Fasadinės klinkerio plytelės. Klinkerio apdailos savybės, klinkerio plytelių klijavimas ant putplasčio ir mineralinės vatos pagrindo.

Teko matyti šviesios spalvos skaldytomis plytomis (greičiausiai silikatinėmis) apdailinto namo fasadus po lietaus. Ten, kur sienoms teko daugiau vandens, dar ilgai matėsi paviršiaus įmirkimas. Drėgmė išdžiūsta, tačiau tuo metu, kol ji laikosi, namas atrodo kaip šlapia višta. Ir tai ne pagrindinis tokios apdailos trūkumas. Jeigu po lietaus pašąla, medžiagoje susidaro ledas, plėsdamasis jis ilgainiui suardo apdailinę medžiagą. Būtent dėl šios priežasties suyra nekokybiškos, kokios buvo sovietiniais metais, keraminės plytos. Ant įmirkusių paviršių greitai įsiveisia samanos, dumbliai.

Beje, vandens pėdsakai ant šviesių spalvų vandenį įgeriančių fasadų išryškėja stipriau. Tad apie fasado apdailos medžiagų įmirkį verta pagalvoti prieš pasirenkant fasado apdailą. Taip pat ir apie kitas fasado apdailos savybes, kurias aptarsime.

Fasado apdaila

Apdailos medžiagų fasadams pasirinkimas didžiulis - tiek sienoms su oro tarpu, tiek be jo. Lietuvoje populiarūs tinkuoti fasadai, nes jie pigesni, bet, turint galimybę ir norint niekada neužsiimti fasado priežiūra ar spalvos atnaujinimu, verta rinktis klinkerio plytelių apdailą. Jeigu fasadų apdailos medžiagas surikuotume į eilę pagal ilgaamžiškumą, estetinį vaizdą po kelių dešimtmečių, neabejotinai klikerio apdaila su dideliu balų skaičiumi būtų tos eilės viršuje.

Nevardinsime sudėtingų Lietuvos klimato sąlygų - čia gyvename ir puikiai jas žinome. Mąstant apie lauko sienų apdailą šias sąlygas reiktų prisiminti, ypač tai, kokios jos būna šaltuoju metų laiku. Tai šaltis, sniegas, atodrėkiai, didelė drėgmė, o vasarą - karštis ir lietus. Sienų apdaila turi visa tai atlaikyti ir dar gražiai atrodyti.

Fasado apdailos medžiaga turi turėti mažą vandens įgeriamumą, būti atspari UV spinduliams, spalvos blukimui, aplinkos taršai, turėtų būti ilgaamžė ir nereikalaujanti priežiūros, taip pat pageidautina, kad montavimo darbai būtų kuo paprastesni ir greiti. Didelę reikšmę turi kaina, svarbus ir medžiagos ekologiškumas.

Jeigu sunku išsirinkti iš kelių namo apdailos variantų, verta medžiagas ir jų charakteristikas, pateikiamas gamintojų, susirašyti į lentelę ir vaizdas bus aiškesnis.

Savybė/ Medžiaga	Van-dens įmirkis	Atsparumas UV spinduliams	Spalvos ilgaam-žiškumas	Atsparu-mas aplinkos taršai	Priežiūros poreikis	Ekolo-giškumas	Montavimo sudėtin-gumas
Pvz., Klinkerio plytelės
Balų suma

Į lentelę galima įsirašyti kitas jums svarbias apdailos medžiagų savybes - pavyzdžiui, atsparumą šalčiui, degumo klasę, svorį, darbų sezoniškumo sąlygas, cheminį atsparumą, kainą ir t.t. Lyginant tokios pat rūšies skirtingų gamintojų medžiagas, reiktų atkreipti dėmesį, pagal kokį standartą nustatoma viena ar kita medžiagos savybė. Kai kurie pardavėjai versdami terminus iš kitų kalbų surašo juos nesuprantamai, nepateikia visų medžiagos savybių, matavimo vienetai skirtingi ir t.t. Prie fasadinių plokščių aprašo teko matyti ir terminą „Šilto vandens testas". Lieka tik spėlioti, ką pardavėjas taip apibūdino. Tad palyginti medžiagas ne specialistui nėra taip paprasta, bet sąžiningi pardavėjai, kuriems rūpi ne tik parduoti, bet ir pirkėją tenkinantis rezultatas,  turėtų padėti išsiaiškinti.

Klinkerio  plytelės lauko sienoms

Klinkeris yra šimtmečių išbandyta medžiaga - protėviai iš molio žiesdavo labai atsparius puodus. Šiuolaikinės klinkerio apdailos plytelės gaminamos iš specialaus molio, išgaunamo tam tikrose vietose. Klinkerio plytelių gamyboje naudojami spacialūs priedai, molio mišinio masė išdegama 1100-1300°C temperatūroje.

Savaime suprantama, kiekvienas gamintojas naudoja skirtingus molio priedus ir technologiją. Vokiečiai, pavyzdžiui iš „Feldhaus Klinker", deklaruoja, kad jų fasadinės klinkerio plytelės gaminamos ekstrudiniu būdu, tai reiškia, kad klinkerio poros yra atveriamos, plytelės laidžios garui ir išgarina drėgmę.

Klinkerio plytelių paviršiaus struktūra gali būti labai įvairi - šiurkšti, lygi, grūdėta, smėlio pavidalo, šlifuota, sendinta  - lyg rankomis suformuota ir kt. Nesvarbu koks paviršius,  Vokietijos gamintojo „Feldhaus Klinker" fasadinės klinkerio plytelės turi ne didesnį kaip 6 proc. vandens įgeriamumą arba įmirkį. Praktiškai tai reiškia, kad šiomis plytelėmis dengti paviršiai niekada neatrodys įmirkę.

Įgeriamumas, įmirkis - tai gaminio ar medžiagos savybė mirkant įgerti vandenį ir jį išlaikyti. Įgeriamumas matuojamas įgerto vandens masės arba tūrio ir sauso gaminio masės (arba tūrio) santykiu. Kiek medžiaga įgeria vandens, priklauso nuo jos struktūros: atvirų porų medžiagos įgeria daugiau vandens, jos mažiau atsparios šalčiui. Klinkerio plytelių įgeriamumo rodiklis priklauso nuo klinkerio kokybės, medžiagos tankio. Uždaros poros neleidžia vandeniui prasiskverbti, lieka tuščios, todėl ir įgeriamumas mažesnis.  Pavyzdžiui, granito įmirkis yra 0,7 proc., paprastų keraminių plytų - 10-20 proc., klinkerio plytelių įgeriamumas dėl didelio medžiagos tankio yra  nuo 2 iki 6 proc. (priklauso nuo gamintojo naudojamos technologijos ir priedų), medienos - apie 60 proc. Stiklas, plienas, aliuminis, plastikas vandens neįgeria.

Taigi bent jau vandens įmirkio požiūriu klinkerio plytelės yra geras pasirinkimas fasado apdailai.  Kitas, mūsų nuomone,  fasadinių klinkerio plytelių privalumas yra ilgaamžiškumas, kai fasadas net kelis dešimtmečius atrodo kaip naujas, lietus nuplauna neįsigeriančius nešvarumus, reikalinga tik minimali priežiūra.

Ilgaamžiai klinkerio fasadai

Fasadinės klinkerio plytelės gaminamos Vokietijoje, seniausioje  iki šių dienų veikiančioje gamykloje. Tad jos  yra jau kelių dešimtmečių įvairiose šalyse ir įvairių gamtinių sąlygų patikrintas gaminys.  Vizualiai klinkerio plytelės nesiskiria nuo keraminių plytų mūro, taip pat yra ilgaamžės, bet greičiau ir pigiau sumontuojamas, joms, skirtingai nuo mūro, nereikalingas papildomas pamato plotis.

Vienintelė klinkerinių plytelių priežiūros priemonė - nešvarumų nuplovimas.

Keraminės plytos prieš ir po nuplovimo vandeniu.

Dėl didesnio tankio klinkerio plytelės ne tik ilgaamžės, bet ir tvirtos, atsparios mechaniniam poveikiui - įbrėžimams, smūgiams, taip pat rūgštims. Jomis galima dengti tiek putplasčiu, tiek mineraline vata apšiltintus fasadus, klijavimo technologija nesiskiria.

Klinkerinių plytelių formos, svoris

Didelis klinkerinių apdailos plytelių privalumas - nedidelis svoris ir galimybė jas klijuoti tiek prie putplasčiu, tiek prie mineraline vata apšiltintų sienų. O karkasinėje statyboje, apkalai panaudojus cementines plokštes, ant kurių galima klijuoti klinkerio plyteles, mediniam namui galima suteikti mūro išvaizdą.

Bet kokios konstrukcijos namui klinkerio apdaila suteikia mūro išvaizdą.

Klinkera prekės ženklo vokiškų fasadinių klinkerio plytelių storis gali būti nuo 9 iki 25 mm. Plytelės gali būti platesnės, siauresnės trumpesnės ar ilgesnės - rinktis galima iš kelių formatų, atskiros plytelės svoris priklauso nuo modelio ir formato, vidutiniškai 1 kv.m plytelių sveria apie 20-25 kg. Kampinės plytelės šiek tiek sunkesnės.

Dažniausi klinkerinių apdailos plytelių formatai (ilgis, aukštis, storis):

• Normalus (NF) 240x71x galimi įvairūs storiai nuo 9 iki 14 mm;
• Plonos plytelės (DF) 240x52x9 mm;
• Ilgos plytelės (LDF) 290x52x14 mm;
• Labai ilgos (XLDF) 365x52x galimi įvairūs storiai;
• Olandiškas formatas (WDF) 215x65x14 mm;

Kampinių klinkerio plytelių pagalba apdailinami kampai ir vizualiai fasadai atrodo visiškai kaip mūro sienos.

Fasadinių klinkerio plytelių spalvos ir faktūra

Klinkerio plytelių spalvoms ir faktūrai apibūdinti reiktų storiausio albumo. Spalvų paletė - nuo ryškiai raudonos iki įvairių spalvų mišinių ir elegantiškų šviesių bei tamsių tonų. Kadangi namo spalva renkama jau bemaž žinant norimą spalvą, plyteles geriausia rinktis iš norimos spalvos atspalvių.

Įdomius pastato fasado efektus galima išgauti derinant įvairaus paviršiaus plyteles, pavyzdžiui, blizgius ar matinius paviršius, metalo atspalvio. Įdomiai atrodo klinkerio plytelių deriniai su kitomis fasadų apdailos medžiagomis - dekoratyviniu tinku, mediena, akmeniu. Arba tarpusavyje suderintos skirtingų atspalvių, faktūrų plytelės.

„Netgi iš sandėliuose liekančių klinkerio likučių galima sukurti labai įdomius fasado derinius", - sako specialistai.

Norint įsivaizduoti kaip atrodys namas, galima pasinaudoti gamintojo interneto svetainėje esančia programėle - konfiguratoriumi ir, keičiant namo apdailos plyteles pamatyti, kaip jos atrodys, palyginti skirtingus variantus. UAB „Statau pats" - Klinkera salonuose ar internetu galima užsisakyti preliminarią fasado apdailos klinkeriu sąmatą.

Skirtingų plytelių derinys fasade.

Klinkerio plytelių spalva yra svarbus fasado dizaino elementas. Lietuvoje mėgstamos sendinto paviršiaus plytelės, suteikiančios solidumo įspūdį. Sendinto paviršiaus plytelės atrodo kaip rankų darbo, jos spinduliuoja natūralumu ir šiluma. Tamsios klinkerio plytelės atrodo masyvesnės ir vizualiai mažina pastato aukštį, šviesių atspalvių plytelių apdaila pastatą tarsi pakylėja į aukštį.

Sendinto klinkerio apdaila mėgstama dėl natūralumo.

Kaip teisingai klijuoti klinkerio plyteles

 

Klijuoti plyteles nėra sudėtinga, tačiau geram rezultatui pasiekti rekomenduojama laikytis kelių taisyklių, naudotis plytelių gamintojų instrukcija.

Pirmiausia turi būti tinkamai paruoštas pagrindas: armavimo tinklelis turi būti ne tik panardinamas į klijavimo ir armavimo mišinį, bet ir kartu su termoizoliacinėmis plokštėmis tvirtinamas smeigėmis prie sienos. To reikia tam, kad plytelės neatplėštų armavimo tinklelio. Rekomenduojama naudoti ne mažiau kaip 5 - 6 smeiges viename kvadratiniame metre. Tinklelio gramatūra turėtų būti ne mažesnė nei 200 gramų. Jei mažesnė, rekomenduojama naudoti dvigubą tinklelį.

Armavimo tinklelio tvirtinimas smeigėmis.

 

Kitas svarbus momentas - klijų sluoksnio ant sienos formavimas. Rekomenduojama naudoti tik specialius sertifikuotus klijus, skirtus klinkeriui, pavyzdžiui, C2T S1, Alpol. Gamintojas pagal plytelės storį nurodo, koks yra leistinas siūles gylis konkrečiam produktui, atitinkamas bus ir klijų sluoksnio storis.  Plytelių klijai gali būti plastiški,  su smėlio grūdeliais.

Klijai ant paviršiaus tepami dviem etapais. Pirmajame etape naudojant lyginamąją mentelę paviršiai plonai padengiami klijais. Antruoju etapu ant šviežio sluoksnio uždedamas šukavimui reikalingas klijų sluoksnio storis. Klijų sluoksnis šukuojamas šukine mentele maždaug 50 laipsnių kampu.

Plytelių klijų ant pagrindo „šukavimas".

Klinkerio plytelių klijavimui naudojamas tik kombinuotas būdas, kuomet klijais dengiamas ir pagrindas, ir plytelės nugarinė pusė. Lygiam siūlių formavimui naudojami skirtukai. Pagrindo ir plytelės dengimas klijais reikalingas geresniam sukibimui pasiekti.

Plytelės paviršius dengiamas lygia mentele, kad neliktų tuščių tarpų be skiedinio, kokius palieka dantyta mentelė.

Plytelės dengimas klijais.

Klinkerio plytelė turi būti užklijuota iki plėvelės ant pagrindo klijų susidarymo, antraip mažėja sukibimo jėga. Todėl reikia gerai susiplanuoti darbo laiką, kad klijai nestovėtų užtepti ant sienos per ilgai ir neapdžiūtų. Jei ant sienos užteptų klijų paviršius pasidaro blizgus, pasidengia plėvele, ant tokio sluoksnio klijuoti plytelių negalima, bus prastas sukibimas.

Ant pagrindo uždėti klijai neturi pasidengti plėvele iki plytelių klijavimo.

Siūlių užpildymas, vadinamasis „fugavimas" - kruopštumo ir tam tikrų sąlygų reikalaujantis darbas.  Plytelių siūlės užpildomos pasirinktos spalvos mišiniu, jo drėgnumas turi būti toks, kad saujoje suspausta gniūžtė nesuirtų, vandens kiekis būna nurodytas gamintojo instrukcijoje. Visą mišinį būtina ruošti su tokiu pat vandens kiekiu, kad būtų vienoda spalva, kad nė viename plote nebūtų naudojamas drėgnesnis ar sausesnis skiedinys.  Dirbti galima ne žemesnėje kaip +5 laipsniai temperatūroje, nelyjant.

Siūlės pradedamos užpildyti nuo viršaus į apačią, tam atvejui, jei pradėjus lyti per neužpildytus viršutinius tarpus vanduo nepatektų po plytelėmis. Užpildyti siūles reikia pilnai, mišinį patrombuojant, jame neturi likti oro tarpelių, jis turi tvirtai sukibti su plytelių kraštais. To reikia, kad siūlės būtų sandarios, kad per jas lietaus vanduo nepasiektų klijavimo ir armavimo mišinio, iš kurio į paviršių paskui gali migruoti kalcio hidroksidas. Nuo jo plytelių paviršiuje atsiranda baltų dėmių.

Yra du pagrindiniai siūlių „fugavimo" - užpildymo būdai: trombuojant siaura mentele arba  spaudžiant mišinį iš į sūrmaišį panašaus maišelio. Užpildytos siūlės išlyginamos.

Klinkerio plytelių siūlių užpildymas mišiniu.

Fasado paviršių su užpildytomis klinkerio plytelių siūlėmis būtina 2-3 paroms uždengti, kad siūlės išdžiūtų ir sutvirtėtų. Jei dengiama „kvėpuojančia" difuzine plėvele, ją galima prie sienos glausti, jei nelaidžia polietileno plėvele, tarp jos ir sienos reikia palikti tarpą drėgmei pasišalinti.

Taigi, klinkerio plytelių klijavimas tikrai nėra sunkus ar sudėtingas darbas, bet reikalauja kruopštumo ir technologijos laikymosi. Bet rezultatas pranoks lūkesčius - turėsite nesenstantį, nekeičiantį spalvos, visada naujai atrodantį fasadą.

 

ASA.LT informacija, gamintojų nuotraukos