinimo sluoksnis turi būti tiksliai pritaikytas tarp karkaso elementų. Jei lieka plyšiai arba sluoksnis suspaudžiamas, atsiranda vietos, per kurias lengviau pasišalina šiluma. Todėl svarbus ne tik šiltinimo storis, bet ir jo įrengimo kokybė.

Karkasinio namo sandarinimas

Akmens vata yra laidi orui, todėl konstrukcija turi būti sandariai uždaryta. Iš išorės naudojama vėjo izoliacinė plėvelė, kuri stabdo oro judėjimą, bet leidžia pasišalinti drėgmei. Iš vidaus montuojama garo izoliacinė plėvelė, kuri neleidžia patalpų drėgmei patekti į konstrukciją.

Stogo konstrukcijoje iš išorės naudojama plėvelė, kuri surenka po stogo danga susidarantį kondensatą ir nukreipia jį žemyn.

Šiltinant polistireniniu putplasčiu dažniausiai naudojamos plokštės, kurios pasižymi mažu garų laidumu. Tokiu atveju konstrukcija gali būti uždengiama OSB plokštėmis, kurios riboja oro patekimą į konstrukciją. Taip pat naudojami SIP skydai, kuriuose šiltinimo sluoksnis sujungtas su konstrukcinėmis plokštėmis.

Didžiausi nesandarumai atsiranda sienos ir stogo sandūroje, langų ir durų vietose bei ten, kur per konstrukciją praeina komunikacijos.

Montavimo putos turi būti apsaugotos nuo aplinkos poveikio, nes laikui bėgant jos praranda savo savybes. Todėl jos dengiamos sandarinimo plėvelėmis arba mastikomis.

Vietose, kur per konstrukciją praeina laidai ar vamzdžiai, naudojami sandarinimo manžetai, kurie leidžia išlaikyti sandarumą.

Karkasinio namo stogas

Karkasinio namo stogas gali būti šlaitinis arba plokščias. Konstrukcijai dažnai naudojamos dvitėjės sijos, kurių matmenys parenkami pagal reikalingą šiltinimo storį.

Šlaitinio stogo konstrukcija gali būti surenkama vietoje arba naudojamos gamykloje pagamintos santvaros. Santvaros leidžia greičiau atlikti montavimo darbus, tačiau tokiu atveju neįrengiama palėpė.

Surenkamo stogo montavimas pradedamas nuo frontonų. Sumontavus frontonus, įtvirtinama kraiginė sija, į kurią remiamos gegnės.

Gegnių tvirtinimas apačioje yra svarbiausia vieta, nes čia susidaro didžiausios apkrovos. Dažniausiai gegnės tvirtinamos ilgais varžtais su sustiprinta galvute. Taip pat naudojami metaliniai tvirtinimo elementai, kurie tvirtinami vinimis arba medsraigčiais.

Karkasinio namo langai ir durys

Langai ir durys montuojami po karkaso surinkimo. Jei mediena buvo tinkamai išdžiovinta, deformacijų neturėtų atsirasti.

Karkasiniuose namuose galima naudoti didelius vitrininio tipo langus, tačiau jų atraminių konstrukcijų parametrai turi būti apskaičiuoti.

Langai ir durys tvirtinami prie angokraščio medinio tašo specialiais langų sraigtais. Tarpas tarp rėmo ir sienos užpildomas montavimo putomis.

Montavimo putos turi būti apsaugotos nuo drėgmės, todėl jos dengiamos sandarinimo medžiagomis.

Dideli vitrininiai langai dažniausiai montuojami dviem etapais – pirmiausia montuojami profiliai, po to įstatomi stiklo paketai.

Karkasinio namo fasadas

Įrengus fasado apdailą, karkasinis namas nesiskiria nuo mūrinio. Dažniausiai naudojama vėdinamo fasado sistema.

Tinkuojamas fasadas dažniau naudojamas SIP konstrukcijose.

Įrengiant fasadą montuojamas papildomas 5–10 cm šiltinimo sluoksnis, kuris uždengia šilumos tiltelius.

Ant šiltinimo sluoksnio tvirtinami laikantieji tašai, prie kurių montuojama fasado apdaila.

Fasadui gali būti naudojamos klinkerio plytos, klinkerio plytelės, HPL arba fibrocemento plokštės.

Karkasinio namo vidaus apdaila

Viduje dažnai įrengiamas papildomas apie 5 cm šiltinimo sluoksnis. Jame išvedžiojamos komunikacijos – elektros instaliacija ir vėdinimo vamzdžiai.

Ant konstrukcijos montuojamos gipskartonio plokštės. Kai kuriais atvejais jos glaudžiamos prie garo izoliacinės plėvelės.

Ant gipskartonio paviršiaus atliekamas glaistymas ir dažymas.

Taip pat gali būti naudojamos laminuotos plokštės, kurios leidžia greičiau atlikti apdailą.

SIP konstrukcijose gali būti naudojamos polistireninio putplasčio plokštės, ant kurių montuojama apdaila.

Karkasinio namo kaina

Karkasinio namo kaina priklauso nuo konstrukcinių sprendimų, medžiagų ir darbų apimties. Didžiausią dalį sudaro vidaus įrengimas ir inžinerinės sistemos.

100 m² karkasinio namo kaina Lietuvoje dažniausiai siekia apie 120 000–160 000 eurų.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.