Saulės modulių ir saulės elektrinės įrengimo kaina, elektrą gaminantys vartotojai, saulės elektrinėje pagamintos elektros apskaitos ir atsiskaitymo būdai.

Besitęsiant saulės elektrinių bumui, Lietuvoje fiksuojamas nedidelis saulės modulių pigimas. Palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, kai populiariausių saulės modulių kainų vidurkis buvo 198 eurai, 2025 metų pirmąjį ketvirtį  saulės modulių kaina  siekė 190 eurų už 1 kW. 4,2 proc. sumažėjusi modulių kaina nukrito iki visų laikų žemiausios kainos. Lietuvos energetikos agentūra nurodo, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių mūsų šalyje toliau mažėjo saulės modulių kainos – nauji importuoti moduliai, kurių didmeninė kaina yra gerokai mažesnė nei tų, kurie buvo sukaupti sandėliuose anksčiau, taip pat mūsų šalies rinkoje toliau auganti konkurencija. Tuo metu pasaulinės saulės modulių kainos šių metų pradžioje pradėjo augti pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus.

Kalbant apie visos saulės elektrinės įrengimo kainą, pirmą 2025 metų ketvirtį Lietuvoje vidutinė 10 kW saulės elektrinės įrengimo kaina kartu su saulės moduliais, montavimo konstrukcijomis, inverteriu, valdymo įranga, projektavimu ir kitų paslaugų sąnaudomis, siekia 5802 eurų.  Nuo šių metų pradžios ji padidėjo beveik 1 proc., nuo 5741 euro iki 5802 eurų. Rinkoje siūloma brangesnių – hibridinių inverterių su papildomomis funkcijomis, kurie leidžia saulės elektrinei veikti kartu su elektros kaupimo sistema. Ši brangesnė įranga sudaro nemažą dalį galutinės saulės elektrinės kainos, todėl galutinė kaina nekrito, nors saulės moduliai atpigo.

Įsirengę saulės elektrines, pagamintą elektros energiją pirmiausia vartoja savo reikmėms, tai vadinama tiesioginiu arba momentiniu suvartojimu. Ši dalis nėra apskaitoma Energijos skirstymo operatoriaus (ESO), nes ji tiesiogiai patenka į vidaus tinklą.​ Tačiau ne vienas įsirengęs didesnės ar mažesnės galios saulės elektrinę pastebi, kad saulės elektrinė pagamina daugiau elektros nei suvartojama namų ūkyje. Tokiu atveju elektros energijos perteklių galima tiekti Energijos skirstymo operatoriui (ESO). Žiemos mėnesiais, kai nuosavos elektros energijos nepakanka, trūkumą galima pasiimti iš ESO ir už atsiimamą elektrą mokėti mažiau nei rinkos kaina. Kaip tai vyksta praktiškai?

Pirmiausia reikia tapti gaminančiu vartotoju, t.y. tiekiančiu elektros energiją. Tam tikslui saulės elektrinė turi būti prijungta prie elektros skirstomųjų tinklų. ESO svetainėje yra standartinė gaminančio vartotojo prijungimo paraiška, kurią reikia užpildyti. Įrašius reikalaujamus duomenis, ESO inžinieriai patikrina, ar tinkle yra laisvo galios pralaidumo ir arba tenkina paraišką, arba netenkina. Jei ESO neturi galimybės prijungti saulės elektrinės, lieka tik įsigyti elektros kaupiklį.

Laisvas galios pralaidumas, vadinamsis laisvos galios ruožas – tai elektros tinklo dalis, prie kurio yra galimybė prijungti naują elektrinę. Kiek papildomos elektros energijos gali paimti tinklas, rodo leistina generuoti tinklo galia (kilovatais, kW). Ją galima sužinoti ESO svetainėje pasirinkus laisvos galios patikrinimo įrankį ir įvedus jame savo objekto numerį. Jei galios pakanka, galima pildyti saulės elektrinės prijungimo prie ESO paraišką. Jei laisvos galios nepakanka, tuomet reikalinga tinklo plėtra arba rekonstrukcija, tačiau ji papildomai kainuoja. Rekonstrukcijos kainą ESO žemos įtampos tinkle galima sužinoti tik pateikus paraišką, pagal kurią parengiamos prijungimo sąlygos. Tai galioja tiek verslo, tiek ir privatiems klientams.

Į tinklą tiekiama elektros energija gali būti apskaitoma dviem skirtingais būdais – dvipusės apskaitos (angl. net metering) arba grynojo atsiskaitymo (angl. net billing) būdu.

Dvipusė apskaita – net metering

Tarp Lietuvos saulės elektrinių savininkų dominuoja dvipusės apskaitos būdas.  Jis reiškia, kad gaminančio vartotojo į tinklą patiekiama energija superkama už tuo momentu biržoje esančią elektros kainą, tačiau gaminančiam vartotojui ji apskaitoma kilovatvalandėmis.

T.y. susigrąžinti iš tinklo galima tiek kilovatvalandžių energijos, kiek jų buvo patiekta, nepriklausomai nuo susigražinimo metu esančios elektros biržos kainos. Susigrąžinta elektra apmokestinama mokesčiu už atgautas kWh, nuo 2025 metų sausio 1 d. kaina yra 0,06655 €/kWh. Pagaminta ir nesunaudota elektros energija „kaupiama“ tinkle du metus. Kaupimo laikotarpis prasideda balandžio 1 d., o baigiasi kovo 31 d. po dviejų metų. Jei sukaupta energija per 2-jų metų kaupimo laikotarpį nesunaudojama, tai likutis į kitą kaupimo laikotarpį neperkeliamas, tačiau už jį kompensuojama. Paprastai kompensacijos suma pagal nutylėjimą yra pritaikoma kaip nuolaida ateities elektros sąskaitoms. Už pasinaudojimą tinklais mokamas ESO nustatytas mokestis.  Jei pasigamintos ir „sukauptos“ energijos neužtenka, trūkstama energija automatiškai tiekiama „Ignitis“ ar iš kito tiekėjo pagal pasirinktą planą ir elektros sutartyje numatytomis kainomis.

Nors ir populiarus, šis elektros apskaitymo būdas turi minusų, bet tai liečia daugiau ESO. Kadangi elektros energija gaminama savame namų ūkyje, ji nebrangi, todėl jos vartojimas dažniausiai tik didinamas, įsirengiamas elektrinis šildymas. Elektros suvartojimas ypač padidėja piko valandomis, dėl to perkraunamas skirstymo tinklas, išsibalansuoja rinka. Prognozuojama, kad toks apskaitos būdas gali sukelti persiuntimo kainos didėjimą bei elektros kainą biržoje. Elektrinių savininkams dažnai kyla neaiškumų dėl apskaitos kilovatvalandėmis, dažnai nesutampa patiektos ir grąžinamos elektros balansas.

Daugelyje Vakarų Europos šalių skatinamas grynojo atsiskaitymo būdas.

Grynasis atsiskaitymas – net billing

Grynojo atsiskaitymo (angl. net billing) už pagamintą elektros energiją būdas reiškia, kad pagaminta ir nepanaudota elektros energija parduodama už sutartą kainą ir apskaičiuojama pinigine verte. Už parduotą elektros energiją, atėmus adminstravimo mokesčius, virtualioje piniginėje kaupiasi pinigai, iš kurių padengiama sunaudota elektra. Tai elektros sąskaitos daliai, kuri dengiama iš virtualios piniginės, netaikomas PVM.

Į tinklą patiektos energijos vertė yra apskaičiuojama pagal šią formulę: iš ataskaitinio laikotarpio „Nord Pool“ biržos atitinkamo periodo elektros energijos kainos Lietuvos prekybos zonoje (Eur) atimamas tiekėjo taikomas administravimo mokestis (Eur) ir gautas skaičius padauginamas iš į tinklą patiekto energijos kiekio (kWh). Tiekėjo taikomas administravimo mokestis nuo 2025-04-01 iki 2026-03-31yra 0,01158 Eur/kWh. 

Jei pagamintos elektros energijos vertė yra didesnė, nei reikia sąskaitai padengti, nepanaudotas lėšų likutis perkeliamas į kitą mėnesį, ateities sąskaitų padengimui.

Taip virtualios lėšos yra kaupiamos. Pirmasis kaupimo laikotarpis prasidėjo 2024 m. sausio 1 d. ir tęsis iki 2026 m. kovo 31 d. Po to, 2026 m. balandžio 1 d., prasidės naujas dviejų metų trukmės kaupimo laikotarpis, kuris baigsis 2028 m. kovo 31 d. Pasibaigus apskaitos periodui, likusios lėšos išmokamos vartotojui.

Jei pagamintos ir tiekėjui parduotos energijos vertė yra mažesnė, nei suvartotos (pavyzdžiui, žiemos metu), trūkstama energija įsigyjama iš tiekėjo pagal elektros sutartyje numatytus įkainius. 

Kaip minėta, apskaitos būdai, ypač dvipusės apskaitos, gana komplikuoti. Saulės elektrinės valdymo programėlė (Energy Smart) paprastai rodo visą pagamintos elektros kiekį, įskaitant tiesiogiai suvartotą energiją. Tuo tarpu ESO savitarnoje matoma tik ta energijos dalis, kuri buvo perduota į tinklą. Duomenys gali nesutapti. ​

Jei turite trifazį elektros įvadą, svarbu žinoti, kad kiekvienos fazės generacija ir suvartojimas apskaitomi atskirai. Tai reiškia, kad net jei bendrai pagaminate daugiau energijos nei suvartojate, tam tikrose fazėse gali būti fiksuojamas energijos trūkumas, kuris kompensuojamas iš tinklo.

Parengta remiantis Lietuvos energetikos agentūros ir ESO informacija