.png)
Gipskartonio plokščių klijavimas yra tradicinio, „šlapio“ tinko alternatyva, dažnai vadinama „sausuoju tinkavimu“. Taip sienos išlyginamos ir paruošiamos apdailai neįrengiant karkaso.
Pagrindas turi būti tvirtas, švarus, be atšokusių sluoksnių. Klijavimui naudojami mažai besiplečiantys purškiami poliuretaniniai klijai. Jie pistoletu dengiami plokštės perimetru ir juostomis viduryje taip, kad prispaudus padengtų ne mažiau kaip 40 proc. ploto. Plokštė prispaudžiama prie pagrindo ir išlyginama gulsčiuku.
Klijavimas ypač praverčia šiltinant išorines sienas iš vidaus: prie sienos klijuojamos polistireninio putplasčio plokštės, o ant jų – gipskartonis. Pats klijavimas yra greitas ir didelių įgūdžių nereikalaujantis darbas. Šiltinant iš vidaus įvertinamas drėgmės kaupimasis sienoje, o izoliacijos sandūros užsandarinamos, kad už plokščių nepatektų šiltas, drėgnas patalpos oras.
Šio būdo pranašumai – mažai drėgmės ir nedidelis apdailos konstrukcijos storis. Sunkesnės lentynos bei spintelės tvirtinamos per apdailos ir šiltinimo sluoksnius į laikančiąją sieną.
Gipskartonio plokščių tvirtinimas prie karkaso
Karkasas praverčia, kai sienos labai nelygios, reikia paslėpti vamzdžius, elektros instaliaciją ar pagerinti garso izoliaciją. Keičiant plokščių rūšį, storį, sluoksnių skaičių ir ertmės užpildą, galima pagerinti konstrukcijos garso izoliaciją bei atsparumą ugniai.
Metalinis karkasas tvirtinamas prie esamos sienos arba įrengiamas kaip atskira konstrukcija. Prie sienos tvirtinamas karkasas užima mažiau vietos, o atskiras leidžia atsieti apkalą nuo esamos sienos.
Šis būdas naudojamas sienų ir lubų apdailai. Voniose parenkamos drėgmei atsparios plokštės, o vandens veikiamos vietos hidroizoliuojamos. Sunkių pakabinamų daiktų vietose iš anksto įrengiami sutvirtinimai.
