Grįsta aikštelė visada pasižymi patvarumu ir estetika. Gamtinio akmens (granito, bazalto ir t.t) trinkelės iš kitų grindiniui naudojamų variantų išsiskiria ypatingu tvirtumu, atsparumu, ilgalaikėmis eksploatacinėmis savybėmis ir natūralumu, skirtingai nuo tokių dirbtinių medžiagų kaip betono plytelės ir klinkeris. Be to, šiurkštus granito trinkelių paviršius leidžia išvengti slydimo rizikos pėstiesiems ir transportui. Natūralaus akmens ilgaamžiškumas pastebėtas dar senovėje, juk ne veltui iš jo statė mauzoliejus, krantines, piramides, kolonas.

Aikštelės pagrindo paruošimas

Viskas prasideda nuo aikštelės arba takelio planavimo. Kuoleliais su įtemptu statybiniu kaproniniu siūlu pažymimi būsimos dangos kontūrai. Visa geometrija kruopščiai matuojama lazeriniu nivelyru. Svarbu iš anksto suplanuoti ir būsimus nuolydžius, įvertinus grunto tipą. Jeigu gruntas molingas, nuolydžiai būtini, antraip žiemą sušalęs į ledą vanduo pradės kelti grindinį.

Sekančiame etape formuojamas aikštelės "guolis" - prasideda iškasos kasimo darbai. Nuimamas 25-35 cm viršutinis grunto sluoksnis, jeigu būsimas grindinys skirtas tik pėsčiųjų gatvei. Vietose, kuriose pagrindas gaus apkrovas nuo pravažiuojančio transporto, gruntas nukasamas nuo 35 iki 60 cm. Privačiuose kiemuose, kuriuose nebūna didelių apkrovų pagrindui, užtenka nukasti 15-20 cm grunto sluoksnį, kadangi apkrova būsimam grindiniui bus mažesnė negu gatvėje. Jeigu dirva molinga - reikia pašalinti 0,5 metro molio sluoksnį.

Aikštelės kraštų tikslumą užtikrina apvadai - bordiūrai, įrengiami stačiai pagal perimetrą. Jei aikštelė atskiriama nuo vejos, naudojami vejos bordiūrai (8-10 cm pločio). Bordiūrų aukštis būna 20-30 cm. Arba naudojami specialūs šiuolaikiški plastikiniai borteliai, atliekantys savotišką įrėminančių klojinių funkciją. Plastikiniai borteliai yra lankstūs, todėl gali atkartoti bet kokias lenktas grindinio kraštų konfigūracijas, išlinkimus ir pan. Tokius bortus lengva montuoti, tarpusavyje sutvirtinant specialiomis vinimis.

Į iškasą pilamas 8-15 cm posluoksnis iš dolomito skaldos. Dolomitas - labai patvari mineralinė uoliena, turinti pakankamą stirpį (Lietuvoje jis svyruoja nuo 49-176 MPa iki 265 MPa), atitinkantį KPT SDK 07 dangos konstrukcijos klasių taisykles. Posluoksnis skirtas atlikti ir drenažo funkciją. Jo storis priklauso nuo tolesnės eksploatavimo paskirties: 15 cm - jeigu būsima danga nuolat važinės transportas, 8-10 cm - pėsčiųjų zonai. Privačiame kieme pakanka 5 cm drenažo sluoksnio.

Skaldos sluoksnis sutankinamas ir išlyginamas, naudojant grunto tankintuvą (dar vadinamą "vibracine plokšte"). Prieš pradedant skaldos tankinimą, turi būti užtikrinta, kad į pagrindo sluoksnį nepatektų pašalinės nereikalingos medžiagos, galinčios pakenkti pagrindo savybėms.

Jeigu po pirmo tankinimo dolomito skaldos sluoksnis liko nepakankamai tankus, tankinimą galima pakartoti 2-3 kartus. Bet dažniausiai 5-10 cm storio sluoksniui pakanka vieno tankinimo etapo.

Atlikus pirmo sluoksnio tankinimą ir esant tenkinančiam tankumo rezultatui, deda antrą dolomito skaldos sluoksnį (7-10 cm) ir jį sutankina. Po to - trečią sluoksnį (apie 7 cm). Bendrai visas dolomito skaldos posluoksnis, suformuotas iš 3 sluoksnių, sudaro apie 30-35 cm. Lygumas tikrinamas nivelyru ir ilgais gulsčiukais.

Reikia pasirūpinti nuolydžiu vandeniui nubėgti. Tam kas 30 cm formuojamos nuožulnos su 0,4 cm nuolydžiu.

Trinkelių dangai reikalingas tvirtas padas - pagrindas. Dažniausiai pagrindo sluoksniui suformuoti virš skaldos posluoksnio pilamos granito atsijos 0-2 mm arba 0-5 mm frakcijos. Ekspertų teigimu tai yra geriausias ir ilgaamžiškiausias sprendimas.

Prieš pilant granito atsijas ant posluoksnio iš dolomito skaldos klojama geotekstilė (balta, juoda neaustinė medžiaga). Lietuvos Automobilių Kelių Direkcija (LAKD) rekomenduoja ją tam, kad granito atsijos nesubyrėtų į dolomito skaldos posluoksnį - t.y. šių dviejų medžiagų atskyrimui. Geotekstilės struktūra praleidžia vandenį, kuris sunksis pro būsimų trinkelių dangą ir granito atsijų sluoksnį į drenažo posluoksnį ir gruntą.

Pilamos granito atsijos ir tolygiai paskirstomos. Atsijų sluoksnio storis - apie 3 cm.

Tolesniame etape atsijų sluoksnis sutankinamas grunto tankintuvu. Išlyginti padeda vanduo - drėgną atsijų sluoksnį lengviau sutankinti. Svarbu, kad atsijos būtų tik truputį sudrėkintos vandeniu. Per didelis vandens kiekis sukelia nekokybišką tankinimą, nes vanduo kaupiasi tuštumose. O visiškai sausos medžiagos, atvirkščiai - nesusitvirtins. Vanduo atlieka rišančiąją funkciją.

Sutankinto grunto, dolomito skaldos ir granito atsijų bendro sluoksnio storis neturi viršyti 0,5 metro. Granito atsijų sluoksnio paviršiaus lygumas tikrinamas lazeriniu nivelyru. Nelygumai, matuojant skersine ir išilgine kryptimi, neturi viršyti 10 mm.

Trinkelių grindinio storis turi atitikti eksploatavimo krūvį. Pėsčiųjų zonos poilsio aikštelei ar takeliui pasivaikščiojimui tiks ir 5 cm storio trinkelės. Bet transporto zonos dangai toks storis netiks. Granito trinkelės 6-10 cm storio gali atlaikyti automobilio ir sunkesnio transporto svorį, atitinkantį V ir VI dangos konstrukcijų klasės apkrovas pagal KPT SDK 07 taisykles. O jau 12 cm storio ir storesnės gamtinio akmens trinkelės naudojamos dar didesnę apkrovą turinčios eismo zonos dangai kloti (III ir IV klasės).

Platesnes negu 5 cm stačiakampes trinkeles paprasčiau kloti, nes jomis galima greičiau padengti didesnį plotą. Pagal LST EN 1342 standartą skeltų akmens trinkelių apatinis ir šoniniai paviršiai neturi būti šlifuoti arba mechaniškai apdirbti.

Ant sutankinto ir išlyginto granito atsijų pagrindo sluoksnio tvarkingai klojamos trinkelės. Tam, kad nesugadinti lygaus atsijų posluoksnio paviršiaus, klojimą geriau pradėti nuo pastato sienos arba nuo bortelių kryptimi nuo savęs.

Akmens trinkelių klojimo schemos

Skeltos kvadratinės formos mažos akmens trinkelės (pvz., 5 x 5 cm) klojamos kaip šachmatų lenta, t.y. nepersidengiant išilginėms ir skersinėms siūlėms. Dažniausiai siekiama išlaikyti išilginę siūlių liniją. Toks būdas priimtinas pėsčiųjų zonos grindiniui, kur nėra transporto srauto.

O didesnes kvadratines trinkeles (10 x 10 cm) ir pailgos formos trinkelės (20 x 10 cm, 10 x 5 cm) galima kloti kaip plytas mūrinyje - siūlėms persidengiant. Tuomet grindinys būna stipresnis, siūlių ir tarpų gaunasi mažiau. Tokia klojimo schema statybininkų vadinama "neštuvai".

Yra ir kita pailgų trinkelių klojimo schema - "eglutė", sudedant jas 90º kampu viena kitos atžvilgiu. Tokiame variante galima formuoti dekoratyvinius raštus, kaitaliojant trinkelių spalvas: juodas, pilkas, rausvas, žalsvas. "Eglutės" klojimo schema ypač reikalinga tuose eismo ruožuose, kuriuose veikia didelės horizontaliosios jėgos ir apkrovos (posūkių, lėtėjimo, greitėjimo ruožai, įkalnės, nuokalnės), nes daugiau atlaiko apkrovą, sukeliamą sukimo eismo kryptimi (pagal LAKD trinkelių įrengimo normatyvus).

"Arka" - segmentinis klojimas skeltomis trinkelėmis iki 12 mm pločio, formuojant pusapvalius raštus. Tokiuose arkų segmentuose būna stiprus tarpusavio sukibimas. "Arkos" klojamos nuolydžiais: rašto centras - aukštesniame taške, o supančios eilės - žemesniais lygiais.

 

Siūlės tarp trinkelių

Gamtinio akmens trinkelės klojamos, paliekant tarp jų siūles. Priklausomai nuo skeltų trinkelių storio ir jų šoninių briaunų paviršiaus reljefo siūlių plotis gali būti:

• iki 6 mm, jeigu trinkelių storis neviršija 5-6 cm;
• iki 10 mm, jeigu trinkelių storis yra nuo 6 cm iki 12 cm;
• iki 15 mm, jeigu trinkelių storis viršija 12 cm;
• nuo 10 mm, jeigu naudojamos ne skeltos, o apdirbtos akmens trinkelės lygiomis briaunomis.

Siūlių geometrija turi būti taisyklinga. Gamtinio akmens trinkelės, klojamos toje pačioje eilėje turi būti vienodų dydžių.

Kartais reikia patrumpinti trinkelę arba pakeisti jos konfigūraciją, jeigu, pavyzdžiui, ji netelpa eilės gale. Akmens trinkeles (5 x 5 cm) patogiau pjauti specialiomis pjovimo staklėmis su disku betonui. Reikiamos formos išpjaunamos, naudojant šlapiąjį pjovimą. Pailgas trinkeles (20 x 10, 10 x 5) lengviau patrumpinti, atskeliant nereikalingą dalį specialių skaldymo plaktuku, akmentašių kūju su kaltu. Mažesniame privačiame objekte, kuriame naudojamas nedidelis trinkelių kiekis, pjovimui galima panaudoti kampini šlifuoklį su uždėtu deimantiniu disku arba diskini pjūklą. Tačiau, jeigu, nupjovus trinkelę, likęs trumpesnės briaunos ilgis yra mažesnis negu pusė nenupjautos trinkelės ilgos briaunos ilgio - tokią nupjautą trinkelę transporto eismo zonoje naudoti negalima.

Paklojus apie 1 m² trinkelių, jas pastuksena guminiu plaktuku, siekiant pakoreguoti jų padėtį ir išlyginti grindinio dangos paviršių. Skersinį ir įstrižinį nuolydį galima tikrinti polinkio matuokliu. Natūralaus akmens grindinio paviršiaus lygumą tikrina lazeriniu nivelyru arba 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7 standartą. Nuokrypis neturi viršyti 5 mm.

Profesionalų brigada (3-4 darbininkai) per dieną gali pakloti vidutiniškai apie 50-60 m² granito trinkelių grindinio.

Bendras suminis skersinis akmens trinkelių grindinio vandens nuleidimo nuolydis turi būti:

• transporto zonoje didesnis negu 3,5 %;
• pėsčiųjų zonoje didesnis negu 3,0 %.

 

Trinkelių siūlių užpildymas

Į trinkelių tarpus ir siūles pilamas birus užpildas iš smulkių granito atsijų arba sausas kvarcinis smėlis. Šiuolaikinės technologijos siūlo ir kitus specialius užpildus, išsiplečiančius nuo vandens ir tuo pačiu patikimai užsandarinančius visą siūlės ertmę. Siūlių užtrynimo užpildai sustiprina trinkelių sukibimą tarpusavyje ir užkerta kelią nepageidaujamos augmenijos praaugimui (žolėms, samanoms). Užpildytų siūlių dėka grindinys galės atlaikyti didesnius krūvius.

Siūlių užpildo medžiaga turi lengvai pildyti siūles, bet tuo pačiu turi būti kuo atsparesnė išsiurbimui iš siūlių, atsižvelgiant į vietines sąlygas ir galimas apkrovas ateityje. III-VI dangos konstrukcijos klasių siūlių užpildymui naudojamos birios mineralinės medžiagos, kurių aptakumo koeficientas atitinka Ecs35 kategoriją.

Siūlių užpildo ir granito atsijų sluoksnio medžiagų sudėtys turi būti suderintos tarpusavyje, siekiant filtravimo stabilumo viena kitos atžvilgiu. Filtravimo stabilumas pasiekiamas, esant sąlygoms, atsispindinčioms šiose formulėse:

• D15/d15
• D15/d85
• D50/d50

kuriose:
D15, D50 - dalelių skersmenys (mm), kurios siūlių užpildo medžiagoje sudaro mažiau negu 15% arba 50 % medžiagos masės;
d15, d50, d85 - dalelių skersmenys (mm), kurios siūlių užpildo medžiagoje sudaro mažiau negu 15 %, 50% arba 85 % medžiagos masės.

Granito atsijas arba užpildus į trinkelių siūles stangriai ir kokybiškai įterpia ir užtrina speciali siūlių užtrynimo mašina kietais šepečiais. Po užtrynimo trinkeles sudrėkina - palaisto vandeniu iš žarnos. Vanduo padės biriam užpildui sukietėti, tolygiai pasiskirstyti ir sukietėti. Po laistymo dalis užpildo siūlėse gali suslūgti, todėl siūles kartais reikia užglaistyti juo pakartotinai.

Baigiamieji darbai

Galima iš anksto pasirūpinti tuo, kad ateityje ant grindinio paviršiaus nevešėtų piktžolės ir samanos - impregnuoti paklotas trinkeles purškiamais herbicidais. Artimiausius 2-3 metus jie saugos trinkeles nuo apsisamanojimo ir kitų drėgnoje terpėje besivystančių mikroorganizmų (pelėsių, kerpių, dumblių).

Akmens trinkelių grindinys paliekamas 3 paroms išdžiūti. Visą šį laiką grindinio danga turi būti apsaugota nuo bet kokių apkrovų, kol atsijų pasluoksnis ir siūlių užpildas pakankamai sukietės. Po to grindinio danga galima vaikščioti ir važiuoti.

Parengta pagal profesionalių klojėjų ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) informaciją