Viena iš didesnių nelaimingų atsitikimų ir traumų rizikų statybvietėse kyla tuomet, kai darbuotojai priversti judėti per šlaitus arba tarp skirtinguose aukščiuose esančių darbo zonų, naudojant savadarbius sprendimus. Tokiose vietose dažnai įrengiami laikini mediniai laiptai arba naudojamos kopėčios, kurios nėra pritaikytos intensyviam judėjimui ar krovinių pernešimui. Daugeliu atvejų tokie laiptai surenkami objekte iš atsitiktinės, prastesnės kokybės statybinės medienos, neatsižvelgiant į ergonominius ir saugos reikalavimus.

Laikino naudojimo laiptai ar kopėčios dažniausiai neatitinka patogių laiptų principų. Jais sudėtinga saugiai judėti, ypač nešant įrankius ar medžiagas. Dažna problema – netinkamas pakopų plotis ir aukštis, dėl ko pėda neturi pakankamo atramos ploto. Tai ypač padidina paslydimo ar netikėto pusiausvyros praradimo riziką. Situacija dar labiau komplikuojasi esant nepalankioms oro sąlygoms – palijus ar pasnigus, mediniai paviršiai tampa slidūs, o kopėčios ir laiptai gerokai pavojingesni nei tinkamai suprojektuotos konstrukcijos.

Papildoma problema – tokių savadarbių konstrukcijų ilgaamžiškumas. Dažniausiai jos pritaikytos tik vienkartiniam naudojimui, greitai deformuojasi, o pakartotinai panaudoti jų jau nebeįmanoma. Tai lemia ne tik saugos, bet ir organizacinius sunkumus statybvietėje, kai nuolat tenka improvizuoti naujus sprendimus.

Alternatyva savadarbiams laiptams ir kopėčioms yra iš anksto suprojektuotos metalinės laiptų ar laiptinių sistemos. Tokios konstrukcijos leidžia tiksliai parinkti pakopų plotį, nuolydį ir bendrą laiptų geometriją pagal konkrečias sąlygas. Optimalus pakopos plotis leidžia saugiau ir patogiau judėti net ir pernešant krovinius. Nelygus, perforuotas ar struktūruotas paviršius sumažina slydimo riziką net esant lietui ar sniegui, o tvirtai pritvirtinti turėklai suteikia papildomą atramą.

Laikinos, bet technologiškai tvarkingos laiptų ar kopėčių sistemos aktualios ne tik statybvietėse. Jos dažnai naudojamos ir masiniuose renginiuose, organizuojamuose gamtoje, kur tenka įveikti šlaitus ar nelygų reljefą. Tokiais atvejais improvizuoti sprendimai ne tik kelia pavojų žmonėms, bet ir pažeidžia gruntą, po renginių palikdami išmindžiotus ar erozijos pažeistus šlaitus. Tvirti, stabilūs laiptai leidžia nukreipti žmonių srautus saugiai ir sumažinti aplinkos pažeidimus.

Apibendrinant, kopėčios ir laikini laiptai turėtų būti vertinami ne kaip antraeilis, o kaip svarbus saugos elementas. Atsisakius savadarbių sprendimų ir pasirinkus konstrukciškai apgalvotas sistemas, galima reikšmingai sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką, pagerinti darbo sąlygas ir užtikrinti saugesnį judėjimą sudėtingose vietose.