Pažaliavusius, dumbliais ar kerpėmis apaugusius fasadus vieni rekomenduoja plauti biocidiniais preparatais, kiti - plauti ir dažyti. Geriausias sprendimas - iš karto padengti tinku ir dažais, kurie užkerta kelią mikroorganizmų atsiradimui.

 

Kodėl žaliuoja fasadai

 

Nepageidautini "įnamiai" ant fasadų dažniausia yra trijų rūšių mikroorganizmai: tai pelėsiniai grybeliai, dumbliai ir kerpės. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir pastato vietos, paprastai įsikuria vieni iš šių "gyventojų".

Pelėsiniai grybeliai veisiasi ten, kur paviršius padengtas organine medžiaga, ant kurios patenka vanduo ir užsilaiko, t.y. ten, kur yra pakankamai drėgmės. Pelėsiniai grybeliai dažniausiai būna pilkos spalvos, nors gali būti ir rudi, raudoni, geltoni. Mėgstama tipinė pelėsinių grybelių telkimosi vieta - plotai virš langų: pravėrus langus iš vidaus veržiasi šiltas ir drėgnas oras, drėgmė paviršiuje kondensuojasi ir tampa pelėsiams tinkama terpe. Pelėsiniams grybeliams daugintis nereikia šviesos ir dėl šio fakto nežinojimo padaroma klaidų, kai bandoma uždažyti nenuvalytus, t.y. nesunaikintus pelėsius - jie greitai vėl išlenda. Dažna problema pastatų renovacijoje - senas fasadas nėra tinkamai plaunamas ir apdorojamas biocidiniais preparatais ir paprasčiausiai užklijuojama termoizoliacija tikintis, tad viskas liks konstrukcijos viduje. Tokiu atveju prasčiau kimba ir izoliacinių plokščių klijai, ir, kas ne mažiau svarbu, pelėsis toliau bujoja ir plinta į pstato sieną ir į išorę.

Mėgstama pelėsinių grybelių vieta fasade - plotai virš durų ir langų.

Kiti fasadų "gyventojai" - dumbliai. Nors dumbliai, dalyvaudami fotosintezės procese pagamina 73-87 proc. viso Žemėje išskiriamo deguonies, ant pastatų fasadų jie nepageidaujami. Pagrindinės sąlygos jų atsiradimui ir gyvavimui yra šviesa, drėgna aplinka ir vanduo, neorganinės medžiagos.

Dumbliai ant fasadų.

 

Dumbliai yra pagrindinė žaliuojančių fasadų priežastis, beje, jie gali būti ir raudoni, rudi ar dar kitokių spalvų.

Dar vieni fasadų "gyventojai" - kerpės, jos labiau būdingos ant užmiesčio pastatų.  Pagrindinės sąlygos jų atsiradimui yra šviesa, drėgna aplinka ir vanduo. Kerpės yra simbiotinis organizmas, sudarytas iš dumblių ir grybo. Maitinasi fotosintezės būdu, kaip ir dumbliai, tad gali gyventi ir visiškai mineralinėje aplinkoje. Kerpės yra puikūs oro užterštumo indikatoriai, jos ypač jautrios rūgštiems lietums, pramonės ir automobilių taršai. Todėl ir mėgsta užmiestį.

Kerpės ant užmiesčio namo stogo.

 

Visiems mikroorganizmams bendra gyvavimo sąlyga yra drėgmė ir vanduo - tai jų gyvybė. Reiškia, tam, kad išvengtume pelėsių, dumblių ir kerpių ant fasadų, jie turi būti įrengti taip, kad vanduo kuo trumpiau laikytųsi ant fasado paviršiaus. Nors, jei fasadai įrengiami pagal reikalavimus, ant jų vanduo laikytis lyg ir neturėtų, tačiau viena kita projektavimo ar įrengimo klaidelė, netinkamai pasirinkta medžiaga nubraukia visus gerus norus.

Iš projektinių fasado klaidų dažniausiai pasitaiko neteisingi cokolio ir fasado dalies detalių sprendimai:

• Nepakankamas stogo išsikišimas;
• Sudarytos sąlygos kondensato formavimuisi tam tikrose fasado vietose (sąramos, gelžbetoninio žiedo vieta lengvo mūro sienose);
• Bendrų fasado apsaugos detalių nebuvimas arba neteisingas jų įrengimas (palangės, karnizai ir pan.);

Drėgmė ant fasadų laikosi ir dėl specifinės pastato vietos: kai pastatas užstotas arti esančių medžių ir krūmų, kai yra arti vandens, kai aplinkoje dažni rūkai. Tikėtina, kad mikroorganizmų dauginimąsi skatina oro tarša bei didesnis azoto dioksido kiekis ore, bendras atmosferos temperatūros didėjimas, didesnių ir ilgesnių šalčio periodų nebuvimas.

Iš statybinių klaidų dėl drėgmės fasaduose dažniausiai kalta yra darbų kokybė. Tai neteisingai įrengti jungimai, netinkamai įrengtas lietaus nuvedimas, nekokybiška hidroizoliacija (stogo dangos, balkonų, terasų, cokolio), apsauginių priemonių neįrengimas arba neteisingas įrengimas (palangių, karnizų, stogelių apskardinimo ir pan.).

Jungties vietoje kaupiasi drėgmė, kuri tapo dumblių atsiradimo priežastimi.

Fasado tikimybę apželti gali lemti ir fasado dangos medžiagos: rišiklio tipas, vandens įgeriamumas, paviršiaus struktūra, kapiliarai, užpildas,  pH vertė, paviršiaus impregnavimas, susiformavusio kondensato nepašalinimas.

Tad projektuojant ir įrengiant fasadą, reiktų turėti omenyje visus šiuos faktorius, kurie skatina drėgmės kaupimąsi ir atsižvelgti į aplinką, suprojektuoti pakankamą stogo konstrukcijos išsikišimą, įrengti drenažinį sluoksnį aplink cokolį, cokolio apsaugą nuo įmirkimo, tinkamą lietaus nuvedimą ir kt.

Fasado apdailai rekomenduojamos medžiagas, turinčios vandenį atstumiančių savybių, geriau vengti atvirų porų medžiagų.

Jeigu nauja medžiaga dengiamas senas fasadas, ant kurio yra pelėsių, dumblių ar kerpių, pirmiausia būtina fasadą apdoroti specialiu biocidiniu preparatu ir nuplauti - tai būtina sąlyga, kad pelėsiai ar dumbliai vėl neatsirastų. Vienas iš efektyvių ir turinčių ilgalaikį poveikį  yra biocidinis preparatas Knauf Algizid - pelėsinio grybelio, dumblių ar kerpių šalinimui.

Tinkuojant seną fasadą reiktų išvengti vandens įmirkio - dirbant fasadas turėtų būti uždengtas. Apšiltinti fasadai neturi akumuliacinių savybių, tokie paviršiai yra geras pagrindas kondensatui. Fasadai nakties metu stipriai atvėsta, nes neakumuliuoja saulės šilumos ir negauna šilumos iš patalpų vidaus. Todėl „Knauf" soecialistai rekomenduoja fasadus dengti ne mažesnį kaip 5 mm armuojantį sluoksnį, nors Lietuvoje įprastas armuojančio sluoksnio storis yra 3 mm.

Biocidiniai produktai fasadams apsaugoti nuo galimo „apžėlimo" nėra pati geriausia išeitis, jie žalingi aplinkai, gamtai, žmonėms ir gyvūnams. Ne veltui pagal ES cheminių produktų reglamentą reikalaujama, kad teikiant informaciją ar reklamą apie biocidinius produktus, visada būtina perspėti, kad „Biocidinius produktus naudokite saugiai. Prieš naudodami visuomet perskaitykite etiketę ir informaciją apie produktą". Vokietijos mokslininkai nustatė, kad vietose, kur naudojami biocidiniai preparatai, grunto užterštumas yra toks pat, kaip ir žemės ūkyje, kur naudojami fungicidai ar pesticidai. Vokietijos Aplinkos ministerija jau inicijuoja naujų technologijų be biocidų diegimą, manoma, kad biocidų naudojimas fasaduose ateityje bus uždraustas.

 

Kaip išvengti žaliuojančių fasadų?

 

Dėl visų minėtų aplinkybių, „Knauf" specialistai ir laboratorijos intensyviai dirba ieškodami medžiagų, kurios leistų išvengti žaliuojančių fasadų ir būtų nekenksmingos aplinkai bei žmonėms. Viena sistema, paremta ne chemijos produktais, bet statybine fizika,  jau rasta ir išbandyta, taip pat ir Lietuvoje.

Tai dviejų produktų Knauf MineralAktiv sistema: dekoratyvinis, samanėlės tipo, 1,5, 2 arba 3 mm frakcijos tinkas ir silikoniniai fasadiniai dažai. Sistema ypatinga tuo, kad veikia trimis būdais:

1. Vandens, patenkančio ant fasado paviršiaus, valdymas: t.y. greitas lietaus vandens lašų pašalinimas bei kondensato drėgmės sugėrimas ir vėlesnis pašalinimas. Medžiaga yra hidrofobiška ir atstumia lietaus vandenį. Lietaus lašai yra masyvūs ir patys nubėga nuo šio tinko paviršiaus, o labai smulkūs kondensato lašeliai yra per lengvi, neturi tiek svorio, kad pasišalintų, tad juos paviršius sugeba sugerti, o pasikeitus oro sąlygoms, šis kondensatas greitai išgarinamas.

2. Hibridinis rišiklis sukuria šarmingą, nepalankią mikroorganizmams aplinką. Jo šarmingumas apie 4 kartus didesnis nei cemento, jis yra stabilus ir ilgaamžis, laikui bėgant jo poveikis nesilpsta.

Knauf MineralAktiv ir kitų rišiklių palyginimas laboratorinėmis sąlygomis.


3. Aktyvus dažų paviršiaus poveikis. Dažų sudėtyje yra infraraudonuosius spindulius absorbuojančių medžiagų dalelių, kurios juntamai pakelia paviršiaus temperatūrą - 3-7 laipsniais. Dėl to maksimaliai sumažinamas kondensato vandens išsilaikymas ant paviršiaus.

Bandymai atlikti su paprastais dažais be infraraudonuosius spindulius absorbuojančių dalelių (mėlyna spalva), standartiniais daleles atstumiančiais dažais (raudona spalva) ir su Knauf Mineral Aktiv sistemos silikoniniais dažais - su jais fasado paviršius džiūsta greičiau.

Mėlyna spalva - oro temperatūra; raudona spalva - standartinė fasado danga; žalia spalva - Knauf MineralAktiv sistema

 

Apibendrintai galima pasakyti, kad Knauf Mineral Aktiv sistema sukuria tai, ko nemėgsta mikroorganizmai: šiltą ir sausą paviršių palaikančią bei šarmingą aplinką.

Sistemos medžiagose nenaudojami biocidai (pesticidai, fungicidai, herbicidai), tačiau šioje sistemoje nerekomenduojama naudoti tamsių spalvų dažų, kurie patiria labai dideles termodeformacijas ir dėl to gali sutrūkinėti. Visiškai balta spalva neabsorbuoja saulės spindulių, t.y. neįšyla, todėl Knauf Mineral Aktiv sistemoje rekomenduojama rinktis tarpinę tarp baltos ir tamsių spalvų.

Fasado šiltinimo sistemose yra dilema - rinktis baltą spalvą yra gerai dėl to, kad tokie paviršiai yra mažiau veikiami terminių deformacijų, todėl yra fiziškai patvaresni ir ilgaamžiškesni, tačiau tokie paviršiai yra vėsesni ir drėgnesni, nes mažiau įkaista nuo saulės ir todėl labiau linkę „apželti". Tamsios spalvos yra žymiai sausesni paviršiai ir todėl mažiau linkę „apželti", tačiau tokius paviršius ypač stipriai veikia temeperatūrinės deformacijos ir jie linkę trūkinėti. Tad geriausia išeitis - tarpinės spalvos ir specialios sistemos, tokios kaip Knauf MineralAktiv, kurios padeda stipriai sumažinti riziką.

Knauf MineralAktiv dažai gali būti naudojami ir ant kitų mineralinių dekoratyvių tinkų.

Taigi, jei reikalingas ilgai švarus išliekantis, nepažaliuosiantis ir šviesus fasadas, Knauf Mineral Aktiv - kaip tik tai, ko reikia.

„Knauf" informacija

 

 

Jei Jums reikia konsultacijos, visada galite kreiptis į„Knauf" specialistus telefonu +370 5 213 2222

 

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.