Kokie yra priešgaisriniai atstumai tarp medinių namų?

Klausimas: Nusipirkau žemės sklypą gyvenamojo namo statybai. Gretimame sklype, 3 m nuo mano sklypo ribos, pastatyta rąstine kaimyno pirtis. Aš 3 m nuo sklypo ribos atstumu norėčiau statyti medinį karkasinį nama. Tačiau girdėjau, jog pagal gaisrinės saugos reikalavimus atstumas mediniam namui turi būti didesnis. Koks? Ar nėra galimybių įrengti kokią priešgaisrinę užtvarą? Kokio tipo namą aš galiu statytis per 3 m nuo savo sklypo ribos?  Taip išeina, kad šiuo atveju, kaimynas, pirmasis pasistatęs medinę pirtį, apribojo mano pasirinkimą?

Atsako Vincas Sasnauskas, PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas

Pagal šiuo metu galiojančių Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Reikalavimai), nuo jūsų paminėtos rąstinės pirties ir karkasinio pastato, patikslinus šių statinių atsparumą ugniai, turėtų būti išlaikomi priešgaisriniai 8-15 m atstumai.

Reikalavimų 93.3 punktas numato išimtis ir galimybę neišlaikyti priešgaisrinių atstumų tarp gyvenamosios vieno, dviejų butų arba sodų, ar kitokios paskirties grupės pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija gyvenamosios vieno buto paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Todėl statinio gaisrinio skyriaus plotas gali būti nustatomas apjungiant kelis statinius ir juos vertinant kaip vieną statinį, kuris gali būti pastatytas viename ar keliuose sklypuose (pvz., sublokuoti vieno buto gyvenamieji namai (kotedžai).

Kitas galimas sprendimas būtų priešgaisrinės sienos įrengimas tarp pastatų, tarp kurių neišlaikomi normatyviniai priešgaisriniai atstumai. Norint tiksliau įvertinti situaciją jūsų konkrečiu atveju, siūlome papildomai pasikonsultuoti su kvalifikuotu projektuotoju arba Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais.

Projektuotojai parinkdami priešgaisrinius atstumus tarp projektuojamo pastato ir gretimų pastatų dažnai neapibūdina (nežino), koks gretimo (-ų) statinio (-ių) atsparumo ugniai laipsnis, todėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams tikrinantiems statinių projektus iškyla pagrįsti klausimai, kaip ir ką vertino projektuotojas parinkdamas minimalius priešgaisrinius atstumus tarp projektuojamo pastato (gaisrinio skyriaus) ir gretimų pastatų. Dažnai nenurodomi priešgaisriniai atstumai nuo projektuojamo pastato (statinių gaisrinio skyriaus) iki gretimuose sklypuose esančių pastatų.

Taip pat neretai projektuotojai, rengdami projektus klaidingai apskaičiuoja gaisrinio skyriaus maksimalų plotą Fg, kai į vieną gaisrinį skyrių bando įtraukti kelis skirtinguose sklypuose esančius pastatus, turinčius skirtingas gaisrinės saugos charakteristikas, t. y. apjungdami skirtingo atsparumo ugniai laipsnio pastatus į vieną gaisrinį skyrių projektuotojai neparenka pavojingesnio – žemesnio atsparumo ugniai laipsnio statinio parametrų (sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas Fs (m2), skaičiuojamoji altitudė Habs (m) iš minėtų Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 3 priedo 1 lentelės.

Parengtuose statinių projektuose dėl neišlaikytų priešgaisrinių atstumų neretai pažeidžiamos Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 95 punkto nuostatos,  t. y. neteisingai atskiriami pastatai priešgaisrinėmis sienomis (ekranais).

Pateiktų gyvenamųjų (vieno, dviejų butų pastatų) I-II atsparumo ugniai laipsnio pastatų projektuose dažnai katilinė, automobilių saugykla, pirtis (sauna) ir kt. nuo kitų patalpų neatskiriami priešgaisrinėmis užtvaromis ir priešgaisrinėmis durimis.

Labai dažnai projektuose tik paviršutiniškai aptariami projektuojamų pastatų gaisro gesinimo iš išorės klausimai (dažnai nenumatomi vandens šaltiniai, vandens paėmimo būdas, privažiavimo prie vandens šaltinių keliai, kaip tai reglamentuoja Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės.

Gaisrinės saugos taisyklių, taikomų projektuojant ir statant naujus statinius, aktualios redakcijos ir konsultacijos dėl jų taikymo yra skelbiamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainėje www.vpgt.lt rubrikoje „Prevencija / Projektavimo taisyklės“.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Geriausi temos straipsniai

Cheminiai valikliai

Pastatų fasadų valymas, naudojamas chemikalų.

Darbo apranga statybininkams

Kaip išrinkti ir sukomplektuoti darbo drabužius statybininkams, kokias savybes privalo turėti darbo apranga.

Daugiabučių priešgaisrinė sauga

Gaisrinės saugos problemos senuose daugiabučiuose, kokios priešgaisrinės ir evakuacinės priemonės numatytos daugiabučiui, kodėl daugiabutyje turi būti evakuacinės kopėčios, priešgaisrinių kopėčių apsauginiai lankai, kopėčių sausvamzdis

Dūmų detektorius

Šiuolaikiniai dūmų detektoriai, kaip įsirengti dūmų detektorių

Ergonomikos pagrindai

Ergonomikos mokslo tyrinėjimas, taisyklingo darbo atlikimo dėsniai, žmogui tinkamos darbo aplinkos sukūrimas

Europietiški automatinių priešgaisrinių sistemų reikalavimai

Ką reikia atsiminti montuojant priešgaisrinius daviklius?

Fasado šiltinimas mineraline vata ir polistirolu

Fasadų šiltinimui Lietuvoje dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis arba mineralinė vata. Abi šios medžiagos iš esmės skiriasi savo reakcija į ugnį. Dažnai pirmasis variantas pasirenkamas dėl pigumo, tačiau nėra visai saugus gaisro atveju, antrasis - šiek tiek brangesnis. Nemažoje dalyje ES šalių praktikuojamas kombinuotas sprendimas.

Fasadų apdailos degumas

Kas yra fasadų degumas, kaip nustatomas fasadų degumas, fasadų gaisrinės saugos klasė, fasadų gaisrinės saugos reikalavimai

Namuose geriau nedeginti baldinių plokščių ir panašių gaminių

Kodėl namuose negalima baldinių plokščių, ar galima deginti baldines plokštes

Priešgaisrinių elektros sistemų funkcionalumo užtikrinimas

Kaip užtikrinti priešgaisrinių elektros sistemų funkcionalumą, kaip atliekamas elektros instaliacijų degumo bandymas, kabeliai su integruota funkcionalumo užtikrinimo funkcija