Krovinių vežimas, vilkikai, jų draudimas - pirmą kartą išgirdus šiuos terminus gali pasirodyti, kad jie skirti tik siauram specialistų ar tiesiogiai su tuo susiduriančių žmonių ratui. Tačiau tikroji situacija kitokia. Ne kartą ir ne du teko girdėti apie į avarijas patekusius vilkikus, nukentėjusius ar prarastus krovinius, o kur dar eilės pasienyje... Taigi vilkikai, jų vairuotojai ir vilkikais gabenami kroviniai - tiek iš ES, tiek iš Rytų šalių - plati tema, su kuria, tiesiogiai ar ne, bet susiduria daugelis iš mūsų.

Kokie draudimai privalomi vežėjams, kokia tvarka draudžiami vilkikai ir kroviniai - apie tai plačiau autoreviu.lt pakomentuoti paprašė šios srities specialistų.

Draudikų nuomonę šiuo klausimu pristatė draudimo bendrovės „If" atstovė - Rinkodaros departamento vadovė Orijana Mašalė.

1. Kaip šiuo metu atrodo krovinių ir vilkikų draudimo rinka draudikų akimis? Kaip kito įmokos dydžiai per pastaruosius kelerius metus?

Pastaraisiais metais juntamas krovinių gabenimo rinkos atsigavimas. Augant eksporto apimtims, nemažai mūsų klientų susirūpina platesne draudimo apsauga. Pastaraisiais metais draudimo kainos daugeliui vežėjų išaugo 5-7 proc. Pagrindinė priežastis - daugėja eismo įvykių, į kuriuos patenka ar kuriuos sukelia vilkikai. Kainas pakoregavo ir Vokietijoje susidariusi teismų praktika dėl avarijų užsienyje nuostolių atlyginimo tvarkos - žala, atsitikusi vilkikui, registruojama padalinant vilkikui ir priekabai.

2. Kas lemia draudimo įmokos dydį?

Draudimo įmoka labiausiai priklauso nuo to, kuriose valstybėse yra naudojama transporto priemonė: ar tik Lietuvoje, ar Baltijos šalyse, ar kitose užsienio valstybėse. Tarptautinę veiklą vystančių įmonių ši įmoka didesnė nei dirbančių tik mūsų šalyje. Kitas svarbus kriterijus, skaičiuojant draudimo įmoką - transporto priemonės tipas ir naudojimo pobūdis. Be to, kaip ir lengvųjų automobilių atveju, itin svarbu vairuotojo drausmingumas. Būtent šie kriterijai lemia draudimo įmoką. Matome, kad mažiausia įvykių savo saugumu besirūpinančiose bendrovėse: jos paiso vairuotojų darbo ir poilsio režimo, yra parengusios tvarkas, kaip elgtis nutikus įvykiui užsienyje ir pan. Visa tai lemia, kad kai kurios įmonės patiria gerokai mažiau įvykių, taigi draudimo sąlygos joms palankesnės. Lyginant su krizės metais, tarptautinių vežėjų patiriamų įvykių skaičius išaugo net 1,5 karto. Be to, daugėja ir didelių įvykių (kai žala viršija 50 tūkst. Lt).

3. Kur dažniausia Lietuvos vairuotojai patenka į eismo įvykius?

Lietuvos įmonių vilkikai daugiausia eismo įvykių padaro Didžiojoje Britanijoje, ypač daug - žiedinėse sankryžose. Galbūt daugiausia įtakos daro tai, kad eismas ten vyksta kaire kelio puse; suveikia vairuotojų įpročio efektas. Šioje šalyje patiriama didžiausia žala pagal Europos vidurkį.

Šiek tiek griežtesnių ir kritiškesnių minčių apie padėtį draudimo rinkoje pateikė

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" specialistas draudimo klausimams Gintaras Leščinskas.

1.Kokie draudimai privalomi vežėjams - automobilių, krovinių, vairuotojų.

 

1. Šiuo metu vežėjams, kurie pvz., yra „Linavos" nariai, privalomas vienas - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD). Vežėjai turi teisę savanoriškai sudaryti ar nesudaryti kitų draudimo rūšių sutartis, aptarti sąlygas ir išlygas derybose su draudikais prieš sudarydami tam tikro neprivalomo draudimo sutartis. Saugiam vežėjų verslui labai svarbios savanoriškos draudimo rūšys: KASKO, vežėjų civilinės atsakomybės (CMR), krovinių draudimai, kelionių draudimas (neretai vadinamas medicininių išlaidų vykstančiųjų į užsienį draudimu).

Transporto priemonių KASKO draudimas - savanoriškas transporto priemonės draudimas, atlyginantis nuostolius draudėjui, kurių patiriama dėl eismo įvykio, transporto priemonės vagystės ar apiplėšimo, trečiųjų asmenų tyčinės veikos ir stichinių nelaimių. KASKO draudimu galima draustis tada, kai naujos transporto priemonės vertė per metus nesumažėja, nuo visiško automobilio sunaikinimo ir vagystės, nuo nelaimingų atsitikimų transporto priemonės vairuotojui bei keleiviams ir daugelio kitų mažesnių rizikų.

CMR draudimu apdraudžiama krovinių vežėjo automobiliais civilinė atsakomybė ir atlyginami tarptautiniais maršrutais gabenamo krovinio savininko patirti nuostoliai dėl vežėjo kaltės. Vežėjo atsakomybę reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (1956 m. CMR konvencija su papildymais). Lietuvoje tarptautinius krovinių vežimus keliais reglamentuoja ir tarpvalstybiniai dvišaliai susitarimai, Civilinis kodeksas, susisiekimo ministro įsakymai, kai kurios Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys ir susitarimai, daugeliu atveju ir 1957 m. TIR konvencija.

CMR draudimu apdraudžiamas ne krovinys, o vežėjo civilinė atsakomybė. Pagrindinė sąlyga, kad nuostoliai būtų atlyginti, būtina įrodyti vežėjo kaltę. Aplinkybes, atleidžiančias draudiką nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, privalo įrodyti pats draudikas. CMR draudimo įvykiu laikytinas ir krovinio gavėjo įrašas važtaraštyje apie netinkamą krovinio pristatymą, apgadinimą, trūkumą, taigi ne tik eismo įvykis ar krovinio vagystė. Nuostoliai nustatomi ir apskaičiuojami atsižvelgiant į žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, teismų praktiką, draudimo sutarties sąlygas, teisėto pretenzijos reiškėjo ir draudimo sutartį, kitus draudiko surašytus ir iš kitų institucijų gautus dokumentus apie įvykio aplinkybes, priežastis, pasekmes, nuostolių dydį ir pan.

Dažnai pamirštama, kad šis draudimas riboja vežėjo maksimalų atsakomybės dydį (kompensacija negali viršyti 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, t. y. apie 32 Lt už 1 kg), todėl, prieš gabenant krovinį, „Linavos" nariams - vežėjams ir užsakovams rekomenduojame pasidomėti, ar krovinys apdraustas krovinių draudimu, o jei ne - ar krovinio savininkui pakanka tik CMR draudimo. Gabenamo krovinio svoris ES ir NVS valstybėse dažniausia neviršija 24 t, todėl, siekiant maksimaliai apsisaugoti, draudžiamosios apsaugos riba neturėtų būti mažesnė nei 700-800 tūkst. Lt. Vežėjas su draudiku gali susitarti ir dėl didesnės vežėjo ribos, keičiančios 8,33 SDR: krovinio vertė ar papildoma krovinio vertė privalo būti atitinkamai deklaruota ir sumokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas. Kadangi atsakomybės ribojimas tiesiogiai priklauso nuo gabenamo krovinio svorio, labiausia rizikuoja lengvų, bet brangių krovinių savininkai. CMR draudimas neatmeta galimybės pvz., krovinio siuntėjui / gavėjui / vežėjui papildomai apdrausti krovinį, nepaisant to, kad vežėjo civilinė atsakomybė apdrausta. Krovinio praradimo atveju atsiranda mišri solidarioji vežėjo ir draudiko, pas kurį vežėjas apdraudė savo civilinę (CMR) atsakomybę, prievolė.

Dažnai vežėjai netinkamai įformina įvykį, nes turi greitai nugabenti krovinį - vairuotojai pasirašo įvykio deklaraciją nepasikonsultavę su draudikais. Dažnos problemos dėl užsienio kalbos - vairuotojai pasirašo nesuprantamus dokumentus, nes privalo tęsti kelionę.

„Linava" kreipėsi į Lietuvos Respublikos draudikų asociaciją, prašydama keisti ydingus CMR draudimo taisyklių straipsnius, kuriuose kalbama apie „saugomas aikšteles", „transporto priemonės su kroviniu ir (arba) dokumentų palikimą be priežiūros", o individualiose CMR draudimo sutartyse / taisyklėse įrašyti konkrečias vežėjui tinkamas pakelės stovėjimo aikšteles (su adresais). Atsižvelgdama į vežėjams nepalankią respublikos teismų praktiką, „Linava" ragina vežėjus, prieš pasirašant CMR draudimo sutartis, susitarti su draudikais ir individualiems vežėjo poreikiams pritaikyti CMR draudimo taisyklių straipsnius, kuriuose kalbama apie „saugomas" (ar kitokias) aikšteles ir papildyti taisykles konkrečių stovėjimo aikštelių sąrašu (su adresais) vežėjui aktualiose valstybėse, kad, tokiose aikštelėse įvykus krovinio vagystei, įvykis neginčytinai būtų pripažįstamas draudžiamuoju, tuomet draudikai privalės mokėti draudimo išmoką.

Kelionių (medicininių išlaidų vykstančiųjų į užsienį) draudimas - savanoriškas, todėl vežėjas gali susitarti su draudiku dėl įvairių draudimo sąlygų, sumų, išlygų. Atsitikus draudžiamajam įvykiui reikia tiksliai laikytis sutarties sąlygų ir atkreipti dėmesį į išlygas. Dažniausiai būtina draudimo sutartyje (draudimo liudijime) nurodytu telefonu nedelsiant skambinti draudimo bendrovės atstovui ar žalų administratoriui įvykio šalyje (arba į tarptautinį regioninį centrą), kurio atstovas užregistruoja įvykį ir išsamiai informuoja, kaip elgtis konkrečiu atveju.

Krovinių draudimas - savanoriškai draudžiami kroviniai, gabenami visų rūšių transporto priemonėmis, tinkamomis kroviniams pakrauti ir transportuoti Lietuvoje ir užsienyje. Krovinius galima drausti vienkartiniu draudimu - apdrausti konkretų krovinį, pervežamą iš išsiuntimo į paskirties vietą tiksliai nurodytu laikotarpiu. Galima sudaryti ilgalaikes sutartis - apdrausti visus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu vežamus krovinius. Krovinys pasirinktinai gali būti draudžiamas nuo visų sugadinimų, sunaikinimų ar kitokių praradimų, išskyrus įvykius, kurie taisyklėse nurodyti kaip nedraudžiamieji, ir nuo pasirinktų rizikų: gaisro, transporto priemonės eismo įvykio, laivo skendimo ir pan. Krovinio savininkas, jo siuntėjas arba vežėjas gali susitarti su draudiku dėl įvairiausių draudimo sąlygų, sumų, išlygų.

 

2. Ar (kaip) skiriasi draudimai, vežėjams važiuojant į ES ir ne ES šalis?

2. Yra skirtumų važiuojant į ES ir NVS šalis, pvz., ES šalių vežėjams, vykstantiems į NVS, reikalingas TPVCAP draudimas su vadinamąja žaliąja kortele arba būtina įsigyti NVS valstybės narės TPVCAP pasienio draudimą, prieš įvažiuojant į konkrečių NVS valstybių narių teritorijas. Be to, draudimo padengimo sumos NVS valstybėse labai mažos, lyginant su ES valstybėmis narėmis, todėl vežėjai labai rizikuoja. Sukėlus eismo įvykį, išmokamos kompensacijos nukentėjusiems asmenims turtui nepakaks, vežėjams dideles sumas teks mokėti patiems. Deja, tai jau yra buvę. „Linava" jau sprendžia šią problemą - rengia LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas. Kitos draudimo rūšys yra savanoriškos, todėl vežėjai gali susitarti su draudikais dėl įvairiausių reikiamų sąlygų, išlygų, sumų ir pan.

 

3. Su kokiais sunkumais Lietuvos vežėjai susiduria dažniausia?

 

3. Daugiausia finansinių sunkumų kyla dėl negailestingai didėjančių TPVCAPD su „žaliąja kortele" įkainių. Vežėjai tiek neuždirba, kad galėtų sumokėti kartais net astronomines draudimo įmokas (pvz., 90 000 Lt metinę įmoką už vieną vilkiką). Esamas įstatymas ir Lietuvos bankas (draudimo priežiūros institucija) visiškai nereglamentuoja kriterijų, į kuriuos draudikai turi atsižvelgti (priešingai nei Italijoje, kaimyninėse ES šalyse) nustatydami šio draudimo įmokas. Dabartinis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas leidžia draudikams neatsižvelgti į tai, ar draudimo įkainis nėra per didelė finansinė našta privalančiam (pagal teisės aktus) apsidrausti (taigi, negalinčiam išvengti šio draudimo) asmeniui, įskaitant vežėjus. Ši problema svarbi visiems Lietuvos transporto priemonių savininkams (valdytojams).

„Linava", pasitelkusi vartotojų interesus ginančius Lietuvos ir ES teisės aktus ir gerąją praktiką, deramą ir skaidrų reglamentavimą, teismų praktiką, siekia mažesnių TPVCAPD įkainių visiems, mažesnių vadinamųjų sąnaudų ir daugybės TPVCAPD sistemos ydų.

Nuo 2002 m. iki šiol draudikai Lietuvoje surinko per 3 mlrd. Lt TPVCAPD įmokų iš priverstinių draudėjų, ir vos pusę iš jų išmoka kaip kompensacijas už žalas asmenims ir transporto priemonėms dėl eismo įvykių. Žinoma, draudikai beveik kasmet tvirtina, kad įmokas būtina didinti, kitaip ši draudimo rūšis jiems nuostolinga.

Paklauskite savęs, ar Jums - draudėjams - reikalinga tokia TPVCAPD sistema, kai, pvz., 2012 m. I pusmetį net 44 proc. surinktų draudimo įmokų buvo panaudota ne kompensacijoms už žalas asmenims ir transporto priemonėms, kitam turtui dėl eismo įvykių, o kitiems tikslams. 2012 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje surinkta 230 mln. Lt įmokų, o išmokos sudarė 121,5 mln. Lt. Tikėtina, kad 2012 m. iš viso bus surinkta apie 460 mln. Lt šių įmokų, o išmokėta tik 243 mln. Lt.

Šaltinis - http://www.lb.lt/2012_m_ii_ketv_lietuvos_draudimo_rinkos_apzvalga.

2012 m. I pusmetį išmokėti 56 proc. surinktų TPVCAPD įmokų, todėl Lietuvoje su šiuo draudimu susijusios bet kokio pobūdžio bendros „sąnaudos" 2012 m. I pusmetį sudarė apie 44 proc. Šie statistiniai duomenys - stulbinančio iš vartotojų surinktų milžiniškų lėšų švaistymo pavyzdys. Tikėtina, kad Lietuvoje su TPVCAPD susijusios bendrosios „sąnaudos" 2012 m. sieks 217 mln. Lt. (460-243 mln. Lt = 217 mln. Lt).

Kur ir kodėl išgaruoja likusi kasmet draudikų surenkama TPVCAPD įmokų suma ir ar norėtumėte mokėti mažesnes įmokas? Draudikai skundžiasi didelėmis su šiuo draudimu susijusiomis veiklos sąnaudomis. Norėtume priminti, kad Europos šalių su TPVCAPD susijusių sąnaudų vidurkis siekia 20 proc. Taigi reikia pataisytų įstatymų, deramo Lietuvos banko atsako draudėjams, būtina ginti draudėjų (apdraustųjų) interesus ne žodžiais, o darbais. Italija, pvz., priėmė vartotojams palankų TPVCAPD santykius reglamentuojantį įstatymą - Privataus draudimo kodeksą. Jo neįveikė net ES Komisijos pasitelkti teisininkai iš ES Teisingumo Teismo. Taigi Lietuvai verta susipažinti su minėtu kodeksu, o daugeliu vartotojams palankių nuostatų būtina kūrybingai naudotis taisant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir susijusius teisės aktus.

Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Graikijos šio draudimo įstatymai akivaizdžiai palankesni vartotojams nei mūsiškis. Būtina išnagrinėti ES Teisingumo Teismo (Didžiosios kolegijos) 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje C-518/06 „Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką", kad būtų aišku, ko trūksta vartotojų interesams ginti dabartiniame LR TPVCAPD įstatyme ir kodėl Lietuvoje veikiantiems draudikams ši byla labai nepatinka.

Lietuva yra ES valstybė narė ir ES Teisingumo Teismo sprendimo nevalia ignoruoti, juo reikia vadovautis. Beje, juo vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pvz., 2010-02-03 nutarime byloje Nr. 36/2006-8/2009-49/2009 dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio deramai ginami ir Lietuvos vartotojų interesai, palaikomas „viešojo intereso tikslas", vykdant TPVCAPD Lietuvoje. Siekiant sumažinti šio draudimo įmokas, būtina pakeisti visą TPVCAPD sistemą. Svarbiausias ir sunkiausias uždavinys - inicijuoti, kad LR Seimas iš esmės pakoreguotų arba pakeistų minėtą įstatymą ir susijusius teisės aktus.

Kodėl kyla įmokos, ar tam yra racionalus pagrindas? Žinoma, draudikai suinteresuoti kelti TPVCAPD kainas. Tai daryti suteikia teisę dabartinis LR TPVCAPD įstatymas, nes valstybė reglamentuoja įkainių nustatymo. Įstatymo 11 str. 4 dalis trumpai nustato, kad: „Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas". Ir nieko daugiau...

Taigi draudikų laisvė nustatyti įmokų dydžius yra absoliuti, o tai akivaizdžiai prieštarauja visuomenės bendrajam interesui. Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija privalo deramai reglamentuoti šių įmokų nustatymą, įpareigoti visas Lietuvos teritorijoje veikiančias negyvybės draudimo bendroves sudaryti TPVCAPD sutartis su vartotojais (nepriklausomai nuo jų buveinės valstybės), įvesti draudikams privalomas objektyvias visuomenei suprantamas tvarkas, nuolaidų ir priemokų taikymo kriterijus, kitas išlygas, susijusias su draudikų nustatomais draudimo įmokų dydžiais, ir jomis vadovautis. Esame priversti sudaryti sutartis (minėtas draudimas privalomas visiems transporto priemonių valdytojams (savininkams)), nepaisant to, ar tai nepakeliama finansinė našta, tačiau to daryti aiškiai neleidžia Konstitucinis Teismas ir ES Teisingumo Teismas.

Gindami vartotojų interesus pasitelkiame teisines priemones: Konstitucinio Teismo 2010-02-03 nutarimą byloje Nr. 36/2006-8/2009-49/2009 dėl LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos neturtinės žalos kompensacijos dydžio ribojimo ir Europos Teisingumo Teismo 2009-04-28 sprendimą byloje C-518/06 „Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką", nes Teisingumo Teismo byla - Italijos privataus draudimo kodekso, ginančio vartotojų interesus, laimėjimas prieš draudikų interesams atstovavusią ES Komisiją.

Konstitucinio Teismo 2010-02-03 nutarimo byloje Nr. 36/2006-8/2009-49/2009 dėl TPVCAPD Lietuvoje patiekiamas toks apibendrinimas:

„<...>apibendrinant pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos direktyvas, kuriose įtvirtintos nuostatos dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, valstybėms narėms paliekama laisvė pasirinkti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemą ir ją įgyvendinančias priemones. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad visiems per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims bus atlyginta padaryta žala, valstybių narių nacionalinės teisės aktuose nustatytos draudimo sumos nebus mažesnės nei direktyvose nustatytos minimalios draudimo sumos, taip pat prižiūrėti, kad transporto priemonių savininkai ir valdytojai galėtų apsidrausti šiuo draudimu už ne pernelyg didelę draudimo įmoką <...>".

Šaltinis - http://www.lrkt.lt/dokumentai/2010/n100203.doc.

 

4. Automobilio remontas eismo įvykio atveju - kas ir kokių išlaidų patiria.

 

4. Eismo įvykyje sugadintos / sunaikintos transporto priemonės remonto išlaidas arba kompensaciją už sunaikinimą apskaičiuoja draudikų atstovai arba nepriklausomi žalų įvertinimo ekspertai. Pavyzdžiui, LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos tokias maksimalios išmokos: 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Turtas šiuo atveju yra ir transporto priemonė. KASKO draudimo, nes jis savanoriškas, atveju išmokamų sumų dydžius galima suderinti su draudiku ir nustatyti didesnius, prieš sudarant KASKO draudimo sutartį. Transporto priemonės remonto išlaidas dengia draudikas - KASKO ir TPVCAPD atveju (išskirtiniais atvejais tai atlieka ir LR transporto priemonių draudikų biuras arba atitinkamos kitos šalies draudikų biuras), jei esate apsidraudę ir eismo įvykis pripažįstamas draudžiamuoju, jeigu ne - remonto išlaidas po bylinėjimųsi galiausiai tenka padengti eismo įvykio kaltininkui.

 

5. Ar būtina drausti vežamus krovinius?

5. Krovinių draudimas - savanoriško draudimo rūšis, sauganti krovinio savininką nuo nuostolių, kuriuos gali patirti dėl krovinio sugadinimo arba jo dalinio ar visiško praradimo vežant. Krovinių draudimas priskiriamas turto draudimui, nes draudžiamas krovinio savininko turtas, jo gabenimo metu. Rizikos, pvz., krovinio vagystė, eismo įvykis, gaisras ir kt., jei dėl jų sugadinamas ar sunaikinamas krovinys, suderinamos tarp draudėjo ir draudiko ir nustatomos sąlygos, išlygos, suderinami konkretūs įvairių žalų kompensavimo dydžiai. Draudimo sutartyje numatytas žalas atlygins draudikas. Krovinio draudėju gali būti krovinio savininkas, vežėjas, ekspeditorius, kiti asmenys. Krovinių draudimo įmokos dydis priklauso nuo krovinio gabenimo maršruto, krovinio tipo, transportavimo priemonių, perkrovimų skaičiaus, besąlyginės išskaitos (franšizės) dydžio, krovinio vertės ir draudimo apsaugos. Dažnai krovinių draudimo įmokos sudaro nuo 0,07 proc. (ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse) iki apie 1 proc. (vienkartinėse sutartyse), skaičiuojant nuo krovinio vertės.

Išskiriamos dviejų tipų krovinių draudimo sutartys (pagal apdraudžiamų rizikų apimtį):

Visų rizikų draudimas (draudžiama nuo visų rizikų, išskyrus neišvardytas draudimo taisyklių nedraudžiamųjų įvykių sąraše). Pagrindinės rizikos: transporto priemonės eismo įvykis, gaisras / ugnis / sprogimas, gamtinių jėgų poveikis, krovinio apgadinimas (sulankstymas ir pan.), vagystė / apiplėšimas, šaldymo įrenginio gedimas, trečiųjų asmenų veika.

Išvardytų rizikų draudimas (draudžiama nuo konkrečių rizikų, išvardytų draudimo taisyklių draudžiamųjų įvykių sąraše): transporto priemonės eismo įvykis, gaisras / ugnis / sprogimas, gamtinių jėgų poveikis, bet ne vagystė / apiplėšimas, trečiųjų asmenų veika ar pvz., šaldymo įrenginio sugedimas ir pan.

 

6.Draudimas įmonėms ir pavieniams asmenims - kokie skirtumai?

 

6. Tai labai plati tema. Bendra tendencija - pavieniams asmenims taikomos ne visos įmonėms taikytinos draudimo rūšys, pvz., CMR draudimu apdraudžiama krovinių vežėjo (įmonės) automobiliais civilinė atsakomybė krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais metu.

Autoreviu.lt