Atsako Arūnas Rimkus

Lietuvoje apie saulės kolektorių naudą vyrauja standartiniai argumentai, labiau pagrįsti lozungais nei praktika. Iš tiesų, saulės kolektoriai yra investicija, kuri suteikia ir komfortą, ir ekonomiją, ir ekologiją. Taigi ji tinka tiems, kuria mąsto truputį plačiau nei apie vieną ar du kūrenimo sezonus.  Ji reiškia, kad:

• Tris kartus rečiau kursite katilą;
• Kambarių temperatūrą reguliuos kambario termostatas;
• Sumažinsite anglies dvideginio išmetimą, nes katilas, dirbdamas maksimaliu režimu išleidžia į aplinką mažiau šalutinių degimo produktų;
• Naudosite atsinaujinantį ir pigiausią vietinį kurą - malkas.
• Metinius šilto vandens ruošimo kaštus sumažinsite iki 70 proc.

Visa atsinaujinančių energijos šaltinių teorija išdėstyta "Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didinimo gairėse",  Seimo nutarimu Nr. XI-2133 2012 m. birželio 26 d. patvirtintoje „Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje". Numatyta siekti, kad iki 2020 m. atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų ne mažiau kai 23 proc. galutinių energijos sąnaudų.

O dabar realus pavyzdys, kas pasikeičia, kai katilinė sutvarkoma pagal europinius reikalavimus.

Naujos statybos, 170 kv. m šildomo ploto name gyvena 4 asmenys. Pirminė šildymo sistema buvo kieto kuro katilas Kalvis, 20 kW, paprastas pajungimas - dvivamzdė šldymo sistema. Didžiausią  šeimininko nepasitenkinimą kėlė faktas, jog tuo metu, kai lauke  nėra  neigiamos temperatūros, pakūrus katilą kambariuose  greitai tapdavo per šilta - temperatūra pakildavo iki 25 laipsnių. O kai lauke būdavo gerokai žemiau nulio,  tekdavo anksti ryte keltis, rengtis darbiniais drabužiais, kurti katilą, tuomet persirengti švariai.

Šiltuoju metų laiku, kai namuose būdavo naudojama labai mažai elektros energijos, jos sąnaudos už vandens šildymą 300 litrų talpoje buvo pakankamai didelės. Jos taip pat reikėjo elektriniams  rankšluosčių džiovintuvams dviejuose vonios kambariuose. Visa tai šiltuoju metų laiku kainuodavo apie  280 litų per mėnesį.

Todėl buvo nuspręsta pertvarkyti šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemą į modernią kieto kuro katilinę su akumuliacinėmis talpomis bei saulės kolektoriais.  Pertvarkos ėmėsi mūsų bendrovė. Pagrindinė problema, su kuria susidūrėme, buvo ta, kad reikėjo paaukoti dalį garažo patalpos dviems akumuliacinėms talpoms, kurių bendras tūris yra 3400 litrų. Buvo įrengtas akumuliacinių talpų įkrovimo mazgas bei sumontuotas pamaišymo vožtuvas,   kuris šilumnešio temperatūrą pritaiko pagal lauko temperatūros daviklius bei pastatytas programuojamas termostatas kambaryje, kuris pagal dienos ir nakties režimą reguliuoja temperatūrą. Reguliavimas leido automatiškai naktį sumažinti temperatūrą, o ryte vėl padidinti, kambariuose dabar visada yra norima temperatūra: 22 laipsniai C dienos metu 20 laipsnių naktį.

Kieto kuro katilą reikia kurti vidutiniškai kas trečią parą, taip sutaupoma savo laiko, kambariuose palaikoma vienoda temperatūra.

Kadangi šeima naudojo pakankamai daug šilto vandens, vasarą norėjo turėti šiltą vonios "gyvatuką", buvo nuspręsta sumontuoti 8 saulės kolektorių plokštes su vadinamu "išsluoksniuotu" akumuliacinės talpos įkrovimu, kai pirmiausiai šyla viršutinė dalis, po to šiluma nukreipiama į apačią. Šeimininkas baiminosi, kad atsiras karšto vandens perteklius  ir teks leisti vandenį lauk. Kai pamatė, kad  karštas vanduo talpoje pasiskirsto proporcingai bei proporcingai cirkuliuoja "gyvatukais", kad nėra perkaitinimo, kuris, atrodytų, turėtų atsirasti karštą vasaros dieną, liko partenkintas. Tokia sistema vidutiniškai paruošia 600 litrų karšto vandens per dieną, bet šeimininkai nesiskundžia, kad per daug, nes perteklius nukreipiamas į vonios kambarius. Kadangi nebereikia naudoti elektrinių džiovintuvų ir radiatorių vonios kambariuose, t.y. nereikia elektros energijos, nereikia ir tiek daug kaip anksčiau mokėti už ją.

Dabar apie skaičius. Katilinės pertvarka su dviem akumuliacinėmis talpomis kainavo 19170 (su PVM). Saulės sistemos įrengimas su 8 kolektoriais  kainavo  14821 Lt (su PVM). Kadangi saulės kolektorių sistema turi šilumos skaitiklį, pamatėme, kad  nuo 2012 gruodžio mėn. iki 2013 gruodžio mėn.  buvo pagaminta 7000 kW/h  šilumos energijos. Ir tai faktas. Jums spręsti, ar apsimoka tokia sistema, ar ne.

Lietuvoje apie saulės kolektorių naudą daugelis rašo standartinėmis frazėmis: saulės spinduliuotė yra 1000 W/kv.m, modernūs saulės kolektoriai gali paversti naudinga šiluma 700 W/kv.m. Įsirengus saulės kolektorius galite sutaupyti iki 70 proc. metinio karšto vandens bei iki 20 proc. šildymo sąnaudų. Įsirengus modernią sistemą su saulės kolektoriais bei akumuliacine talpa, jos atsipirkimo laikas apie 12 metų.

Mano nuomone, vartotojui, nesigilinančiam į detales - o juk iš jų ir susideda visa esmė, tai nieko nesako. Geriausia, kai kalbama konkrečių argumentų ir skaičių kalba.

Foto iš mūsų pertvarkytos sistemos:

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama