.png)
Turinys
Projektuojant užmiesčio namą dažnai daug dėmesio skiriama pamatams, sienų medžiagoms, stogo formai ar fasado apdailai. Tačiau praktika rodo, kad nė vienas iš šių elementų neturi tokios įtakos kasdieniam gyvenimui kaip namo planavimas. Žmogus gyvena ne betone ar stogo konstrukcijose – jis gyvena planinėje struktūroje: judėjimo maršrutuose, atstumų logikoje, patalpų tarpusavio santykyje.
Jei yra galimybės ARCHLP architektūros studijos architektas Lauras Paulauskas rekomenduoja vieno aukšto namą. Optimalus dydis šeimai su 2-3 vaikais apie 150 kvadratinių metrų. Gerai suplanuotas vieno aukšto namas leidžia patogiai pasiekti virtuvę, sanitarinį mazgą ar išėjimą į lauką, nekuria bereikalingų koridorių, neprovokuoja susidūrimų siaurose erdvėse ir leidžia atskirti skirtingo intensyvumo zonas. Tai ypač svarbu šeimoms, kuriose gyvena skirtingo amžiaus žmonės – vaikai ir suaugusieji. Vieni gali ilsėtis ramioje namo dalyje, kiti – būti aktyvūs bendroje erdvėje, netrukdydami vieni kitiems.
Trys miegamieji ir centrinė gyvenamoji zona
Apie 140–150 m² ploto vieno aukšto namas leidžia sukurti klasikinę, tačiau labai patogią struktūrą: tris miegamuosius, didelę virtuvės–valgomojo–svetainės erdvę, du ar daugiau sanitarinių mazgų, technines patalpas ir erdvią terasą. Tokio dydžio namas jau suteikia laisvę ne tik sutalpinti reikalingas patalpas, bet ir jas sujungti logiškais ryšiais.
Vienas iš itin sėkmingų sprendimų – virtuvės sandėliuko (arba maisto sandėliuko) jungimas su katiline per tarpinę drabužinės ar skalbyklos zoną. Tokia schema leidžia išvengti tiesioginio patekimo iš techninės patalpos į gyvenamąsias erdves. Be to, ši tarpinė zona puikiai tinka skalbimo ir džiovinimo įrangai, papildomoms spintoms, sezoninių daiktų laikymui. Šeimose su vaikais tai tampa ne prabanga, o būtinybe.
ARCHLP studijos architekto Lauro Paulausko sukurtas apie 150 m2 projektas šeimai su 2 vaikais. Spauskite saugią aktyvią nurodą privataus namo projektai ir susisiekite su dėl savo namo projektavimo.
Tėvams skirta didelė erdvė su vaizdu pro virtrininius langus, didelė drabužinė, vonios kambarys. Vaikų kambariai atskirti papildomu vonios kambariu ir pagalbine patalpa. Didelė dengta terasa gali būti naudojama ištisus metus.
Virtuvė–svetainė kaip namo ašis
Didelė virtuvės–svetainės–valgomojo erdvė yra bet kurio šiuolaikinio užmiesčio namo šerdis. Būtent čia praleidžiama didžioji dalis laiko – ilsimasi, bendraujama, priimami svečiai. Todėl ši zona turi būti ne tik erdvi, bet ir glaudžiai susieta su lauko erdvėmis.
Praktika rodo, kad namuose su patogia, iš virtuvės–svetainės pasiekiama terasa žmonės didžiąją metų dalį laiką leidžia būtent lauke. Net ir esant ne idealioms oro sąlygoms, dengta terasa leidžia komfortiškai būti gryname ore. Todėl mūsų klimato sąlygomis terasa turėtų būti uždengta, o bent viena jos kraštinė – apsaugota nuo vėjo. Apie 15 m² dengta terasa laikoma racionaliu minimumu, kuris realiai naudojamas kasdien.
Koridoriaus planavimas
Dažnai kritikuojamos koridorinės planavimo schemos, esą jos „suvalgo“ per daug naudingo ploto. Tačiau iš tiesų jos leidžia efektyviai atskirti triukšmingas ir ramias zonas. Kai virtuvė–svetainė atskirta nuo miegamųjų koridoriumi, garsas slopsta natūraliai, o miegamosiose patalpose užtikrinama tyla net ir tuo metu, kai bendroje erdvėje vyksta aktyvus gyvenimas.
Tai itin aktualu situacijose, kai namuose yra svečių arba skiriasi šeimos narių dienos režimai. Geras planavimas leidžia vieniems ilsėtis, kol kiti bendrauja ar dirba, nesukuriant nuolatinio konflikto tarp funkcijų.
Vieno aukšto namas didelei šeimai kurį suprojektavo Lauras Paulauskas ARCHLP architektūros studija. Spauskite saugią aktyvią nuorodą dėl savo namo projekto, privataus namo projektavimas.
Didžiulė svetainė su valgomuoju, sujungta su virtuve tampa šeimos susibūrimo vieta. Net ir jei svečiai užsibuvo jie netrukdo vaikams, nes yra toli nuo vaikų kambarių. Didžiulė terasa smagiai praleisti laiką.
Atskira zona tėvų miegamąjam
150 m² ploto name tėvų miegamasis gali tapti pilnaverte atskira zona, o ne tik vieta miegui. 16–18 m² miegamasis leidžia sutalpinti ne tik lovą, bet ir darbo vietą, spintas, papildomus baldus. Ypač patogu, kai į asmeninį sanitarinį mazgą patenkama per drabužinę – tai leidžia vienam šeimos nariui netrukdant kitam keltis, rengtis ir pasiruošti dienai.
Tokie sprendimai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip smulkmenos, tačiau būtent jie ilgainiui nulemia gyvenimo komfortą.
Optimalus vieno aukšto namas didelei šeimai. Lauro Paulausko, ARCHLP projektas. Galima susisiekti paspaudus saugią aktyvią nuorodą namų projektavimas.
Apie 150 m2 namo projektas šeimai su trimis vaikais. Koridorius išsprendžia garso iš svetainės/virtuvės klausimą. Patogus ir talpus sandėliukas prie virtuvės. Bendra zona šeimai ir didžiulė terasa poilsiui.
Papildomos patalpos: sauna, stoginė, langai
Vieno aukšto name neretai integruojama ir nedidelė sauna. Ji ne visiems būtina, tačiau mėgstantiems trumpas, kasdienes procedūras tai patogus sprendimas, nereikalaujantis atskiro pastato.
Automobilio stoginė, prijungta prie namo per stogo iškyšą ar terasą, leidžia patogiai patekti į namus bet kokiu oru. Tuo pačiu svarbu, kad nuo automobilio pusės nebūtų didelių gyvenamųjų patalpų langų – tai apsaugo nuo triukšmo ir išmetamųjų dujų.
Dideli panoraminiai langai šiandien tampa ne prabanga, o natūralia šiuolaikinio namo dalimi. Net ir paprastos formos namas su dvišlaičiu stogu, minimalistiniu fasadu ir apgalvotais langų sprendimais gali atrodyti estetiškai, harmoningai ir „brangiai“, neapkraunant projekto sudėtingomis konstrukcijomis.
Vieno aukšto 150 m² namas – tai riba, kurioje jau galima sukurti itin komfortišką, logiškai veikiantį gyvenamąjį būstą be perteklinių kompromisų. Tačiau tik tuo atveju, jei planavimas tampa pagrindiniu projektavimo prioritetu. Ne individualūs eksperimentai, o patikrinti, logiški sprendimai dažniausiai leidžia pasiekti geriausią rezultatą – namą, kuriame patogu gyventi kasdien, o ne tik gražu į jį žiūrėti.
