Išmokos ir parama privačiuose namuose atsinaujinantiems energijos šaltiniams įsirengti bei taršiems kieto kuro katilams keisti: kaip vyksta, kaip vyks, kas ir kiek gauna išmokų, kokias klaidas daro teikiantys paraiškas.

Pagal 2011 metų gyventojų surašymo duomenis, Lietuvos kaimuose ir miestuose buvo daugiau kaip 500 tūkst. vienbučių namų. 332,4 tūkst. (24,2 proc.) būstų (tarp jų ir daugiabučių) buvo įrengtas centrinis šildymas iš vietinio šilumos šaltinio, 292,9 tūkst. (21,3 proc.) būstų šildomi krosnimi, židiniu ar kitu šildymo būdu. Didžioji dalis vietinių šilumos šaltinių yra iškastinis kuras, židiniai ir krosnys kūrenami biokuru. Visa tai turi neigiamą poveikį globaliai klimato kaitai ir lokaliai teršia orą. Todėl namų savininkai skatinami įsirengti atsinaujinančios energijos šaltinius. Panagrinėjus paramos skaičius ir apimtis, matyti, jog Lietuvoje šis procesas kol kas simbolinis.

Dvi priemonės atsinaujinantiems energijos šaltiniams remti

Kokią galimybę turi individualių namų savininkai atgauti dalį kainos už įsirengtą atsinaujinantį energijos šaltinį, o gyvenantys padidintos oro taršos zonose gauti paramą taršiems biokuro katilams keisti? Ar sudėtinga gauti paramą, ar gyventojai aktyvūs, kokios alternatyvioms energijos rūšims teikia pirmenybę?

Lietuvoje individualių namų savininkai jau keletą metų iš ES struktūrinių fondų  gali gauti paramą atsinaujinančių energijos šaltinių įsirengimui, o nuo kitų metų iki 2021-ųjų -  ir taršių biokuro katilų keitimui. Tam skirtos dvi priemonės:

• „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuosegyvenamosios paskirties pastatuose" pagal Klimato kaitos specialiąją programą;
• „Katilų keitimas namų ūkiuose" pagal „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" programą;

Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojamas iškastinį kurą (anglį, durpes, dujas, mazutą ir pan.) naudojančių įrenginių keitimas.

Pagal priemonę "Katilų keitimas namų ūkiuose"  bus finansuojama dalis įrangos, kuri gali pakeisti taršius biokuro katilus.

Tiek pagal vieną, tiek pagal kitą priemonę teritorijose, kurios patenka į užterštumo zonas, galima diegti tik šilumos siurblius, negalima įrengti biokurą naudojančių katilų. Kodėl pasirinkti tik šilumos siurbliai,  juolab, kad jų darbui reikalinga elektros energija, argumentų neteko išgirsti.

Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) skatinimo individualiuose namuose priemonė veikia nuo 2012 metų. Pagal Aplinkos ministerijos tinklapyje nurodytą informaciją per penkerius metus, t.y. iki 2017 metų, išmokas gavo 1315 namų savininkai.  Šiemet kompensacinėms išmokoms pagal priemonę AEI įdiegimas individualiuose namuose iš viso buvo numatyta skirti 3,3 mln. Eur.

Pagal priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose" planuojama iki 2021 m. skelbti keturis kvietimus teikti paraiškas, pirmasis planuojamas 2019 metų antrąjį ketvirtį. Iš viso pagal šią priemonę planuojama skirti 15 mln. Eur išmokų.

Paraiškos buvo priimamos savaitę

Šiemet įvykusį kvietimą gauti kompensaciją individualiame name įsirengtam atsinaujinančiam energijos šaltiniui apibendrino priemonę administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius.

APVA kvietimą teikti registracijos formas paskelbė 2018 m. liepos 19 d. Liepos 26 d. (t.y. po savaitės) jau buvo sulaukta paraiškų, kurių bendra prašoma kompensacijų suma siekė 3,3 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai buvo pranešta apie projekto registracijos formų priėmimo stabdymą ir nustatytas 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį projektų registracijos formos buvo priimamos į rezervinį sąrašą.

Per visą priėmimo laikotarpį buvo sulaukta beveik 2000 projektų registracijos formų iš pareiškėjų, kurie planuoja diegti atsinaujinančių energijos išteklių įrenginius. Dalis pareiškėjų projektų registracijos formas teikė jau pasibaigus priėmimo laikotarpiui, todėl jos nebuvo vertinamos.

Šiuo metu visos pateiktos registracijos formos yra įvertintos, visiems pareiškėjams, kurie atitiko keliamus reikalavimus (kiek daugiau nei 1100) buvo rezervuotos kompensacinės išmokos. Pareiškėjai, kurie neatitiko keliamų reikalavimų yra informuojami apie projekto registracijos formų atmetimo priežastis asmeniškai.

Bendra rezervuotų išmokų suma, planuojantiems įsidiegti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius įrenginius, siekia apie 2,8 mln. Eurų. Vidutinė rezervuotos kompensacinės išmokos suma siekia kiek daugiau nei 2500 eurų.

Likusi dalis projektų registracijos formų buvo atmestos dėl jose padarytų klaidų.

Dažniausios paramos prašytojų klaidos

Kaip nurodė J. Balkevičius, dažniausiai pasitaikančios klaidos, dėl kurių pareiškėjai negali gauti kompensacinių išmokų pagal Klimato kaitos specialiąją programą yra:

• Projekto registracijos formoje prašoma kompensacinė išmoka keliems įrenginiams, kurie gamina tos pačios rūšies energiją. Pavyzdžiui, pareiškėjas gali prašyti subsidijos arba saulės fotovoltinei, arba vėjo elektrinei (bet ne saulės fotovoltinei ir vėjo elektrinėms kartu). Tokiu atveju, kompensacinė išmoka rezervuojama tik vienam įrenginiui gaminančiam tos pačios rūšies energiją;
• Labai dažna klaida, kuomet pareiškėjai nurodo neteisingą gyvenamojo namo unikalų numerį, ar nurodomas ne pareiškėjui priklausantis namas (žmonai, vyrui ar kt. asmenims priklausantis turtas);
• Kita dažnai pasitaikanti klaida, kuomet gyvenamosios paskirties pastato statybos nėra užbaigtos ir įregistruotos Nekilnojamo turto registre (saulės fotovoltinių elektrinių atveju) arba nuo statybų užbaigimo nėra praėję 5 metai (diegiant kitus atsinaujinančių energijos išteklių įrenginius, keičiančius iškastinį kurą naudojančius įrenginius);
• Taip pat, dažnai prašoma kompensacinė išmoka sodo namo paskirties pastatui. Kompensacinė išmoka teikiama tik pareiškėjams, kurie nuosavybės teise valdo gyvenamosios paskirties namą.
• Pareiškėjai teikdami projektų registracijos formas nėra investicijų suderinę ir gavę sutikimo iš nekilnojamojo turto bendrasavininkų.

Kokiai atsinaujinančiai energetikai teikiama pirmenybė

Atsakydas į klausimą, kokiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams buvo teikiamos paraiškos, APVA atstovas pastebėjo, jog „apie 50 proc. pareiškėjų nurodė ketinantys įsirengti saulės fotovoltines elektrines, apie 30 proc. - šilumos siurblių sistemas, apie 15 proc. biokuro granulėmis kūrenamus katilus, dar apie 5 proc. pareiškėjų ketino įsirengti saulės plokštelinius ar vakuuminius kolektorius karštam vandeniui ruošti.

Vėjo jėgainės tarp planuojamų diegti įrenginių yra mažiausiai populiarios, jas nurodė ketinantys diegti 4 pareiškėjai, tačiau įvertinus pateiktas Projekto registracijos formas, kompensacinė išmoka rezervuota tik vienam pareiškėjui".

APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas paminėjo ir keletą naujovių paraiškų priėmime ir vertinime.

„Šiais metais pareiškėjai pildė elektronines paraiškas (el. paraiškos neleido neužpildyti privalomų laukų, automatiškai buvo apskaičiuojama maksimali galima kompensacinės išmokos suma), taip pat buvo patvirtinti fiksuoti kompensacinės išmokos dydžiai atsižvelgiant į planuojamą diegti atsinaujinančių energijos šaltinio įrenginį ir jo galingumą. Ateityje siekiant dar labiau palengvinti projektų registracijos formų pildymo, jų pateikimo procesus, vertinimą bei informavimą apie pateiktų formų vertinimo eigą ir pan., planuojama sukurti informacinę sistemą. Planuojama, kad šios sistemos pagalba pareiškėjai visus veiksmus galės atlikti neišeidami iš namų, o kompensacinių išmokų vertinimo bei mokėjimo procesai taps dar spartesni".

Katilų keitimas namų ūkiuose -  į efektyvius katilus ir šilumos siurblius

Priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose" tvarką ir aprašą rengia Energetikos ministerija. Kaip atsakė jos atstovas, neseniai buvo baigtas derinti šios priemonės finansavimo sąlygų aprašas. Šiuo metu šio aprašo projektas taisomas pagal gautas pastabas ir po to dar bus derinamas su Finansų ministerija.

Fizinių asmenų paraiškas vertins ir finansavimą skirs Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Planuojama, kad iki 2021 m. APVA paskelbs fiziniams asmenims keturis kvietimus teikti paraiškas. Tikimasi, kad pirmasis kvietimas bus skelbiamas antrąjį 2019 m. ketvirtį.

Fizinis asmuo neefektyviai biomasę naudojantį katilą  galės keisti į:

1. Naują biokuro katilą, kuris atitiks 5 klasės efektyvumo ir emisijų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas";

2. Kitas efektyvesnes technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją:

a) šilumos siurblius,  kurių energijos šaltinis yra geoterminė energija, o energijos šaltinio paskirstymo terpė vanduo (žemė-vanduo)  sezoninis naudingumo koeficientas (SCOP) tenkina Komisijos sprendime 2013/114/ES (Komisijos sprendimas 2013 m. kovo 1 d., kuriuo nustatomos gairės, kaip valstybėms narėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnį apskaičiuoti skirtingų technologijų šilumos siurbliais išgaunamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį) (toliau - Gairės) nurodytus geoterminės energijos šilumos sezoninio naudingumo koeficientų reikalavimus;

b) šilumos siurblius, kurių energijos šaltinis yra hidroterminė energija, o energijos šaltinio paskirstymo terpė vanduo (vanduo-vanduo) sezoninis naudingumo koeficientas (SCOP) tenkina Komisijos sprendime 2013/114/ES (Komisijos sprendimas 2013 m. kovo 1 d., kuriuo nustatomos gairės, kaip valstybėms narėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnį apskaičiuoti skirtingų technologijų šilumos siurbliais išgaunamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį) nurodytus hidroterminės šilumos sezoninio naudingumo koeficientų naudingumo koeficientų reikalavimus;

c) šilumos siurblius, kurių energijos šaltinis yra aeroterminė energija, o energijos šaltinio paskirstymo terpė vanduo (oras-vanduo)  sezoninis naudingumo koeficientas (SCOP) turi būti ne mažesnis kaip 3,0.

Jei namų ūkis registruotas teritorijoje, kuri pagal LR aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo" patenka į padidintos aplinkos oro taršos zoną, neefektyviai biomasę naudojantis katilas gali būti keičiamas tik į 2 punkte nurodytus lokalios teršalų emisijos neturinčius  įrenginius (šilumos siurblius).

Paskelbus fiziniams asmenims kvietimą teikti Registracijos formas, bus skirti apie 2 mėnesiai formoms pildyti ir joms teikti APVA. Vėliau iš gyventojų gautos formos bus sureitinguotos pagal Apraše nurodytus atrankos kriterijus bei bus skirtas finansavimas. Svarbu žinoti, kad tik tos išlaidos bus tinkamos finansuoti, kurios bus patiriamos po Registracijos formos užregistravimo APVA dokumentų valdymo sistemoje dienos.  Išlaidos už anksčiau įsigytą įrangą bus pripažįstamos kaip netinkamos finansuoti.

Projektų atranka ir išmokos dydis

Asmuo, besiruošiantis keisti savo neefektyvų biokuro katilą, turės užpildyti Registracijos formą ir pateikti ją APVA. Pasibaigus pateikimo terminui, APVA įvertins ir sureitinguos gautas Registracijos formas bei patvirtins finansavimą. Žmonės galės pasirinkti, kada įsigyti katilą ir patirti išlaidas.

Yra galimi keli katilų pirkimo terminai:

• asmuo gali pirkti įrenginį, kai jam bus suteiktas finansavimas. Patirtos išlaidos bus apmokėtos remiantis nustatytomis fiksuotomis normomis.
• asmuo gali pirkti įrenginį iš karto po Registracijos formos pateikimo dienos APVA. Šiuo atveju asmuo prisiima atsakomybę, kad vertinimo metu atmetus Registravimo formą dėl neteisingai užpildytų dokumentų, ar sureitingavus Registracijos formas, ji nebus tarp daugiausiai balų surinkusių formų ir dėl to jai nepakaks kvietimui skirtų pinigų, asmuo negaus finansavimo ir negalės teikti naujos Registracijos formos kitam kvietimui.

Kokią dalį keičiamo katilo ar šilumos siurblio numatoma kompensuoti?

Energetikos ministerijos atstovas atsakė, jog šiuo metu rengiama katilų keitimo namų ūkiuose fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama ES struktūrinių fondų svetainėje.

Ataskaitoje bus nustatomi fiksuotieji įkainiai įrangos 1 kW galiai įsigyti. Šį įkainį padauginus iš planuojamo įrengti įrenginio galingumo (kW) bus gauta suma, kurios 50 proc. bus kompensuojama iš struktūrinių fondų lėšų.

Pavyzdžiui, fizinis asmuo planuoja seną biokuro katilą pakeisti nauju šilumos siurbliu žemė-vanduo be integruoto boilerio, kurio galingumas 10 kW.

Norint apskaičiuoti struktūrinių fondų finansavimo dydį, reikia fiksuotąjį šilumos siurblio žemė-vanduo be integruoto boilerio 1 kW įsigijimo įkainį A Eur/kW padauginti iš įrenginio galingumo B kW bei pritaikyti 50 proc. finansavimo intensyvumą

(A Eur/kW× B kW) ×0,5=C Eur

Fizinis asmuo gaus C Eur, t. y. fiksuotą didžiausią leistiną finansavimo dydį.

Į paramą galės pretenduoti fiziniai asmenys, kurie: 

a)      gyvena Lietuvos Respublikoje, namų ūkio statinyje ir valdo jį nuosavybes teise. Namų ūkio statinio statyba turi būti 5 metus užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki Registracijos formos pateikimo APVA dienos;

b)      namų ūkio statinyje nevykdo ūkinės veiklos.

Lieka tikėtis, kad, pasinaudoję parama, taršius biokuro katilus pasikeis didesnė dalis gyventojų nei iki šiol pasinaudojo parama atsinaujinantiems energijos šaltiniams įsirengti. Bet nežinia, ar taršiose vietovėse būtinybė keisti biokuro katilus tik į šilumos siurblius yra reali, nes šilumos siurblio šildymas yra žematemperatūrinis, vadinasi, gali tekti keisti ne tik šilumos šaltinį, bet ir visą šildymo sistemą, o tai jau didelės išlaidos.

Danutė Ramoškevičiūtė, ASA.LT nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.