Klausimai, į kuriuos banke reikia atsakyti tikintis būsto paskolos, būsto paskolų palūkanos ir jų prognozė.

Ekonomikos analitikai prognozuoja ateinančių poros metų scenarijus, kurie padeda verslui ir gyventojams planuoti finansinę ateitį ir galimybes. O galimybių ir poreikių klausimas visada iškyla galvojant apie pirmojo nuosavo būsto įsigijimą. Pažvelgti į save iš šalies ir aiškiai sudėlioti ilgalaikius asmeninius planus nėra paprastas uždavinys. Todėl svarstantiems apie būsto įsigijimą siūlome atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad nekilnojamojo turto rinka auga - aktyvūs yra ir nekilnojamojo turto vystytojai, ir pirkėjai. Pastebime, kad susidomėjimas būsto paskolomis neslūgsta, tad prieš sudarant paskolos sutartį verta sau atsakyti į tris klausimus.

Kokie Jūsų poreikiai?

Kiekvieno žmogaus poreikiai yra skirtingi. Apie nuosavą būstą svajojantis vienas jaunas specialistas turi kitokių poreikių negu du mažus vaikus auginanti šeima. Todėl svarbu atsižvelgti į dabartinius poreikius ir atsakyti į klausimą, kaip jie gali keistis ateityje.

Kokios Jūsų pajamos ir išlaidos?

Pajamų ir išlaidų santykis rodo paskolos gavėjo vartojimo įpročius ir poreikius. Būsto įsigijimas reiškia išlaidas. Taigi reikia ir pajamų - beje, jas paskolos gavėjui svarbu pagrįsti dokumentais. Taigi banko specialistai paprastai siūlo aptarti ir sumodeliuoti įvairius scenarijus, nustatyti galimą riziką.

Greičiausias ir patogiausias būdas įvertinti savo galimybes ir būsimas išlaidas - naudotis interneto skaičiuokle. Nors tikslūs būsto paskolos įmokų dydžiai apskaičiuojami rengiant sutartį su banku, ši priemonė padės susidaryti bent jau preliminarų įspūdį, kokią pajamų dalį įsigyjant vienos ar kitos vertės būstą kiekvieną mėnesį reikėtų skirti paskolai ir kaip dėl to pasikeistų paskolos gavėjo finansiniai įpročiai.

Kokią paskolos dalį galite sumokėti patys?

Išsiaiškinę poreikius ir galimybes, gyventojai gali susidaryti aiškų variantų sąrašą. Perkant būstą svarbu žinoti, kad sava dalis perkant būstą arba pradinė įmoka turi būti ne mažesnė kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos, nelygu, kuri mažesnė. Ilgiausias paskolos terminas - 30 metų. Pradinės įmokos dydis ir paskolos terminas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių paskolos kainą.

Tam įtakos taip pat turės ir paskolos gavėjo kredito istorija, finansinė padėtis ir kiti veiksniai, tarp jų - sprendimas, kokiu būdu grąžinti paskolą: linijiniu ar anuiteto. Šiuos ir kitus su būsto įsigijimu susijusius klausimus rekomenduojame aptarti su banko ekspertu. Tai galima padaryti pasirinkus nuotolinę konsultaciją internetu arba atvykus į banko skyrių.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu vidutinės palūkanos Lietuvoje yra maždaug 2,3-2,4 proc., tačiau prognozuoti, kokios jos bus po 10 ar 20 metų, yra neįmanoma. Vis dėlto galima pasimokyti iš praeities - prieš dešimtmetį buvusios situacijos, kai per ekonomikos nuosmukį būstai atpigo, tačiau skolintis tapo brangu.

Naujų namų raktai jau po kelių žingsnių

Prieš pildydami paraišką dėl paskolos, gyventojai turėtų kreiptis į patikimą turto vertintoją, kuris atliktų nepriklausomą turto vertinimą. Įsigyjant naujos statybos būstą, būtina konsultacija su banko ekspertu.

Matydami patvirtintą turto vertę ir gavę paskolos paraišką, banko specialistai išsamiai išnagrinėja situaciją. Klientai neturėtų nustebti išgirdę papildomų klausimų apie būsto baigtumo lygį, perkamų patalpų paskirtį ir t. t.

Būsto pirkimo ir pardavimo sandorį paprastai organizuoja pardavėjas, o sutartį patvirtina notaras.

Kai turtą perka asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, jie turi pateikti ir teismo leidimą. Tačiau užpildyti prašymą galima nuotoliniu būdu interneto svetainėje teismai.lt. Paprastai ši procedūra vyksta sklandžiai ir greitai.

Dar vienas svarbus žingsnis imant paskolą - turto draudimas, kurio sąlygas taip pat išsamiai paaiškins banko ekspertas. Sudarius draudimo sutartį, banko atstovas organizuoja turto įkeitimo sandorį, kurį taip pat tvirtina notaras. Tada pirkėjas savomis ir banko paskolintomis lėšomis galutinai atsiskaito su būsto pardavėju ir belieka įsikurti naujuose namuose.

Jei perkate butą be apdailos, palyginkite jo kainą su analogiško įrengto buto kaina - matysis, ar nekilnojamojo turto plėtotojas siūlo realias kainas. Apie galimus vidaus apdailos variantus ir kainas daugiau informacijos rasite „Galimi naujo buto vidaus apdailos tipai".

Naujų butų pasiūla šiemet Lietuvoje yra pakankama. Be to, svarbu pažymėti, kad nuo praėjusių metų pradžios įsigaliojo reikalavimas, kad nauji statomi namai atitiktų A+ klasės energetinio naudingumo klasę. Tad naujo buto ieškantys žmonės šiandien gali būti tikri, kad statinio kokybės kartelė yra gana aukštai.

Būsto kainos kilo nuosekliai

Augant butų pasiūlai, pirkėjai kiekvieną variantą gali apsvarstyti neskubėdami. SEB banko analitikai spartaus būsto kainos augimo nepastebi - pernai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų kaina augo nuosekliai, maždaug 3-4 procentais. Banko duomenimis, Lietuvos gyventojai būstui pernai pasiskolino 7 proc. daugiau negu 2017-aisiais - iš viso 397 mln. eurų.

Būsto kainų augimo tikisi ir šalies gyventojai. SEB banko iniciatyva pernai gruodį atlikta apklausa parodė, kad 56 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, kad būstas per artimiausius 12 mėnesių brangs.

Nežinomybė išlieka

Šiemet įsigalioję mokesčių tvarkos pakeitimai taip pat padeda daugumai dirbančiųjų padidinti pajamas, ypač tiems, kurių atlyginimas mažai skiriasi nuo vidutinio darbo užmokesčio. SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs 7 proc., o 2020 metais - 6 procentais.

Metinė infliacija šiais metais turėtų išlikti 2,5 proc., tokia pat bus ir 2020 metais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į prognozę, kad 2020 metų pabaigoje Europos Centrinis Bankas iki 0,25 punkto pakels bazinę palūkanų normą. Augant vidutinei būsto paskolos palūkanų normai pasiskolinti būsto įsigijimui gali tapti brangiau.

Būsto rinka, ypač Vilniuje, ir toliau yra dinamiška: auga ir pasiūla, ir paklausa, nuosaikiai kyla ir kainos, ir gyventojų pajamos, tad rinkos rodiklių kreivės kyla aukštyn. Kita vertus, išlieka ir rizikos bei nežinomybės ženklų ­- lėtėjantis euro zonos augimas, „Brexit" proceso padariniai. Taigi priimti sprendimą dėl pirmojo būsto įsigijimo gali būti dar sudėtingiau.

Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius