Poreikis naujam būstui šiuo metu nėra sumažėjęs, tačiau rinkoje vyrauja laukimo nuotaikos. Potencialūs pirkėjai nežino ką daryti. Nekilnojamojo turto pardavėjai, naudodamiesi kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis, formuoja nuomonę, kad verta pirkti dabar ir kainos ne tik kad nekris, bet dar ir augs. Tačiau nors situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, ypač naujos statybos, bandoma vaizduoti kaip stabilią, tačiau žinančių realias situacijos aplinkybes nuomonė yra kitokia.

Pastaruoju metu vyrauja nuomonė, kad ne natūralūs rinkos procesai sustabdė kainų kritimą, o patys nekilnojamo turto pardavėjai „palaiko" kainas. Net ir ženkliai sumažėjus pirkimui ir padidėjus paklausai, kainos išlieka tos pačios. Ar ilgai tai tęsis?

Vienas iš faktorių, galinčių priartinti kainų kritimą - pastaruoju metu itin išaugusios tarpusavio įsiskolinimo sumos. Anksčiau prekybos centrų valdytojai ar rangovai sulaikydavo atsiskaitymus su medžiagų ar prekių tiekėjais. Dabar, panašu, naujai pastatytų daugiaaukščių rajonų statytojai elgiasi analogiškai. Tokia situacija Lietuvoje kartojasi jau pakankamai dažnai, kai vienu metu pastatomi keli didesni objektai. Neperkant nekilnojamo turto kaip tikėtasi, statytojai įsiskolinimų naštą perkelia kantriesiems statybinių medžiagų tiekėjams. Tačiau ateis laikas, kai ir jų kantrybė išseks ir jie nebenorės atlikinėti bankų funkcijų. Bankai taip pat griežtina skolinimo sąlygas statytojams. Norėdami gauti įplaukų, statytojai turės imti pardavinėti būstą realesnėmis kainomis.

Mūsų nuomone, didžiausią smūgį nepagrįstai išpūstoms NT  kainoms gali suduoti konkurencijos padidėjimas. Didžiausias stabdys konkurencijai - įsišaknijusi korupcija sklypų teikimo ir statybos leidimų suteikimo sistemoje.  Ir nors ir dabar geriausi sklypai sukoncentruoti kelių NT magnatų rankose, tačiau rinkoje jau "sutvarkyta" pakankamai daug "laisvų" sklypų, kuriuose gali būti statomi nauji daugiaaukščiai namai. Deja,  kol kas daugumos šių sklypų kainos pernelyg didelės, kad eiliniai statybininkai imtųsi juos užstatyti.

Pirkdami šiuo metu, ypač „skruzdėlynuose", rizikuojate nukentėti. Geriausiu atveju, lėšų įdėjimas į butą nesumažės vizualiai, jei ateityje išliks ta pati kaina. Tačiau augant infliacijai, reali nekilnojamo turto vertė mažės, lyginant su kitais produktais. Tačiau kadangi ir kito nekilnojamo turto vertė mažai kis, galima bus pasikeisti esamą nekilnojamą turtą į kitą, neprarandant infliacijos sumažintos vertės. Blogesnis variantas, jei nekilnojamo turto kaina kis skirtinguose rajonuose skirtingai. Mano nuomone, dabartiniai „skruzdėlynai" - būsimų prasimušušių užsienio imigrantų rajonai. Pasaulinė praktika rodo, kad nekilnojamasis turtas tokiuose rajonuose būna pigesnis. Todėl, tokiam rajone dabar nusipirkus butą, išsikeliant į geresnį rajoną, susidarytų nuostoliai dėl smukusios dabartinio buto kainos ir išlikusios didesnės kainos geresniame rajone.

Patarimas: jei jau labai reikia būsto - pirkite, tačiau būtinai apsvarstykite, ar jis bus paklausus ateityje. Geriausias būdas tuo įsitikinti - pagalvokite, ar norėtumėte čia gyventi visą gyvenimą, ar norite, kad čia gyventų jūsų vaikai. Galvos skausmas dėl darželių, mokyklos (į kurią priims rajoniniu principu), barniai su kaimynais dėl automobilio statymo... Atkreipkite dėmesį į daugelio daugiaaukščių pasibaisėtiną statybos kokybę ir išdėstymą. Sovietiniais laikais juokaudavo: „pirsteli kaimynas ir girdi visas aukštas". Dabar daugelyje daugiaaukščių „pirstelėjimą" girdės ir laiptinės kaimynai, ir kaimynai iš gretimo daugiaaukščio.

Sergejus Jeriomenko
Antano Bunikio piešinys