Klausimas: Įmonės, valdančios saulės elektrines, suteikia daugiabučių ar nuosavų namų savininkams galimybę įsigyti geografiškai nutolusios saulės elektrinės dalį ir tokiu būdu tapti gaminančiais vartotojais. Klientui, įsigijusiam nutolusios saulės elektrinės dalį yra pateikiama saulės elektrinės dalies pirkimo - pardavimo sutartis ir perdavimo - priėmimo aktas, kaip kliento nuosavybės teisės pagrindai bei saulės elektrinės įrangos dokumentacija.

Atsižvelgiant į tai, kad Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016  21 straipsnis numato, kad statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas po 2021 m. sausio 1 d., o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, - statybos darbai pradėti po 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++, ir į tai, kad STR įpareigoja A++ energetinio naudingumo klasės statiniui ne mažiau kaip 70 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, prašome išaiškinimo:

1. Ar, vadovaujantis aukščiau minėtomis STR nuostatomis, nutolusios saulės elektrinės dalis laikoma atsinaujinančiu energijos šaltiniu, galinčiu sugeneruoti A++ energinio naudingumo klasės pastatui numatytą būtiną energijos kiekį?

2. Ar išduodant statybos leidimą bei statybos pabaigą liudijančius dokumentus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateiktą dokumentaciją dėl nutolusios saulės elektrinės dalies įsigijimo laikys tinkamą suteikti statiniui A++ energinio naudingumo klasę?

3. Ar vienodai bus vertinama pateikta dokumentacija, suteikiant statiniui A++ energinio naudingumo klasę, kai klientas yra fizinis asmuo, projektuojantis ir statantis privačius namus, tiek tais atvejais, kai klientas  - juridinis asmuo, projektuojantis ir statantis komercinės paskirties pastatus bei daugiabučius namus?

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 punkte apibrėžta, kad atsinaujinančių išteklių energija - tai energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija.

Pagal Statybos įstatymo 51 straipsnio 5 dalies nuostatas, teisinį reguliavimą dėl atitinkamos energinio naudingumo klasės nustato statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas" (toliau - reglamentas STR 2.01.02:2016). Reglamento STR 2.01.02:2016  21 p. nustatyta, kad statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas po 2021 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, - statybos darbai pradėti po 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.

Reglamento STR 2.01.02:2016  4.17 punkte apibrėžta, kad energijos beveik nevartojantys pastatai - tai pastatai, atitinkantys reglamento STR 2.01.02:2016 reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatams, t. y., labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija,  įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.

Reglamento STR 2.01.02:2016 14 punkte nurodyta, kad pastatai priskiriami A++ energinio naudingumo klasei, jei jie atitinka visus 1 lentelėje išvardintus reikalavimus. Vienas iš šių reikalavimų, kad A++ energinio naudingumo klasės pastate (jo dalyje) sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi atitikti Reglamento 2 priedo 89 punkto reikalavimus, t.y., didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija (Reglamento STR 2.01.02:2016  1 lentelės 7.8 punktas). Reglamento 2 priedo 89 punkte numatyti skaičiavimai, kuriais vadovaujantis nustatoma pastate sunaudotos energijos dalis Kers (vnt.) iš atsinaujinančių išteklių.

Apibendrindami pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, teikiame nuomonę, kad saulės energija priskiriama atsinaujinančių išteklių energijai. Vien tik atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas savaime nereiškia, kad pastatas bus priskirtas A++ energinio naudingumo klasei. Pastatai priskiriami A++ energinio naudingumo klasei, jei jie atitinka visus STR 2.01.02:2016 1 lentelėje išvardintus reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą, kad didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.

Manome, kad energija, gaunama iš nutolusios saulės elektrinės (ar jos dalies) gali būti laikoma atsinaujinančios energijos šaltiniu, reikalingu A++ energinio naudingumo klasei pasiekti.  Pastate sunaudotos energijos dalis  Kers (vnt.) iš atsinaujinančių išteklių nustatoma vadovaujantis Reglamento 2 priedo 89 punkte numatytais skaičiavimais.

Juridinių ar fizinių asmenų nutolusių saulės elektrinių dokumentacija, taip pat elektos energijos pirkimo - pardavimo sutartis su papildomai įtrauktais gaminančio vartotojo tarifais, nėra tie dokumentai, kuriais patvirtinama, kad projektuojamas pastatas atitinka A++ energinio naudingumo klasę. Pastato energinio naudingumo klasė projektuojama atliekant skaičiavimus nurodytus reglamente STR 2.01.02:2016 ir pastačius pastatą patvirtinama nustatyta tvarka gaunat pastato energinio naudingumo sertifikatą. Saulės energijos elektrinės (ar jos dalies) nuosavybę patvirtinantys dokumentai bei saulės elektrinės įrangos dokumentacija gali būti laikomi dokumentais pagrindžiančiais projekto sprendinius dėl atsinaujinančios energijos šaltinio parinkimo konkretiems pastatams.

Pastato energinio naudingumo projektavimo reikalavimai nepriklauso nuo to, ar statytojas yra fizinis ar juridinis asmuo.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos parašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.