Dabar Europoje yra madinga statyti namus iš ekologiškų statybinių medžiagų. Lietuvoje šių medžiagų madą diktuoja Aplinkos ministerija ir asmeniniai užsakovų finansiniai pajėgumai, kadangi ekologiški namai kainuoja ypač brangiai.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse statyboms galima naudoti tik oficialiai atestuotas medžiagas - to reikalauja Statybos įstatymas. Pagal įstatymą, gaminys yra tinkamas naudoti, jeigu jis atitinka Produktų saugos nustatytus reikalavimus. Taigi, importuojama prekė nebus tinkama naudoti vien todėl, jeigu ant jos pakuotės puikuosis "EU" (Europos sąjunga- past.) žymėjimas.

Perkeliant ES reikalavimus statybos produktams į nacionalinę teisę bei siekiant užtikrinti statybos produktų, kuriems dar nėra parengti Europos darnieji standartai, saugą, Aplinkos ministro įsakymu kasmet tvirtinamas Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas. Toks yra įstatymas, o paprasčiau tariant - negalima namų ręsti iš bet kokių medžiagų ir tik po to galima spręsti, ar jos bus ekologiškos, ar - ne.

Statybinių medžiagų įtaka sveikatai

Ypač Statybos įstatyme akcentuojami higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos kriterijai.

"Importuotojai gal ir nepatenkinti esama tvarka, tačiau laikui bėgant jie pastebi, jog mes vis dėl to buvome teisūs, nusprendę ištirti įvežamą medžiagą. Štai Anglijoje neseniai buvo nustatyta, kad vienos firmos gaminami dažai kenkia sveikatai. Ištyrus dažų sudėtį, paaiškėjo ir tuose namuose gyvenančių žmonių ligų priežastys. Pasirodo, tuose dažuose buvo per didelis kiekis švino, būtent todėl butų savininkai skundėsi įvairiais sveikatos negalavimais. Panašus precedentas buvo nutikęs ir Švenčionyse. Čia buvo pastebėta, jog vieno banko darbuotojai nuolat serga panašiomis ligomis. Galiausiai paaiškėjo, kad sveikatos problemas kėlė nekokybiški dažai, kuriais buvo nudažytos banko pastato vidaus sienos",- sako Julius Laiconas, Aplinkos ministerijos sekretorius.

Pasak jo, statybos medžiagų sertifikavimai, kaip taisyklė, yra tuo griežtesni, kuo labiau industrializuota šalis.

"Švedai jau nuo seno ypač daug lėšų skiria aplinkos apsaugai, ekologijai. Tačiau aš pastebėjau, kad pastaruoju metu vis daugiau dėmesio ekologijai skiria ir tokia industrinė šalis, kaip Vokietija. Vadinasi, reikalavimai nėra vien biurokratų įgeidis",- sako p. Laiconas.

Reikalavimai statybinėms medžiagoms

Ponas Laiconas sako, kad tokie griežti reikalavimai yra keliami tik dabar - naujų technologijų amžiuje. Anksčiau situacija nebuvo tokia grėsminga.

"Juk niekam ne paslaptis, kad sovietmečiu buvo tik kelios statybinės medžiagos: kreida luboms balinti, kalkės, cementas ir plytos. Dabar statybos medžiagų yra įvairių, dažnas žmogus net jų pavadinimus girdi pirmą kartą gyvenime. Atlikus tyrimus dažnai paaiškėja, kad tos "stebuklingos" medžiagos yra galbūt malonios pažiūrėti, tačiau labai kenksmingos sveikatai bei aplinkai. Dabar net ir paprasta silikatinė plyta savo sudėtimi skiriasi nuo plytos, pagamintos sovietmečiu. Taigi, tenka tirti ir paprastas plytas, jog butų nustatyta jų tikroji sudėtis",- sako p. Laiconas.

Ministerijos atstovo teigimu, dabar medžiagos tiriamos ypač kruopščiai. Pavyzdžiui, šalyje draudžiama naudoti cementą ir jo gaminius, kurių sudėtyje yra tik 0,0002 proc. šešiavalenčio tirpiojo chromo.

"Anksčiau į tokius parodymus niekas rimtai net nežiūrėdavo. Kita vertus, ir nereikėjo, nes, kaip minėjau, statybos medžiagos būdavo paprastesnės sudėties. Be to, dabar aplinka, o - ir žmonių imunitetas tampa ypač pažeidžiamas, tad ir šimtosios procento kokios nors medžiagos dalys tampa labai reikšmingomis",- teigia p. Laiconas.

Naujos technologijos statybos

Realybė yra tokia, kad naujos technologijos neišvengiamai keičia statybų tempus. Juk anksčiau niekas net nesvajojo, mūro darbus dirbti žiemą, o dabar tai įmanoma, reikia tik į skiedinį įmaišyti specialių chemikalų. Tiesa, tai statybos kaštus pabrangina 30 proc., tačiau šiandien ir tai neatrodo gąsdinančiai, kadangi poreikis kol kas viršija pasiūlą. Kita vertus, pasak p. Laicono, tokia skuba ateityje gali pakenkti sveikatai.

"Juk dar visai neseniai niekas nesusimastydavo, kad vėjo jėgaines galima statyti ne tik prie jūros, kur yra labiausiai vėjuota. Šiandien vėjo jėgaines Lietuvoje galima statyti ir Šalčininkų rajone, kur vėjai nedažnai pučia. O tai yra įmanoma todėl, kadangi šiuolaikinės turbinos gali būti montuojamos ant ypač aukštų stiebų",- sako p. Laiconas.

Ekologiškų medžiagų įperkamumas

Turtingos ES šalys skiria ypač daug lėšų ekologiškoms statyboms, kadangi skaičiavimai rodo, kad anksčiau ar vėliau šios pastangos atsiperka. Pasak p. Laicono, "užsieniečiai yra labiau pamišę, taupydami energijos išteklius", tad jie negaili lėšų ekologiškoms medžiagoms.

Pavyzdžiui, Vokietijoje nekilnojamojo turto kainą kelia faktas, kad pastatas pastatytas iš ekologiškų medžiagų, tai tampa savotiška "mada". Kita vertus, ši mada atsiperka, nes šioje valstybėje yra daugybė mokesčių statytojams, renčiantiems namus iš "nedraugiškų aplinkai" medžiagų.

Atlikę rinkos analizę, vokiečiai išsiaiškino, kad ekologiškus namus klientai perka ir genami ekonominės naudos: tokiems namams pirkti bankai lengviau išduoda paskolas. Yra ir dar viena tikslinė klientų grupė. Tai - sveikata besirūpinančios jaunos šeimos, jos sudaro 30 proc. rinkos. "Ekologiškai sąmoningų" pirkėjų grupės motyvas yra aplinkos apsauga. Šie pirkėjai kruopščiai renka informaciją apie ekologišką būstą. Bėda yra ta, kad šie pirkėjai, pasirodo, ne visada yra mokūs, rinkoje tokių pirkėjų yra tik 3 proc.

Savo motyvus Vokietijoje turi ir ekologiškų statybinių medžiagų gamintojai. Pirmoji grupė - gamintojai "iš įsitikinimo", daug dėmesio skiriantys ekologijai ir dažnai pamirštantys medžiagos funkcionalumą. Antrajai grupei priklauso stambūs koncernai, kuriems kitaip dirbti neleidžia statusas ir užimama rinkoje padėtis. Paskutiniajai kategorijai priklauso tradicinių medžiagų gamintojai. Norėdami neatsilikti nuo mados, jie siūlo alternatyvą - ekologiškas medžiagas.

Ateities statybos

Architektė Jūratė Adomaitienė sako, kad ekologiškos statybos vizija, nors ir populiari, Lietuvoje kol kas sunkiai įgyvendinama.

"Manęs vos ne visi užsakovai teiraujasi, kokios medžiagos bus naudojamos statyboje. Jiems ne tas pat, ar šiferis bus su asbestu, ar dujų silikatas atitinka ekologinius reikalavimus, ar betonas nespinduliuoja radiacijos... Ir visi jie nėra ligoniai, negalintys gyventi mūriniuose namuose, tačiau jie vis tiek pageidauja ekologiškų medžiagų",- sako p. Adomaitienė.

Ji priduria, kad nors paklausa "švarioms" medžiagoms ir didelė, tačiau geri norai taip ir lieka norais, kai kalba pakrypsta apie kainas. Pasak p. Adomaitienės, Lietuva šiuo požiūriu vis tik atsilieka nuo kitų ES valstybių, kur tokioms prekėms negailima pinigų.

"Kita vertus, tenka pripažinti, kad žmogus bet kokiu atveju negali grįžti į akmens amžių. Taigi, statybose vis tiek bus naudojama akmens vata, nors deklaruojama, kad ji yra ekologiška. Mediena yra ekologiška, tačiau gaminiai iš klijuotos medienos jau nebegali būti ekologiški, juk klijai - chemija. Tokių "pusiau" ekologiškų medžiagų yra tiek daug, kad dabar net sunku būtų pasakyti, kuri iš jų tikrai yra pagaminta be chemikalų",- sako p. Adomaitienė.

asa.lt