Sienos su vėdinamu oro tarpu - vienas iš optimaliausių sprendimų šilumos ir garso izoliavimo, atitvarų funkcionalumo bei ilgaamžiškumo požiūriais.

Procesai, vykstantys vėdinamame fasade

Kad suprastume, kokie procesai vyksta vėdinamoje sienoje, trumpai apžvelkime jos struktūrą ir joje veikiančius statybinės fizikos dėsnius.

Vėdinamas fasadas - tai apšiltinimo ir apdailos sistema, montuojama ant pagrindo, t.y. ant jį laikančios sienos. Sistemą sudaro karkasas, karkaso, apdailos ir izoliacinio sluoksnio mechaninio tvirtinimo elementai, termoizoliacinis sluoksnis, vėjo izoliacinis sluoksnis,  išorės apdaila.

Termoizoliacinis sluoksnis - vienas arba keli laikančiojo karkaso konstrukcijoje montuojami termoizoliacinės medžiagos sluoksniai, užtikrinantys reikiamą sienos šilumos izoliaciją.  Vėjo izoliacinis sluoksnis - vėjo izoliaciniai gaminiai, skirti apsaugoti termoizoliacinį sluoksnį nuo vėdinamame oro tarpe judančio oro poveikio.  Vėdinamas oro tarpas - su išorės aplinkos oru susisiekiantis tarpas tarp apdailos ir vėjo izoliacinio arba termoizoliacinio sluoksnio.

Fasado apdailai tvirtinti naudojami karkaso arba sistemos tvirtinimo elementai gali būti pagaminti iš įvairių medžiagų: medžio, aliuminio, cinkuoto arba nerūdijančio plieno. Pasirenkant fasado sistemos tvirtinimą reikia įvertinti jog šių elementų įtaka sienos šilumos perdavimui yra ypatingai didelė. Pvz., aliuminio šilumos laidumo koeficientas yra 160 W/m^.K , cinkuoto plieno - 50 W/m^.K, o nerūdijančio plieno - 17 W/m^.K. Kuo šilumos laidumo koeficientas yra mažesnis, tuo medžiaga yra mažiau laidi šilumai, tai yra efektyvesnė. Dabar, kai kalbame apie energiškai efektyvius A, A+ ir A++ pastatus, būtent karkaso ar sistemos tvirtinimo elementų medžiagiškumas, išdėstymas fasade ir skerspjūvio parametrai yra labai svarbūs, todėl buvo sukurti plastikiniai tvirtinimo elementai, kurių šilumos laidumo koeficientas yra mažesnis už 1.

Šilumos izoliacinis sluoksnis dažniausiai yra įrengiamas iš dviejų plokščių. Pagrindinė termoizoliacija - tai universalios akmens vatos plokštės, o ant jų įrengiamas apsaugos nuo vėjo sluoksnis iš akmens vatos plokščių. Kitas variantas - tai vienasluoksnė šilumos izoliacija: specialios akmens vatos plokštės, kurioms nereikalingas apsaugos nuo vėjo sluoksnis.

Vėdinamo fasado sistemos funkcijos yra izoliuoti vidaus šilumą, leisti atitvarai „kvėpuoti", t.y., praleisti vandens garus ir apsaugoti patalpų vidų nuo klimato poveikių - vėjo, kritulių, saulės, temperatūros pokyčių. Pagrindinė oro tarpo funkcija - užtikrinti oro cirkuliaciją tarp vėjo izoliacinio sluoksnio ir išorinės fasado apdailos sluoksnio ir tuo pačiu išlaikyti sausą termoizoliacijos sluoksnį.

Vėdinamo fasado oro tarpo funkcija - greitai ir lengvai iš sienos konstrukcijos pašalinti perteklinę drėgmę.

Oro tarpo plotį nurodo projektuotojas, bet jis negali būti siauresnis nei 25 mm. Oras į vėdinamą oro tarpą iš išorės patenka ir iš jo išeina per įrengtas vėdinimo angas bei ventiliacinį profiliuotį fasado apačioje. Oras cirkuliuoja iš apačios į viršų, surenka drėgmę, juda aukštyn ir viršuje pasišalina pro vėdinimo angas.

Kiekviena vėdinamo fasado sistemos medžiaga turi tam tikras savybes ir jų fizikinę išraišką: šiluminė varža, garų laidumo koeficientas, santykinė garinė varža, vandens ir drėgmės įgeriamumas, garso izoliacija, medžiagos tankis, šiluminė talpa. Svarbiausiais vėdinamų fasadų sistemų sudarytojų uždavinys - kad jos dalių savybės papildytų viena kitą ir veiktų sutartinai.

Pastatą veikia gamtos reiškiniai - lietus drėkina, saulė ir vėjas džiovina, drėgmė garuoja, vyksta šilumos ir drėgmės konvekcija, šilumos akumuliavimas ir t.t. Jeigu tik kuris nors procesas yra išbalansuojamas ar susiduria su kliūtimis ir nevyksta, atsiranda problemų. Vėdinamo fasado sistema sukurta taip, kad neutralizuotų fasadui nepalankius atmosferos procesus ir išnaudotų palankius. Jeigu palygintume tinkuoto ir vėdinamo fasado gaunamus energijos krūvius - pavyzdžiui, aukštą ar žemą temperatūrą, tai tinkuotoje sistemoje, kur medžiagos prigludusios viena prie kitos, energija iš vienos persiduoda kitai. Gi vėdinamoje sistemoje energijos bangos susiduria su oro tarpu, kuriame neutralizuojamos ir neturi įtakos kitiems medžiagos sluoksniams.

Oro srautų judėjimas vėdinamame fasade.

Pagrindinė vėdinamo fasado medžiaga - šilumos izoliacinė medžiaga. Šilumos izoliacijai naudojamos įvairios medžiagos, tačiau, kuo jos artimesnės gamtinėms, t.y., yra neorganinės, tuo natūraliau ir ilgiau veikia.

Mineralinės vatos šiluminės savybės nekinta dešimtmečius

Siekdami nustatyti, ar mineralinės vatos eksploatacijos eigoje nekinta jos termoizoliacinės savybės, Europos mineralinės vatos gamintojų asociacija (EURIMA)  inicijavo nepriklausomą tyrimą. Vieno iš kompetentingiausių Vokietijos statybinių medžiagų tyrimų instituto (FIW Munchen) mokslininkai atliko tyrimus, kad nustatytų mineralinės vatos, kuri buvo įrengta septyniuose skirtinguose pastatuose, statytuose nuo 1960 m. iki 1995 m., šilumines charakteristikas.

Buvo atidengtos pastatų sienos ir stogai ir matuojamos termoizoliacijos sluoksnio šilumos laidumo vertės. Nustatyta, kad mineralinės vatos izoliacijos amžius neturėjo jokios įtakos jos funkcionalumui.

Atlikus prieš 20-55 metus įrengto akmens vatos sluoksnio šilumos laidumo matavimus paaiškėjo, jog vandens garų ir oro srautų judėjimas oro tarpe nekeičia akmens vatos šiluminių savybių. EURIMA nuotrauka.

Akmens vatos šilumos laidumo vertės siekė nuo 0,032 iki 0,038 W/(m.K), o tai rodo, kad po labai ilgo eksploatacijos laiko mineralinės vatos šilumos laidumas nepakito, o kai kuriais atvejais buvo net geresnis už deklaruotas vertes.

Iš skirtingų konstrukcijų paimtos ir po 20-55 eksploatacijos metų išmatuotos bei montavimo metu deklaruotos akmens vatos šilumos laidumo vertės.

EURIMA ataskaitoje daroma išvada, kad mineralinės vatos izoliacija pastatų konstrukcijose, ištirtose po 20 - 55 metų, visais atvejais yra visiškai funkcionali ir turi puikias šilumines savybes. Matuojamų produktų šiluminio laidumo λ vertė buvo geresnė arba beveik panaši į deklaruotą vertę gamybos metu.

Renovacija įrengiant vėdinamą fasadą

Vėdinamos fasado sistemos įrengimą galima suskirstyti į keletą pagrindinių etapų:

• Sistemos karkaso parinkimas ir įrengimas;
• Termoizoliacijos sluoksnio įrengimas;
• Vėjo izoliacijos sluoksnio įrengimas
• Apdailos sluoksnio įrengimas
• Užbaigimo elementų montavimas (parapetai, palangės ir kita);

Trakuose, daugiabučio Vienuolyno g. 39 renovacijai buvo pasirinktas vėdinamas fasadas, apdailintas akmens masės plytelėmis. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai nepigus variantas, tačiau, kaip sako statybos darbus atliekančios UAB „Daistatus" statybos darbų vadovas Rytis Ardzijauskas, toks fasadas ilgaamžiškesnis, galima keisti sugadintas apdailos plyteles. „Be to, vėdinama sistema palanki oro garų pasišalinimui iš vidaus, termoizoliacinis sluoksnis visada išlieka sausas, o tai reiškia, kad efektyviai bus taupoma šiluma.  Sistema veikia taip, kad pastato viduje būtų užtikrintas palankus mikroklimatas, ypač jeigu įrengiama priverstinė vėdinimo sistema (vadinamieji mini rekuperatoriai). Dalyje minimo namo butų ją įrengėme, dalis butų savininkų atsisakė".

Vėdinamo fasado šiltinimas: universalios 160 mm sorio PAROC Ultra plokštės ir priešvėjinės 30 mm storio PAROC WAS 35 plokštės. Numatomas projektinis atitvarų šilumos perdavimo koeficientas U <0,20 W/kv.m K

Labai svarbu, kad montuojant šilumos izoliaciją tarp jos ir pagrindo bei pačiame termoizoliacijos sluoksnyje neliktų oro tarpų, oro „kišenių", kad karkasas būtų užpildytas tolygiai.

Pirmiausia apšiltinama fasado plokštuma, po to - palangės, angokraščiai, balkonų plokštės ir t.t.

Minėtame daugiabutyje priimtas dar vienas geras sprendimas - apšiltinti gelžbetonines balkonų plokštes, kad neliktų ilginių šilumos tiltelių balkonų ir sienos sandūroje. Tuo pačiu balkonų plokštės apdailinamos, visi balkonai stiklinami vienodai - šios priemonės kelia pastato estetinę, tuo pačiu ir piniginę butų vertę.

Cokolis bus apšiltinamas tinkuojama sistema.

Be „kvėpuojančių" sienų pranašumų ir gaisrinės saugos, akmens vata dėl savo pluoštinės struktūros turi gerą garso izoliaciją, tai aktualu šalia judrių gatvių esantiems pastatams. Taip pat žinotina, kad pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70 laipsnių C ir daugiau. Vėdinamo fasado pranašumas tas, kad oro tarpas neleidžia įkaisti sienoms ir patalpoms.

Savaime aišku, kad nebūna idealių nei medžiagų, nei sistemų: vėdinamo fasado įrengimas reikalauja papildomų tvirtinimo elementų, iš statybininkų - daugiau profesionalumo, atsakomybės. Karkaso tvirtinimo vietose susidaro šiluminiai tilteliai, jų įtakai sumažinti naudojamos tarpinės, smeigės su plastiko galvute. Tad įrengiant vėdinamą fasadą svarbi kiekviena smulkmena, bet norint turėti ilgaamžę kokybę, o ne vienadienį pastato pagražinimą - tai neišvengiama.

Parengta pagal EURIMA, UAB „Paroc" informaciją

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.