.png)
Klausimas: Ar būtinas sklypo savininko sutikimas per sklypą (konkrečiai - gatvė) kloti komunikacijas, jeigu tam sklypui nustatytas servitutas komunikacijoms tiesti (taip pat važiuoti, varyti gyvulius ir kt.)? Ir kokias teisines pasekmes sukelia to sklypo savininko atsisakymas suteikti leidimą kloti komunikacijas per sklypą, kuriam nustatytas toks servitutas?
Atsako Daiva Mikalauskienė, NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemės tvarkymo skyriaus vedėja
Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
CK 4.112 straipsnio dalyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės.
Taigi, jeigu žemės sklypui, per kurį planuojama tiesti komunikacijas, yra nustatytas tarnaujantis servitutas, tai reiškia, kad nustatytuoju servitutu jau yra apribota žemės sklypo savininko teisė naudotis nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, todėl atskiras sutikimas ar leidimas vykdyti veiksmus, kuriuos vykdyti leidžia nustatytas servitutas, nereikalingas.
