.png)
Klausimas: Vieną gražią dieną nuo sienos virš vonios atšoko plytelės nuo vienos sienos. Kokia galėtų būti priežastis? Manau, kad atšoko ne dėl pavišiaus paruošimo - visi klijai liko ant sienos, atšoko plytelės. Įdomu, kad ten, kur buvo klijuojama prie medžio plokštės, ten papildomai buvo pilama lipalo. Ten plytelės (kai jau ėmiausi remonto) luposi kitaip - klijai liko ant plytelių, plokštė po plytelių nulupimo liko švari. Viena iš versijų, kodėl atšoko plytelės virš vonios, vonia šildama plečiasi, per silikoną perduoda spaudimą sienai, 10 metų judesio davė rezultatą. Ar taip gali būti?
Klijuojant plyteles svarbu užtikrinti, kad klijai patikimai sukibtų su pagrindu ir plytelės nugarėle.
Jeigu nuimant plytelę klijų sluoksnis švariai atsiskiria nuo pagrindo arba plytelės, tai rodo nepakankamą sukibimą. Tokia danga kurį laiką gali atrodyti stabili, ypač jeigu jos neveikia didelės mechaninės apkrovos, drėgmė ir temperatūros pokyčiai. Ilgainiui plytelės gali pradėti atšokti. Kartais, atsiskyrus vienai plytelei, nesunkiai nuimamos ir šalia esančios.
Plytelių dangą veikia pagrindo susitraukimas, plėtimasis ir kitos deformacijos, atsirandančios dėl drėgmės, temperatūros bei konstrukcinių apkrovų. Deformuojasi ir pačios plytelės. Kuo jų formatas didesnis, tuo svarbesni tinkamai parinkti klijai, pakankamas klijų padengimas ir deformacinių siūlių įrengimas.
Jeigu plytelė švariai atsiskyrė nuo sukietėjusių klijų, galimos kelios priežastys. Klijai galėjo būti užtepti per dideliame plote ir iki plytelės prispaudimo jų paviršiuje susidarė plėvelė. Tokį sluoksnį reikia pašalinti ir užtepti naujų klijų, o ne bandyti jį sudrėkinti.
Kita priežastis – nepakankamas klijų kontaktas su mažai vandens įgeriančios plytelės nugarėle. Didelio formato, akmens masės ir lauke klijuojamoms plytelėms dažnai taikomas kombinuotas klijų dengimo būdas: klijai dantyta mentele paskleidžiami ant pagrindo, o plonas jų sluoksnis užtepamas ir ant plytelės nugarėlės. Prispaudus plytelę neturi likti didelių tuštumų.
Jeigu klijai kartu su plytele atsiskyrė nuo pagrindo ir šis liko švarus, reikia vertinti pagrindo tvirtumą, švarą ir paruošimą. Sukibimą gali susilpninti dulkės, riebalai, dažai, drėgmė, per lygus paviršius arba netinkamas gruntas.
Medžio drožlių plokštė nėra stabilus mineralinis pagrindas. Keičiantis drėgmei ji gali brinkti ir deformuotis, todėl plytelių klijavimas tiesiai ant jos yra rizikingas. Plokštė turi būti tvirtai pritvirtinta, sausa ir tinkama numatytoms sąlygoms. Paviršius paruošiamas mažai įgeriančiam pagrindui skirtu sukibimo gruntu, o klijavimui naudojami ne žemesnės kaip S1 deformacijos klasės klijai.
Patikimesnis sprendimas – ant medžio drožlių plokštės įrengti plytelėms pritaikytą tarpinį pagrindą arba atskyrimo membraną. Siūlėms naudojamas deformacijas galintis atlaikyti glaistas, o konstrukcijų sandūrose ir perimetru paliekamos elastingu sandarikliu užpildomos deformacinės siūlės.
