.png)
Viename 40 kv. m bute sunku sutalpinti net būtiniausius baldus, o kitame lieka vietos virtuvei, darbo zonai ir svetainei. Skirtumą dažnai lemia dar prieš remontą priimti sprendimai: patalpų suskirstymas, baldų matmenys, apšvietimas ir medžiagų deriniai. Norint parengti įgyvendinamą interjero projektą, reikia išmanyti projektavimą, medžiagas, kompoziciją ir darbų planavimą.
Šių žinių galima įgyti mokantis interjero apipavidalintojo specialybės. Tai gali būti savarankiškos profesinės veiklos pradžia arba pasirengimas tolesnėms interjero dizaino ir architektūros studijoms. Tokį kelią pasirinko ir du Kauno taikomosios dailės mokyklos absolventai – Tadas ir Mantas. Jų vardai pakeisti, tačiau aprašytos profesinės patirtys paremtos tikromis istorijomis.
Nuo profesinės mokyklos iki architektūros
Tadas menais domėjosi dar mokykloje, tačiau baigdamas dvyliktą klasę neturėjo pakankamai praktinių žinių, kad galėtų iš karto imtis interjero ar architektūros projektų. Jis mokėjo piešti, domėjosi pastatais ir grafiniu dizainu, bet trūko supratimo, kaip idėją paversti techniškai įgyvendinamu sprendimu.
Pasirinkęs interjero apipavidalintojo mokymo programą, Tadas pradėjo nuo kompozicijos, spalvų derinimo, braižybos ir projektavimo pagrindų. Mokydamasis rengė patalpų planus, kūrė interjero elementus, susipažino su apdailos medžiagomis ir mokėsi projektus pateikti vaizdžiai.
Pirmuosius užsakymus jis gavo dar nebaigęs mokslų. Iš pradžių tai buvo nedidelės užduotys: reklaminės grafikos maketai, ekspozicijų elementai, baldų išdėstymo planai ir interjero vizualizacijų koregavimas. Darbas dizaino agentūrose leido pamatyti, kaip derinamos klientų idėjos, biudžetas, techninės galimybės ir darbų terminai.
Baigęs profesinę mokyklą Tadas pasirinko architektūros studijas. Interjero apipavidalinimo pagrindai padėjo lengviau suprasti erdvių planavimą, mastelį ir žmogaus judėjimą pastate. Studijuodamas jis toliau dirbo su interjerais, o vėliau perėjo prie gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų projektavimo.
Dabar Tadas dirba savarankiškai ir, priklausomai nuo projekto, suburia kitų specialistų komandą. Projektuojant individualų namą jam svarbu kartu spręsti pastato išorę ir vidaus erdves. Langų vietos, natūrali šviesa, patalpų proporcijos ir inžinerinės sistemos turi įtakos būsimam interjerui, todėl šių sprendimų negalima atidėti iki apdailos darbų.
Tado profesinė istorija rodo, kad pradinis pasirinkimas neapriboja tolesnės karjeros. Įgyta kvalifikacija leido pradėti dirbti, sukaupti praktikos ir pasirengti aukštesnės pakopos studijoms.
Nuo pirmųjų vizualizacijų iki savo dizaino studijos
Mantas profesiją rinkosi kitaip. Jį domino dizainas ir architektūra, tačiau baigęs mokyklą jis dar nebuvo apsisprendęs, kurioje srityje norėtų specializuotis. Interjero apipavidalinimo programa tapo galimybe išbandyti skirtingus darbus ir susipažinti su visu projekto rengimo procesu.
Mokydamasis Mantas daugiausia dėmesio skyrė kompiuteriniam projektavimui ir vizualizacijoms. Gebėjimas parengti aiškų planą ir parodyti būsimą interjerą trimatėje erdvėje padėjo gauti pirmąsias architektų užduotis. Iš pradžių jis taisė brėžinius, modeliuodavo baldus ir rengdavo atskirų patalpų vaizdus. Vėliau jam buvo patikėtos didesnės projektų dalys.
Po profesinio mokymo Mantas dizaino žinias gilino kolegijoje. Studijas derino su darbu, todėl galėjo palyginti teorines užduotis su realiais klientų poreikiais. Praktikos metu teko spręsti ne vien spalvų ar baldų pasirinkimą, bet ir apšvietimo, elektros instaliacijos, medžiagų kiekių bei projekto kainos klausimus.
Dalį profesinės patirties Mantas įgijo užsienyje, dirbdamas kartu su vietos architektais. Grįžęs į Lietuvą jis pradėjo savarankišką veiklą, o augant užsakymų skaičiui subūrė nedidelę komandą. Joje dirba dizaineriai ir architektai, todėl galima rengti gyvenamųjų namų, biurų, grožio salonų ir kitų komercinių patalpų projektus.
Vienas sudėtingesnių komandos darbų buvo užsienyje renovuojamo dvaro interjeras. Reikėjo suderinti išlikusias pastato detales, naujas inžinerines sistemas, užsakovo poreikius ir šiuolaikines medžiagas. Toks projektas skyrėsi nuo nedidelio buto įrengimo, tačiau jam buvo naudojami tie patys mokantis įgyti pagrindai: planas, mastelis, kompozicija, medžiagų parinkimas ir projekto pateikimas.
Ko mokosi interjero apipavidalintojas
Interjero apipavidalintojo mokymo programa apima menines ir praktines užduotis. Mokiniai rengia nesudėtingų interjerų planus, parenka spalvas ir apdailos medžiagas, projektuoja bei gamina interjero elementus, kuria ekspozicijas ir dekoruoja skirtingos paskirties erdves.
Didelė darbo dalis atliekama kompiuteriu. Reikia mokėti nubraižyti patalpą, išdėstyti baldus, parengti projekto pristatymą ir parodyti, kaip atrodys siūlomas sprendimas. Vizualizacija turi būti ne tik graži. Joje pateikiami baldai, praėjimai, apšvietimas ir kitos detalės turi atitikti realius patalpos matmenis.
Mokantis taip pat susipažįstama su tradicinėmis dekoravimo technologijomis, vizualinės informacijos rengimu ir ekspozicijų kūrimu. Šios žinios praverčia projektuojant parduotuvių vitrinas, parodų stendus, renginių erdves, biurus ir visuomeninių patalpų interjerus.
Projektas turi atitikti numatytą biudžetą, todėl interjero apipavidalintojas mokosi skaičiuoti medžiagų poreikį, įvertinti darbų apimtį ir palyginti skirtingus sprendimus. Praktikoje dažnai tenka ieškoti, kuo pakeisti per brangią medžiagą arba kaip išlaikyti pagrindinę idėją sumažinus projekto kainą.
Mokykloje atliktos užduotys tampa pirmuoju darbų aplanku. Jis reikalingas ieškant praktikos vietos, darbo arba pirmųjų savarankiškų užsakymų. Darbdaviui svarbu matyti ne vien baigtą vaizdą, bet ir visą procesą: pradinį planą, eskizus, pasirinktų medžiagų pagrindimą ir galutinį projekto pateikimą.
Kur galima dirbti baigus mokslus
Baigus Kauno taikomosios dailės mokykloje vykdomą programą galima dirbti interjero ar architektūros studijoje, baldų projektavimo įmonėje, statybos ir apdailos srityje, parodų centre arba vizualinės reklamos gamybos įmonėje. Įgytos žinios taip pat pritaikomos interjero, baldų, dažų, apšvietimo ir apdailos medžiagų salonuose.
Konsultantas, suprantantis patalpų planavimą ir gebantis dirbti projektavimo programomis, gali ne tik pristatyti gaminį, bet ir parodyti, kaip jis atrodys konkrečiame interjere. Mokėjimas parengti planą ar 3D vaizdą suteikia daugiau galimybių dirbti su individualiais užsakymais.
Kita kryptis – savarankiška veikla. Jai pradėti nebūtina iš karto turėti biurą ar brangią įrangą. Reikalingas tinkamas kompiuteris, projektavimo programos, darbų aplankas ir gebėjimas susitarti su klientu. Plečiantis projektams, bendradarbiaujama su architektais, konstruktoriais, apšvietimo specialistais, baldininkais ir apdailos meistrais.
Interjero apipavidalintojo kvalifikacija taip pat gali būti pasirengimas tolesnėms dizaino arba architektūros studijoms. Tadas pasirinko architektūrą, o Mantas – dizainą ir savarankišką verslą. Abu keliai prasidėjo nuo tų pačių praktinių pagrindų, tačiau vėliau išsiskyrė pagal pasirinktą darbo sritį ir profesinius tikslus.
