Kodėl karkasiniai namai populiarūs Skandinavijos šalyse? Kokia mediena tinkamiausia karkasui ir kaip ji turi būti apdorota? Karkasinio namo sienos konstrukcija, šiltinimas su stiklo vata, siūlių sandarinimas, apsauga nuo graužikų.

Pas mus populiarėjanti karkasinė ir skydinė statyba turi šimtametes ir patikrintas tradicijas šalto klimato Skandinavijos šalyse. Kaip kažkada sakė architektas Algirdas Kaušpėdas, „karkasinis namas - tai labai paprastas statinys. O ko namui reikia? Kad išorinės atitvaros izoliuotų vidinę erdvę. Paprasčiausia yra pastatyti medinį karkasą ir jį užpildyti šiltinimo medžiaga. Tai pats pigiausias būsto statymo būdas, žinomas Šiaurės šalyse. Pagaliukai ir vata - kas gali būti paprasčiau ir pigiau? Tačiau ar žmogui priimtinas toks namas kaip investicija, turi nuspręsti jis pats. Žmonėse vis dar įsišakniję gausybė prietarų, susijusių su karkasiniais ar skydiniais namais. Dažnai pirmas klausimas būna, ar toks namas ilgaamžis. Tačiau amerikiečiai, kanadiečiai ir skandinavai jau seniai masiškai stato būtent tokius namus. Į lietuvio sąmonę įaugusi nuostata, kad namas turi stovėti šimtą metų, nors vidutiniškai žmogus viename name gyvena tikrai ne 100, na, daugiausia 50 metų. Karkasinis namas be jokio remonto stovi apie 30-40 metų, po to jį gali tekti paremontuoti.

Ar verta statyti karkasinį namą

Kuo atšiauresnis, šaltesnis kraštas, tuo mažiau inertiška turi būti pastato konstrukcija. Antai Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, Šiaurės Europos šalyse karkasiniai namai puikiai tiko ir prigijo, o tarkime Graikijoje - ne. Pietų šalyse geriau statyti masyvius mūrinius namus: mūras per naktį sukauptą vėsą išsaugo ir atiduoda dieną, kada aplinka smarkiai sušyla. O gyvenantiems šiauriau visai nereikia, kad sukauptą šaltį mūrinė siena atiduotų į vidų. Teiginys, kad mūras akumuliuoja šilumą, teisingas tik tuo atveju, jei mūras yra iš vidaus, o išorė apšiltinta. Tad iš esmės mūro ir karkaso konstrukcija panaši, tik į mūrą tenka investuoti daugiau".

Karkasinio ir skydinio namo statyba iš esmės nesiskiria, skirtingos tik surinkimo vietos: karkasinis konstruktyvas surenkamas statybvietėje, skydai yra tos pačios karkasinės konstrukcijos gaminiai, bet surenkami patalpose, gamybos ceche.

Tiek karkasinis, tiek skydinis namas yra iš esmės mediniai namai, arčiausiai gamtos ir ekologijos. Tokio namo sienų ir stogo apšiltinimas irgi gali būti iš natūralių medžiagų, jei  naudojama gamtinės kilmės termoizoliacija. Skandinavijos šalyse populiariausia termoizoliacinė medžiaga yra mineralinė vata.

Paradoksas tas, kad daug Lietuvos įmonių stato karkasinius ir skydinius namus Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kitose šalyse, bet Lietuvoje šie namai nėra populiarumo viršūnėje. Gal ir teisus architektas Algirdas Kaušpėdas kažkada sakęs, kad jei lietuvis perka automobilį, tai būtinai „mersedesą", o jei stato namą - tik mūrinį. Toks mąstymas jau lyg ir praeityje, bet karkasinė statyba vis dar neįsigali, nors, kas žino, gal jau netoli laikas, kai šio tipo gyvenamaisiais namais bus užstatomi ištisi kvartalai, kaip yra Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse. Norvegijoje karkasinis namas laikomas prestižiniu.

Karkasinio namo statyba

Lietuvoje yra apie pusšimtis skydinių namų gamintojų ir keli šimtai karkasinių namų statytojų, dalis jų įgijo patirties užsienio šalyse. Pas mus, deja, iki šiol šios srities specialistai neruošiami, karkasinių namų statybos inžinierius, projektuotojus, konstruktorius, energinio efektyvumo specialistus ir surinkėjus tenka ugdytis pačioms įmonėms. Dalis karkasinių namų statytojų sertifikuoja savo gaminius pagal tos šalies, į kurią eksportuoja, reikalavimus (Norvegijos, Vokietijos ir t.t.). Lietuvoje nėra karkasinės statybos standartų/taisyklių, visi naudoja skirtingus. Nei aukštosios mokyklos, nei profesinio rengimo centrai nesirūpina, kad atsirastų kvalifikuotų šios srities specialistų ir darbininkų. Galbūt dėl šių priežasčių vis dar statome mūrus vietoje greitos ir šiltos karkasinės statybos.

Šiaurės šalyse karkasinė ir skydinė statyba populiari dar ir dėl to, jog šio tipo namai labai greitai įšyla ir gerai laiko šilumą. Gi mūro namai, kokių daug statoma, pavyzdžiui, Italijoje, pietų Prancūzijoje, populiarūs dėl vietinės skalūnų žaliavos ir didelės tokių namų šiluminės inercijos - t.y., jų vėsumo vasarą, nes pietų šalyse ši savybė aktualesnė nei šildymas.

Kaip akcentavo daugelis kalbintų medinių namų specialistų, technologiškai karkasinių ir skydinių konstrukcijų gamyba ir statyba yra sudėtingesnė nei mūro, nes dirbama su „gyva" medžiaga - mediena, reikalingi atitinkami tvirtinimo elementai, skaičiavimai statikai užtikrinti, bet karkasiniai yra labai šilti. Karkasinių ir skydinių namų sienų konstrukcijos „sumuštiniai"  nuolat tobulinami, atsiranda vis efektyvesnių sprendimų ir dabar šie namai nesunkiai pasiekia A+ ir A++ energinių klasių rodiklius.

Karkasinio namo mediena

Karkasinio namo pagrindiniai elementai - laikantysis medienos karkasas, termoizoliacija, standi lakštinė karkaso elementų apkala (dažniausiai drėgmei atsparios OSB plokštės).

Karkaso statramsčiai iš kalibruotos ir graduotos medienos.

Karkaso mediena  ruošiama pagal EN 338 standartą ir rekomenduojama C16-40 stiprumo klasės, optimaliausiais variantas kainos ir kokybės požiūriu - C24 klasės bei 15±3 proc. drėgmės mediena, tolygiai išdžiovinta pramoninėje džiovykloje. Pagal standarto reikalavimus tokios klasės mediena yra pakankamai tanki, atspari tempimui, lenkimui, slėgimui. Taip pat šios klasės mediena yra  kalibruota ir graduota, t.y., tašai iš visų pusių apipjauti, tikslių matmenų, atrinkti.  Standartinis statramsčio plotis - 50 mm, žingsnis karkase - 600 mm.

Vieni statytojai medieną impregnuoja antiseptikais ir apdoroja antipireniniais tirpalais (puvimą, įvairių mikroorganizmų dauginimąsi stabdančiais ir medienos degumą mažinančiais tirpalais), kiti - ne, argumentuodami, kad karkasas yra uždaroje konstrukcijoje ir, jei pastatas eksploatuojamas tvarkingai, nei graužikai, nei pelėsis, nei ugnis nekelia pavojaus, o apdorota mediena savybes po kažkiek laiko visvien praranda. Be to, jei mediena neužkrėsta grybeliu ir joje nėra vabzdžių, išdžiovintoje ir kalibruotoje jų neatsiras. Todėl, jų nuomone, medienos, jei ji neturi sąlyčio su išore ir jos neveikia atmosferos krituliai, impregnuoti nereikia.

Bet yra ir kita nuomonė. Panagrinėję karkasinės statybos specialistų  iš Šiaurės Amerikos ar Vakarų Europos, nuomones sužinosime, kad jie šios konstrukcijos pastatuose naudoja tik pramoniniu būdu, specialiose kamerose išdžiovintą ir antiseptikais bei antipirenais  apdorotą karkaso medieną. Technologija grindžiama nuostata, jog tik ilgalaikis aukštos temperatūros poveikis stabdo visų rūšių medienos mikroorganizmų bei kenkėjų veiklą, sunaikina jų sporas, kiaušinėlius ir lervas. Ir tik pramoniniu būdu specialiose kamerose, dideliame slėgyje, o ne savadarbiuose, objekte iš pagalbinių medžiagų sukonstruotose mirkymo loveliuose atliktas giluminis medienos prisotinimas degumą mažinančiomis medžiagomis sulaiko ugnį gaisro atveju.

Šalys, kuriose populiari karkasinė ir skydinė statyba, turi nacionalinius reglamentus, detalizuojančius tiek karkaso medžiagos paruošimą, tiek termoizoliacijos charakteristikas, statiką bei kitus parametrus. Kadangi Lietuvoje nėra atskirų karkasinei statybai skirtų reglamentų ar norminių dokumentų, kuriais remiantis būtų projektuojami ir gaminami skydai, karkasiniai namai, statytojai dažniausiai vadovaujasi Norvegijos, Suomijos ar kitų šalių reglamentais.

Daugelis karkasinius namus statančių Lietuvos įmonių vadovaujasi Skandinavijos šalių reglamentais, kuriuose nurodoma, jog privaloma antipirenais apdoroti tik stogo konstrukcijas. Kita mediena impregnuojama tais atvejais, kai statinys statomas drėgnose, miškingose vietovėse, arti vandens, kur didesnę paros dalį būna didesnė nei įprasta santykinė oro drėgmė.

Skandinaviški medinių statramsčių matmenys yra gana įvairūs, priklauso nuo termoizoliacijos storio: 28x45/45x45/45x75/ 45x90/45x120/45x145/ 45x190/ 45x220/45x240 mm.

Karkasinių sienų konstrukcija

Statant karkasinį namą žinotina, kad teks rinktis vėdinamo fasado konstrukciją, nes visgi medienos karkasas ir tinkas nėra visai suderinami dalykai dėl galimų medienos deformacijų. Nors JAV, Kanadoje, kur karkasinė statyba itin populiari, plonasluoksniu tinku dengtų karkasinių konstrukcijų yra.

Specialistai tvirtina, kad, jei mediena tinkamai paruošta ir naudojami tinkami tvirtinimo elementai, problemų dėl karkaso elementų standumo nekyla. Suprantama, problemų nebus, jei visose statybos grandyse laikomasi technologinių reikalavimų. Bet visgi geriau apsidrausti, nes patirtis rodo, kad kartais net ir apmūrijant karkasines sienas į vėdinamą tarpą prikrečiama skiedinio, užkemšamos vėdinimo kiaurymės, tuomet, dėl mažo apdailos sluoksnio laidumo garams, ant jo kaupiasi kondensatas, kuris iš pradžių ardo sienos apdailą, o esant dideliam vandens garų kiekiui ir prastam vėdinimui, kaupiasi vidiniuose sienos sluoksniuose. Taip pažeidžiamos medinės karkaso dalys, o tuo pačiu mažėja pastato ilgaamžiškumas.

Pas mus vėdinamų sienų konstrukcija projektuojama ir įrengiama remiantis STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys".

Karkasinio pastato sienos sumuštinį sudaro (nuo vidinės pusės): vidinis apdailos sluoksnis, garų izoliacija, karkaso elementai su tarp jų ir už jų įterptomis šiltinimo medžiagomis, išorinis vėjo izoliacijos sluoksnis (sutankintas termoizoliacijos sluoksnis, garams laidi plėvelė, kartais - standžios perforuotos plokštės), vėdinamas oro tarpas ir apdailos sluoksnis. Toks sienos sumuštinis yra standartinis, jis dažniausiai pateikiamas ir termoizoliacinių medžiagų gamintojų kataloguose.

Principinė išorinės karkasinės sienos konstrukcija pagal Šiaurės šalių medinių namų SINTEF sertifikato reikalavimus.

1.      Horizontali apkala, 21 mm;
2.      Mediniai profiliai, 36x45 mm;
3.      Vėjo barjeras;
4.      Gipso plokštė, 9 mm;
5.      URSA stiklo vata, 150 mm;
6.      Vertikalus statramstis, 50x45 mm;
7.      Smeigės;
8.      Garo izoliacinė plėvelė;
9.      URSA stiklo vatos plokštės, 50 mm;
10.    OSB plokštės, 10 mm;
11.    Gipskartonio apdaila, 13 mm;

Karkasinių namų statytojai naudoja ir savo patikrintas konstrukcijas, tačiau principas toks pat - svarbiausia apsaugoti termoizoliacinį sluoksnį nuo drėgmės ir vėjo.

Karkasinio namo šiltinimas

Dėl laidumo vandens garams, gaisrinės saugos bei kitų naudingų savybių karkasinių sienų šiltinimui geriausiai tinka mineralinė stiklo vata, jos privalumas dar ir tas, kad šios vatos nemėgsta graužikai, ji atspari grybeliams ir pelėsiams. Stiklo vata vėdinamoje konstrukcijoje išlieka sausa, iš esmės jos neveikia drėgmė, jos struktūra nekinta dešimtmečiais, ji nesukrenta, o tai reiškia nekintančius pradinius pastato šiluminius parametrus arba, paprasčiau kalbant, pastatas net ir po dešimtmečių nepraranda šiluminės izoliacijos savybių, išlieka šiltas. URSA mineralinė stiklo vata pasižymi elastingumu, lengvumu, kaip sako statybininkai, namas tarsi aprengiamas pūkine striuke.

Mineralinė stiklo vata efektyviai sulaiko šilumą patalpose žiemą ir užtikrina malonią vėsą per karščius. URSA GLASSWOOL taip pat apsaugo nuo nepageidaujamo triukšmo, o kadangi yra nedegi medžiaga (degumo klasė A1), veiksmingai sumažina gaisro kilimo ir plitimo pavojų.

 

Šiltinimas stiklo vata Lietuvoje buvo šiek tiek primirštas dėl kitų termoizoliacinių medžiagų rinkodaros agresyvumo, bet naudojamas labai seniai, dar ir dabar ant prieš 50-60 metų statytų medinių namų perdangų galima rasti stiklo vatos sluoksnį, tiesa, šiuolaikinės stiklo vatos gamybos technologija ir efektyvumas nepalyginami su anuometine stiklo vata.

Šiuolaikinės stiklo vatos gamyboje naudojamos natūralios medžiagos: stiklo duženos ir smėlis, tai viena iš ekologiškiausių termoizoliacinių medžiagų. Lyginant su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis jos gamyboje gerokai sumažėja CO2 išmetimas į atmosferą ir sunaudojamos energijos kiekis.

URSA mineralinė stiklo vata gaminama iš perdirbtų medžiagų, nenaudojant aplinkai kenksmingų rišiklių, ir yra 100-u procentų perdirbama. URSA prekės ženklo gaminiai yra pasaulinio Etex Group koncerno įmonės produkcija. Etex Group įmonių grupė garsi gaisrinės saugos, tinko technologijų, modulinės statybos ir inžinerijos srityse. Lietuvoje URSA stiklo vatos gaminiais prekiauja visi didieji statybinių medžiagų prekybos centrai.

Stiklo vata labai lengva, nesukrenta, elastinga, ją nesunku sudėti tarp statramsčių, jos vengia graužikai, o tai nemenkas privalumas, nes lizdus vatoje susisukusios pelės tampa ne vieno namo savininko galvos skausmu.

Stiklo vata pasižymi gera garso ir šilumos izoliacija, tai reiškia, kad žiemą reiks mažiau šildyti, o vasarą jausite malonią vėsą (jei naudojate oro kondicionierių, vasarą taip pat sutaupysite už elektrą).

URSA stiklo vatos gaminiai gali būti naudojami visų tipų pastatuose - nuo gyvenamųjų, visuomeninių, mokyklų, ligoninių iki biurų, logistikos ir gamybos, žemės ūkio ir pramonės pastatų, ypač ten, kur reikalinga aukšta gaisrinės saugos klasė. Stiklo vata priskiriama A1 gaisrinės saugos klasei, kuriai priklauso nedegūs gaminiai.

URSA mineralinė stiklo vata gaminama rulonais (dembliais) ir lakštais - plokštėmis. Perdangų, šlaitinių stogų šiltinimui idealiai tinka ruloninė stiklo vata, nes yra galimybė pakloti vientisai išvengiant sujungimų, greitesnis darbas. Vertikalioms konstrukcijoms dažniausiai naudojamos plokštės.

Rulonine stiklo vata patogu šiltinti šlaitinį stogą - termoizoliacijos sluoksnis vientisas, vata labai lengva ir paslanki.

Pagrindinis bet kurios termoizoliacinės medžiagos rodiklis yra šilumos laidumo koeficientas λ (lambda). Kuo λ skaičius mažesnis, tuo geresnės medžiagos termoizoliacinės savybės, paprasčiau kalbant, tuo medžiaga šiltesnė. Stiklo vatos λ yra vienas mažiausių tarp termoizoliacinių medžiagų, pavyzdžiui, šlaitinio stogo šiltinimui tinkamų stiklo vatos demblių URSA Platinum 32 deklaruojamas λ_D yra 0,032 (W/m*K), URSA Amber 33 - 0,033, URSA Premium 35 - 0,035 (W/m*K ).

URSA Platinum 32 demblių šilumos laidumas yra vienas mažiausių tarp izoliacinių medžiagų. Tai reiškia, kad tam pačiam energinio efektyvumo rodikliui pasiekti reikės plonesnio vatos sluoksnio.

Atitvaros termoizoliacinio sluoksnio storis apskaičiuojamas energinio projektavimo programa remiantis norminiais STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas", STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" ir kt. dokumentais.

Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties pastatų stogams, perdangoms ir sienoms reikalaujamos norminės atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertės yra:

Pastato energinio naudingumo klasė	Gyvenamosios paskirties pastato atitvarų norminės U (W/(m2•K)) vertės
	Stogai ir perdangos	Sienos
A	0,14	0,15
A+	0,12	0,13
A++	0,10	0,11

Kad būtų išvengta garų skverbimosi per sieną bei rasos taško susidarymo izoliaciniame sluoksnyje, iš vidinės atitvaros pusės būtina uždengti garo izoliacinę plėvelę. Dažniausiai tam tikslui naudojama statybinė polietileno plėvelė.

Garo izoliacija viduje, naudojama 200 mikronų storio statybinė polietileno plėvelė.

Vidinei sienų apdailai iš vidaus karkasas dažniausiai dengiamas gipskartonio plokštėmis. Karkasinė statyba, sausa gipskartonio plokščių apkala naudinga dar ir tuo, kad statyba vyksta be šlapių procesų, konstrukcijose nesikaupia statybinė drėgmė, kurios pasišalinimui neretai prireikia ir metų ar dviejų.

Atsižvelgiant į projektą, išorinė atitvarų pusė gali būti papildomai apšiltinama 50 mm izoliacija. Po to sienos apkalamos drėgmei atspariomis 12 mm OSB ar kitomis plokštėmis. Ant jų arba ant izoliacinio sluoksnio įrengiama vėjo izoliacija - kietos stiklo vatos plokštės arba plėvelė. Kaip minėjome, dažniausiai karkasinio namo išorės sienoms parenkama vėdinama fasado konstrukcija su oro tarpu, kuris užtikrina gerą sienos vėdinimą.

Karkasiniuose namuose izoliacija montuojama ne tik išorinėse, bet ir vidinėse sienose bei pertvarose. Šiuo atveju stiklo vata atlieka garso izoliacijos funkciją, ji puikiai tinka dėl gerų garso izoliacijos parametrų, priešgaisrinių savybių.

Stiklo vatos gaminiai yra universalūs, tinka įvairioms atitvaroms, tai patogu, nes nereikia kelių medžiagų. Pavyzdžiui, URSA Thermo Ultra 33 techniniai parametrai ir pritaikomumas yra:

Karkasinio namo sienų termoizoliacijos storis skaičiuojamas kiekvienam projektui ir jis priklauso nuo  vietovės,  architektūrinio projekto, pasirinktų medžiagų, pasirinktos šildymo sistemos, vėdinimo prietaisų efektyvumo ir kt. Atitvaros termoizoliacinio sluoksnio storis apskaičiuojamas energinio projektavimo programa remiantis norminiais STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas", STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" ir kt. dokumentais.

Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties pastatų stogams, perdangoms ir sienoms reikalaujamos norminės atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertės yra:

Pastato energinio naudingumo klasė	Gyvenamosios paskirties pastato atitvarų norminės U (W/(m2•K)) vertės
	Stogai ir perdangos	Sienos
A	0,14	0,15
A+	0,12	0,13
A++	0,10	0,11

 

Pavyzdžiui, cokolio ir grindų su po jomis esančiu rūsiu šiltinimo sprendimas gali būti:

Karkasinio namo sandarumas

Karkasinio namo konstrukcija yra labai tinkama energiškai efektyviems pastatams. Pirmiausia dėl to, kad pastato sienos storis yra gerokai mažesnis nei mūrinio pastato. A+ energinio naudingumo klasės karkasinės pastato sienos storis yra pie 450 mm, o tos pačios klasės mūrinio pastato sienos storis yra 10-15 cm didesnis (priklauso nuo konstrukcijos tipo ir mūro medžiagos). Be to, ir sandarumo klausimai sprendžiami gerokai paprasčiau nei mūriniame pastate. Sandarumo barjero funkciją karkasiniame pastate atlieka orą ir garus izoliuojantis sluoksnis, dažniausiai įrengiamas iš 200 mikronų storio statybinės polietileno plėvelės. Šio sluoksnio sujungimai turi būti suklijuoti, o tos vietos, kur jį kerta kiti elementai, turi būti užtaisomos taip, kad nebūtų pažeistas sluoksnio sandarumas.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių karkasinių namų problemų - blogai užsandarintos komunikacijų praėjimo vietos, to rezultatas - per didelė lauko oro infiltracija į pastatą.

Sandarinimo juostų kokybė ir tinkamas jų uždėjimas - ypatingai svarbūs sprendžiant praėjimų sandarumą.

Sandarumo užtikrinimas iš esmės lygus darbo kruopštumui. Labai svarbu, kad dedant į konstrukciją stiklo vatą ji būtų apsaugota nuo atmosferos poveikio ir vienodai suspausta visomis kryptimis. Todėl patikimi statytojai atlieka ne tik privalomą galutinį sandarumo testą, bet ir tarpinius, kurie parodo šilumos praradimo vietas ir, kol dar nėra apdailos, yra galimybė jas užsandarinti.

Kaip sandarinami praėjimų mazgai? Kokybiškomis lipniomis sandarinimo juostomis, kurios lipnumą išlaiko ilgai, jų klijai neišdžiūsta po metų kitų. Juostos naudojamos aplink komunikacijų praėjimus, plėvelių suklijavimui, sandūrų izoliavimui.

Geriausia naudoti patikimų Europos gamintojų rekomenduojamas plėveles ir sandarinimo juostas, nes jos būna patikrintos ir ilgaamžės.

Kol nesumontuotas stogas, šiltinimas uždengtas, vėjo izoliacinių plokščių siūlės užklijuotos. plokštės pritvirtintos smeigėmis.

Karkasinio namo apdailai dažniausiai naudojamos dailylentės arba plokštės, galima klinkelio ar dekoratyvinio akmens plytelių apdaila.

Tarp išorės apdailos ir sienos konstrukcijos formuojamas  20-30 mm oro tarpas, kad judėdamas oras galėtų išvėdinti tiek per išorės apdailą, tiek iš vidaus sienoje galinčią atsirasti drėgmę.

ASA.LT informacija, parengta remiantis „Etex Lietuva" (ursa-lt.com) ir Karkasinių namų ekspertai rekomendacijomis, ASA.LT ir gamintojų nuotraukos