Būsto paskolą gauti gali kiekvienas Lietuvos gyventojas, sulaukęs pilnametystės (aštuoniolikos metų) ir gaunantis nuolatines pajamas. Būsto paskola gali būti suteikiama iki keturiasdešimties metų. Bankai dažniausiai skaičiuoja, kad grąžinus paskolą, klientui turėtų būti ne daugiau nei šešiasdešimt - šešiasdešimt penkeri metai. Tarkime, jei klientui yra trisdešimt penkeri metai, ilgiausias paskolos terminas gali būti dvidešimt penkeri - trisdešimt metų.

Paskolos dydis priklauso nuo kliento išsilavinimo, darbo pobūdžio, profesijos, šeimos narių skaičiaus ir netgi nuo gyvenamosios vietos (gaunantiems vienodas pajamas vienoks paskolos dydis bus gyvenantiems Vilniuje, kitoks - pvz., Skuodo rajone).

Paskolos dydis taip pat priklauso nuo pasirinkto būsto vertės, vietos, taip pat nuo kliento finansinių galimybių grąžinti paskolą. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių skirtinguose bankuose. Pavyzdžiui, jeigu perkamas senos statybos butas blokiniame name, bankas finansuoja daugiausia 75 - 80 % buto vertės be būsto paskolos draudimo. Bankai gali suteikti paskolą ir iki 100 % būsto vertės, tačiau dažniausiai tokios paskolos turi būti su būsto paskolos draudimu. Būsto paskolų draudimas (BPD) kainuoja 1,3 -1,7 % paskolos dydžio ir bankui yra garantas tuo atveju, jeigu klientas taptų nemokus. Tačiau dauguma bankų pripažįsta, kad BPD klientui yra visiškai nereikalingas, daug kainuojantis draudimas, todėl vietoj jo bankai pataria susirasti laiduotoją, kuris laiduotų trūkstamą sumos dalį, taip išvengiant BPD mokėjimo.  Įsigyjant butą naujai statomame name, jeigu statybų bendrovė yra sudariusi sutartį su banku, iš kurio imama paskola, galima gauti 100 % dydžio paskolą netgi ir be būsto vertinimo. Todėl, perkant naujos statybos butą, verta pasidomėti, ar ta statybų bendrovė yra sudariusi sutartį su banku. Labai dažnai banko partneriais būna ir nekilnojamojo turto tarpininkavimo bendrovės.

Labai svarbų vaidmenį imant paskolą vaidina nekilnojamojo turto vertintojai, ypač renkantis senesnės statybos būstą. Vertintojai, apsidrausdami nuo galimo buto nuvertėjimo, dažniausiai vertina mažesne nei rinkos kaina. Ypač atsargiai vertinami senesni nei 30 metų būstai. Ne visi vertintojai tinka konkrečiam bankui - vertintojas turi būti patvirtintas banko, iš kurio imama paskola.

Paskolų palūkanų norma už panaudotą kreditą kiekvienam klientui priklauso nuo kredito dydžio, finansinių galimybių įvertinimo, o taip pat ir nuo to, kiek ir kokių paslaugų klientui teikia bankas. Atsižvelgiama į tai, ar kliento alga pervedama į banką, iš kurio ketinama imti paskolą, ar klientas tame banke yra apdraudęs savo gyvybę, ar naudojasi kitais papildomais banko siūlomais produktais, padidėja kliento šansai gauti būsto paskolą geresnėmis sąlygomis.

Kredito palūkanas sudaro bazinė palūkanų norma (EURIBOR, VILIBOR) ir maržos procentas. Paskolų palūkanų normas nustato Lietuvos bankas ir jas kasdien galima pasižiūrėti Lietuvos banko svetainėje www.lb.lt. Maržos procentą kiekvienas bankas nustato klientui individualiai. Pavyzdžiui, Nordea Bank Lietuva klientams taiko 0,65 - 0,9 % maržą. Maržos skirtumas gali susidaryti ne tik skirtinguose bankuose, tačiau ir tame pačiame banke maržą galima susimažinti, įsigyjant papildomų to banko produktų.

Būsto paskolas bankai teikia litais arba eurais. Kreditams eurais taikoma EURIBOR bazinė palūkanų norma, o litais - VILIBOR bazinė palūkanų norma. Kad ir kaip bebūtų apmaudu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama mažinti infliaciją, pradeda tai daryti per bankus, versdama padidinti bazines palūkanų normas litais (VILIBOR). Šiuo metu gerokai naudingiau paskolas imti eurais. EURIBOR 3 mėn. sudaro 4,94 %, 6 mėn. - 4,91 %, 12 mėn. - 4,88 %. Palyginimui - VILIBOR 3 mėn. sudaro 5,86 %, 6 mėn. - 6,73 %, 12 mėn. - 7,06 %.

Bankai gali pasiūlyti sprendimų, kaip apsidrausti nuo galimos palūkanų normos kitimo ateityje. Klientas gali rinktis palūkanų rūšį - fiksuotas palūkanas arba kintamas. Fiksuotos palūkanos nustatomos iki 15 m. laikotarpiui, o jam pasibaigus, palūkanos pakeičiamos į kintamas. Kintamos palūkanos pirmą kartą nustatomos pasirašant kredito sutartį, o vėliau keičiamos kas 3, 6 ar 12 mėnesių, atsižvelgiant į kliento pasirinkto laikotarpio VILIBOR ar EURIBOR.

Imant būsto paskolą, reikėtų atidžiai suskaičiuoti savo pajamas bei išlaidas, nepagailėti laiko apgalvojant visus variantus bei pasitariant su profesionalais, kurie tą darbą gerai išmano. Jau įprantame prie draudimo brokerių, nekilnojamojo turto brokerių, bet nedaugelis žino, kad yra ir paskolų brokeriai, kurie atstovauja visiems bankams ir kurie pagal turimą informaciją apie asmenį parinks geriausią bankų pasiūlymą. Tai nieko nekainuoja klientui, tačiau suteikia galimybę nevaikštant po visus bankus gauti informaciją iš vieno šaltinio.

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Daugiau skaitykite